Žymos archyvas: bendrinė kalba

Įamžinta Jono Jablonskio gyvenamoji vieta Vilniuje (2)

Čia gyveno Jonas Jablonskis | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi.

„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, besivystant naujų laikų Lietuvai ─ tautai,visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą. Skaityti toliau

V. Striužas. Apie startus ir patyrimus (1)

brothersoft.com nuotr.

„Sočyje startavo olimpinės žaidynės“. Sėkmingai – nesėkmingai, svarbiausia, startavo. Gal ir nelabai sekėsi, tačiau olimpinės žaidynės daugelį vilioja stebėti, klausytis. O startų margumynas: „Šeštadienio rytą Lietuva turėjo laukti pirmojo starto Sočio olimpinėse žaidynėse, tačiau jis neįvyks“, „XXII žiemos olimpinėse žaidynėse į startą stojo pirmasis Lietuvos sportininkas – 23-ejų metų biatlonininkas Tomas Kaukėnas“, „Pirmasis lietuvaičių startas Sočyje“, „Lietuvių startai žiemos olimpinėse varžybose“, Jaunimas neatsilieka, žiemą skrenda į šiltus kraštus. „Šeštadienį Singapūre atidarytos pirmosios jaunimo (14–18 metų) vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvaus ir 24 Lietuvos sportininkai. Skaityti toliau

D.Mikulėnienė. Visos tarmės gražiausios (21)

Lietuvos tarmės | tarmes.lt  žemelapis

Kai XIX a. antrojoje pusėje buvo imta rūpintis lietuvių kalbos išsaugojimu, stengtasi surinkti kuo daugiau medžiagos, liudijančios lietuvių kalbos senovę ir didelį jos artumą senajai indoeuropiečių prokalbei. Mažojoje Lietuvoje gyvõsios lietuvių kalbos pramokusio Prahos universiteto profesoriaus Augusto Schleicherio Lietuvių kalbos gramatika (Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. Bd. 1: Litauische Grammatik;  Bd. 2. Litauisches Lesebuch und Glossar. Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung, 1856; 1857) ir tuo metu pradėtas taikyti istorinis lyginamasis metodas Vakarų kalbininkams plačiai atvėrė duris į lietuvių kalbą: Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)

Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)

2013-ieji - tarmių metai | Wikipedia.org nuotr.

Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau

Griškabūdyje pastatytas paminklas J.Jablonskiui (0)

Jonas Jablonskis | nuotr. iš lnm.lt

Praeitą šeštadienį, birželio 16 dieną, Šakių rajone, Griškabūdyje, atidengtas paminklas lietuvių kalbos normintojui ir visuomenės veikėjui Jonui Jablonskiui.

Paminklą sukūręs skulptorius Romualdas Kvintas sako ilgai ieškojęs paminklo kompozicijos sprendimo.

„Man iš karto, kai pradėjau galvoti kompoziciją, atrodė, kad knyga, gramatika yra be galo svarbu kaip simbolis, ir tas simbolis, aš galvojau, kad turi atsirasti“, – sako skulptorius, o jį cituoja LTV „Panorama“ Skaityti toliau

Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės (0)

Jonas Jablonskis

Šiandien lapkričio 30 d. 9.30 val. Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Česlovas Stankevičius Seimo parodų galerijoje atidarė bendrinės lietuvių kalbos gramatikos kūrėjo Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą parodą „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta“.

Parodoje rodomi dokumentai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų. Taip pat veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografijų paroda kurioje galima pamatyti Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomus kalbininko asmeninius daiktus.

Lietuvių kalbos instituto direktorė, humanitarinių mokslų daktarė Jolanta Zabarskaitė Skaityti toliau

Jono Jablonskio jubiliejui skirta viktorina apie lietuvių kalbą (4)

Jonas Jablonskis

Šiemet didžiajam lietuvių kalbininkui Jonui Jablonskiui sukanka 150 metų. Šiai sukakčiai paminėti organizuojamas renginių ciklas „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“: konkursai, parodos, konferencija ir kt.

Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra (LKKK) ir Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius kviečia visus, neabejingus lietuvių kalbai (išskyrus baigusius ar studijuojančius lituanistiką), dalyvauti kalbos viktorinoje.

Viktorinos dalyviams reikės atsakyti į 20 klausimų apie Joną Jablonskį, Skaityti toliau