Žymos archyvas: Beatričė Rastenytė

Kas yra mediacija? Mediacija ugdymo įstaigose (0)

K. Kagio nuotr.

Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.

Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Požiūris į religiją XX–XXI amžiais (0)

PoŽIŪRIS į religijas. B.Rastenytė

XX a. pakito požiūris į religijos tyrinėjimą, ypač – į religijos raidos traktavimą. Antropologai nebekėlė evoliucinio klausimo, kaip apskritai kilo religija, – jie aiškinosi, koks buvo jos vaidmuo kiekvienoje konkrečioje visuomenėje (1).

Struktūralizmo atstovai antropologai XX a. šeštąjį dešimtmetį labiau susidomėjo religija kaip visuomenėje egzistuojančių idėjų, vertybių ir tikėjimų struktūros išraiška. Antropologinė kryptis – mokslas apie žmogaus elgesį. Religiją, t. y. tam tikrą elgseną, galima stebėti kaip ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuri yra siejama su evoliucija. Specifiniai žmogaus raidos periodai priklauso nuo jų tikėjimų.

Psichologinės krypties atstovų dėmesio centre XX a. atsidūrė sąmonė. Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) labai daug ką paėmė iš evoliucijos antropologijos, ypač garsiųjų Robertsono Smifo (Robertson Smith) „Paskaitų apie semitų religiją“, bet jis norėjo Skaityti toliau

B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį) (0)

Veidrodis, deivė su veidrožiu tikrai

Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.

Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau

Atlantida (0)

thCAR6JM9I

Aš jūros krantą
Pasiekti bandau
Tuose namuose
Kur gyvenau kriauklėje
„Are we breath, or are we breathed“
Vaikystėje žaisdavom
Koralų rifuose
Lyg gaublyje
Ir sukdavomės jūros arkliukų
Karuselėse
Ir rinkdavom
Perlus. Skaityti toliau

Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (0)

Kvietimas parodos

Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.

Paroda veiks nuo  2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.

Kaip žinia, po kūrėjos mirties,  jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati Skaityti toliau

Moteriškasis Nijolės Miliauskaitės kūrybos pasaulis (1)

B. Rastenytės nuotrauka

Anotacija. Šiame darbe nagrinėjama Nijolės Miliauskaitės kūryba – poezijos rinktinė „Sielos labirintas“. Tyrinėjimo aspektas – N. Miliauskaitės kūrybos moteriškumo raiška. Remtasi fenomenologiniu ir teksto analizės metodais, V. Kavolio, S. Daugirdaitės, V. Daujotytės teorinėmis prielaidomis apie moterų kūrybos specifiškumą. Daromos išvados: Nijolės Miliauskaitės poezijos pasaulio moteriškumą nulemia jos autentiškumas ir autobiografiškumas. Aktualizuojami pabrėžtinai moteriai reikšmingi patyrimai ir troškimai. Poezijoje naudojami archetipai labiau siejami su moteriškumu, moterimi: liepa, blindė, gėlės, mėnuo, ugnis, vanduo, žaltys, rupūžė, antis, namai ir kt.

Skaityti toliau

2016 m. Verbų sekmadienis (0)

K. Ruseckas. Lietuvaitė su verbomis.

Lietuvių kalba verbos pirmą kartą paminėtos 1573 metais liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys.

Pirmą kartą Vilniaus verbas aprašė lenkų etnografas O. Kolbergas 1866 m. 1930 m. pasirodė S. Čiurlionienės-Kymantaitės straipsnis apie verbas.  O dar anksčiau dailininkas Kanutas Ruseckas nutapė savo garsųjį paveikslą „Lietuvaitė su verbomis“, A. Andriolis 1872 m. – paveikslą „Verbų sekmadienis“. Šiais laikais apie verbas jau yra leidžiamos ištisos studijos.

XIX a.  pradėta rišti verbas iš įvairių natūralių spalvų augalų. Kas buvo šios idėjos autorius, nežinoma, kaip nežinomi liko ir liaudies dainų autoriai. Skaityti toliau

Apie naujas jaunimo šventes (7)

Nors artėja pavasario lygiadienis, kai dienos vis ilgėja ir mes pasitinkame šviesos dievus, ne per seniausiai šventėm Užgavėnes, ką tik praūžė Kaziuko turgus ir sulaukėme Kovo 11-osios, vis dėlto noriu pasvarstyti, kas keičiasi.

Ar tradicijos keičiasi? Mano karta dar nešventė Helovino, tačiau po mokyklos baigimo jau praėjo dvidešimt metų. Tiesą pasakius, nešventėm mes ir Užgavėnių. Ko gero, didžiausios šventės buvo Kūčios, šv.Kalėdos ir Naujieji Metai.

Taigi – apie švenčių tradiciją. Kadangi mes gimę ir užaugę mieste, Užgavėnių nelabai perėmėme. Galbūt įspūdingiausios jos – Rumšiškėse. Vis dėlto Užgavėnės – kaimo šventė, kaimo tradicija. Skaityti toliau

Nyderlandų kultūros impresijos (0)

Rūbas – meno kūrinys | Gaivos Paprastosios nuotr. iš parodos Hagoje.

Dailininkę Gaivą Paprastąją kalbina Beatričė Rastenytė

– Esi pradėjusi savarankiškai vykdyti projektą „Nyderlandų kultūros impresijos“, apie kurio eigą nuolat parašai savo tinklaraštyje „Kriaušių metas“. Tai, ką ruošiesi netrukus parodyti Kaune, yra šios veiklos tąsa?

– 2016 m. kovo 16 d. 17 val. M. K.Čiurlionio galerijos Muzikos salėje įvyks nemokama paskaita apie Olandijos galerijas, autorius, tendencijas – apie Olandijos meno rinką. Naujų savo  paveikslų parodą „Dienoraščiai ateičiai“ atvežiau irgi:  ji bus atidaryta 2016 m. kovo 18 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir veiks iki balandžio 25 dienos. Skaityti toliau

Profesija – žurnalistas (0)

Dalia A. Rastenienė | Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Dalią Antaniną Mieliauskaitę-Rastenienę kalbina Beatričė Rastenytė 

– Kodėl būtent žurnalistė? Kaip išsirinkai šią profesiją? Kokia buvo motyvacija? 

– Nusprendžiau paskutinę akimirką prieš duodama dokumentus Vilniaus universitetui. O priešistorė ilgesnė. Maždaug trejus metus, mokydamasi vyresnėse klasėse, puoselėjau svajonę tapti geologe. Man atrodė labai įdomūs ir romantiški pasakojimai apie didžiąsias Sibiro upes, taigą ir pan. Iš geografijos gaudavau vis penketus, nes ne iš vadovėlio, o iš gerai Skaityti toliau

Įsimylėję faraonai. Eilėraščiai (0)

ĮSIMYLĖJĘ FARAONAI

Nektaras dievams 

Ar tai – sielos nektaras,

Kai aš šypsausi

Ir be kurio negaliu gyventi, Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (IV) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

IV. Apie klouno klišę, populiariąsias klasės grupes ir ateitį.

Beatričė RASTENYTĖ. O apskritai jums nepanašu tai į kažkokį klouno principą, klišę? Nors, ko gero, kažkaip žiauriau viskas atrodo. O kaip ta versija, kad išsirenka kažkokį geresnį vaiką, iš kurio tyčiojasi, kažkokį tobulesnį?

VILIJA. Na, pavydi…
MIGLĖ. Pavydi. Taip.

Dalia RASTENIENĖ. Ir tada pradeda jį smukdyti? Skaityti toliau

Žiemgalių papuošalai (2)

Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Papuošalai | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Žiemgaliai – viena iš baltų genčių, gyvenusių dabartinėje Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Nuo V a. jie apsigyveno Žiemgalių lygumoje, Latvijos centre, Vidžemės pietvakariuose ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, siekdami rajonus iki Mūšos upės. Vėliau jų užimama teritorija šiek tiek sumažėjo, apsiribodama pagrindiniu baseinu ties Lielupės upe ir jos intakais. XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimos žiemgalių žemės ir jų didelės pilys – Tervetė ir Mežotnė, taip pat valdytojai Namejas ir Viestardas. Po šimto metų pasipriešinimo vokiečių krikščionims, žiemgaliai XIII a. patys sudegino savo pilis ir pasitraukė į Lietuvą.

Sprendžiant iš rašytinių šaltinių ir viduramžių laikų kapaviečių tyrinėjimų, XIV a. Žiemgaloje buvo mažai gyventojų ir tik XV ir XVI amžiais gyventojų skaičius padidėja, Skaityti toliau

Apie baltų ornamentikos simboliką (4)

Tarp Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų. Gražioji latvių vilainė | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Latvių ir lietuvių, kaip baltų, raštai turi vienodą semantiką. Ką gi jie reiškia ir kokius senovės klodus siekia? Anot Vytauto Tumėno, daugumą ženklų įvardijimų įvairių tautų tradicijose sieja panašus jų semantikos laukas. Pasitaiko ir tokių ženklų, kurių pavadinimai įvairiuose kraštuose yra ypač artimi (pvz.: grėbliuko, roželės (saulės), vėželio, vėžlelio, varlytės tipo raštai). Tai liudija jų semiotikos archajiškumą. Ženklų tradiciniai pavadinimai mitologinėje gamtos stichijų sandaroje apima žemę, vandenį, ugnį ir orą (vėją).Kosmogoninėje schemoje jie atitinka žemės, erdvės (augalija, gyvūnija, paukščiai) ir dangaus pasaulio sritis (dangaus šviesuliai).Anot V. Toporovo, raštųtipų pavadinimų variantiškumas Skaityti toliau

Latvių audinių raštai (nuotraukos) (0)

Sijono audinys. Latvija, Vidžemė, Lielupė, XIX a. Latvijos nacionalinis istorijos muziejus.

Latviai labiau moka kurti etninio pobūdžio suvenyrus negu lietuviai. Ir žmonės juos mielai priima. Rygoje lankėmės prieš pat Latvijos nepriklausomybės dieną, Lapkričio 18-ąją, ir kiekvienoje krautuvėlėje matėme tamsiai vyšnines juosteles tautiniu raštu užsisegti ant rankos. Jas pirko ir dėvėjo. Kam patogiau, pirko iš tokios pat juostelės surištus kaspinėlius ir segėsi į paltų apykakles. Viskas taip paprasta ir nuoširdu mums atrodė, gal todėl ir priimtina.

Skaityti toliau

Etnomuziejus „Kepurių pasaulis“ (nuotraukos, video) (0)

Šamšura, Samiai, Norvegija | worldhat.net nuotr.

Rygoje veikia labai įdomus kepurių muziejus. Jame eksponuojamos paprastos auksiukais papuoštos kepuraitės, brangios karūnos, užburtos afrikietiškos kaukės ir didžiuliai Azijos šamanų šalmai, išsiuvinėtos kepurės ir kepurės iš žmogaus plaukų. Muziejuje visa tai galima nufotografuoti ir pasimatuoti. Muziejuje vyksta užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, vaikiškos dirbtuvės, yra galimybė atšvęsti gimtadienį ar vestuves pasakišku arba etniniu stiliumi.

Etnomuziejaus „Kepurių pasaulis“ administratorė Karina Dowidava pasakoja: „Tai privatus muziejus-galerija. Jo įkūrėjas yra etnografas, Skaityti toliau

Algimanto Kunčiaus vaizdaraščiai (video) (0)

Algimantas Kunčius ant Bekešo kalno. 1967. Romualdo Kunčiaus nuotrauka. | Iš knygos „Vilnius 1960 – 1970. Senamiesčio kvadratai“.

Nacionalinėje dailės galerijoje daugiau kaip mėnesį (2015-10-23 – 2015-12-06) eksponuota žymaus fotomenininko Algimanto Kunčiaus retrospektyvinė paroda „Vaizdaraščiai“ (Visual Scripts) tapo žymiu Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, daugeliui praskaidrino molio spalvos lapkritį ir netgi visa savaite įžengė į adventą, tarsi pradėdama kitų advento renginių srautą.

Tai buvo labai turtinga, gausi, visaapimanti Algimanto Kunčiaus kūrybos apžvalga. Paroda taip sustatyta, kad, rengėjams rekomendavus, pradėjęs apžvalgą nuo dešinės ir apsukęs didelį ratą, pakliūtum į mažesnį apskritimą vidury, centrą, kuriame – pati menininko kūrybos pradžia, į vyresnės kartos žmonių atmintį įaugusi nerestauruota Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai apie patyčias ir madą tyčiotis (III) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka.

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

III. Apie jaunimo sroves, stilius ir saitų nebuvimą

Beatričė RASTENYTĖKokios srovės dabar vyrauja pas jus? Na, hipsteriai, pavyzdžiui…

Dalia RASTENIENĖ. O kas tie hipsteriai, tiesą pasakius?

MIGLĖ. Jie rengiasi vos ne kaip „bomžai“, dažniausiai būna su akiniais…
(Juokas.) Skaityti toliau

Spalvingoji žemaitiška skraistė šiandien (nuotraukos). (2)

Žemaitiška skraiste apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Ar jums patiktų XIX amžiaus tautinio rūbo elementai šiuolaikinėje XXI amžiaus dėvėsenoje? Tai galėtų būti liemenė, delmonas, papuošalas, skraistė ir dar daug kitų aksesuarų. Šį kartą šiuolaikinė mergina dėvi žemaitišką skraistę, nuaustą pagal muziejuose turimus XIX amžiaus eksponatus. Ja apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė. Beje, šios žemaitiškos skraistės spalvos primena meksikiečių skraistes, tik jų spalvų derinimas kitoks. Skaityti toliau

Žmogaus dvasios kalba (1)

Kerolain Mais (Caroline Myss). Nuotrauka iš interneto: http://www.myss.com/wp-content/uploads/2015/05/carolyn.png

Myss, Caroline. Kas tu esi? Arhetipai. Vilnius: Alma litera, 2014. Iš anglų kalbos išvertė Karolina Mataitytė. Anglų kalba knyga buvo išleista 2013 metais (Archetypes: Who Are You?Hay House, 2013, ISBN 978-1401941086).

Kerolain Mais (Caroline Myss) yra lenkų kilmės amerikiečių autorė, 20 metų besidominti energetine medicina ir žmogaus sąmone. Pasak mokslininkės, archetipų kalba – tai universali žmogaus dvasios kalba, kuri jungia žmones per tai, ką K. G. Jungas (Carl Gustav Jung) pavadino „kolektyvine pasąmone“. Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (II) (0)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

II. Slaptas mokinių gyvenimas, vertybės bei melas ir kokios merginos yra gražios

Dalia Rastenienė. Beata Tiškevič-Hasanova viešojoje erdvėje pasakoja, kaip iš jos mokykloje tyčiodavosi, nes jos dantys stambūs ir šiek tiek atsikišę. Ji vėliau briketus nešiojo. Ji pasakoja, kad labai norėdavo pasisakyti savo mintis išdėstyti. Na, ji slaviško kraujo, atvira, ne tokia santūri kaip lietuviai. Ir visi iš jos šaipydavosi, kad ji ne tokia kaip jie. Dabar, jau užaugusi, baigusi aktoriaus studijas, ji apie tai pasakoja kaip apie didžiausią nuoskaudą ir pastebi, kad mokykloje bent koks intelektinis proveržis netoleruojamas, bent jau mokinių. Skaityti toliau

Neformalūs pokalbiai: apie patyčias ir madą tyčiotis (I) (1)

Beatričės Rastenytės nuotrauka.

„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.

I. Kaukės

Dalia Rastenienė. Papasakokit, kaip mokykloje vyksta patyčios? Mano kartos žmogus to negali įsivaizduoti.

Miglė. Na, pavyzdžiui, kai mokinys eina atsakinėti, tai iš jo juokiasi, kol jis stovi Skaityti toliau

Rudens nėriniai (nuotraukos) (0)

Rudens nėriniai. Jolantos Zabulytės nuotraukos. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Gėrio ir blogio kova: J. Ivanauskaitės „Placebą“ prisiminus (1)

Šv. Jurgis. XIX a. Kretingos r., Knėžų k. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Džordžo Orvelo knyga „1984-ieji“ yra įvardijama kaip politinės fantastikos kūrinys, vaizduojantis totalitarinio režimo mechanizmą. Rėjaus Bredberio fantastinis kūrinys „451° Farenheito“ piešia kasdienį XXI a. amerikiečio gyvenimą: televizorių ekranai, įrengti trijose sienose, netgi šnekina šeimininkę, jai atsako, atstoja gyvus žmones, veikėja pati juos vadina „giminaičiais“. Į ausis įkišti radijo ausinukai užliūliuoja ją, perkelia į dirbtinį pasaulį. Ji apkurtinta reproduktorių, apakinta teleekranų (1; 273). Abu šie autoriai yra XX a. vidurio rašytojai. Jie projektuoja ateitį, kuri kyla, žinoma, iš tuometinės dabarties realijų, ateities užuomazgų dabartyje ir galbūt potencinių ateities galimybių. Dž. Orvelas (George Orwell) ir R. Bredberis (Ray Bradbury) Skaityti toliau

Valstybės išsaugojimo kaina, arba „Skirgaila“ (0)

Kaukė. „Olympic Casino“ vitrina Vilniuje, Gedimino prospekte. | D. Rastenienės nuotrauka.

Asociacijos, atvedusios mane prie Vinco Mickevičiaus-Krėvės „Skirgailos“, siejosi su dabartine mūsų valstybės vidaus būkle, kurios šįkart visais atžvilgiais nenagrinėsiu, juolab trumpoje įžangėlėje, tik atkreipsiu dėmesį į neteisybės, nesąžiningumo, sąžinės nebuvimo ir daug kitų bėdų įsigalėjimą, sklindantį nuo pat valstybės valdytojų viršūnių iki pat apačių. Ir jiems tai nėra jokia tragedija, priešingai nei vaizduoja Krėvė „Skirgailoje“. Moksleiviai šį kūrinį studijuoja mokyklose, jiems nebus sunku rasti atitikmenis ir panašumus šiandienoje, kad ir sukeitus veikėjus, o gal net ir nesukeitus.

Vinco Mickevičiaus-Krėvės kūrybai būdinga archetipo pasireiškimas: „Romantinė V. Krėvės vizija reiškia archaizuojančią tendenciją (V. Kavolis), pasipriešinančią modernizacijos procesams, jos centras – archetipo ir jį ardančios istorijos konfliktas“ (1).

Skaityti toliau

Lakūno profesija (0)

Dangaus vaizdai | G. Kuliešiaus nuotr.

Su komercinės aviacijos lakūnu Giedriumi Kuliešiumi kalbasi Beatričė Rastenytė

Visi kuo nors svajoja būti vaikystėje. Dažniausiai, bent jau anksčiau taip svajodavo, – būti kosmonautais, mergaitės – balerinomis, aktorėmis, gal gražiomis manekenėmis, arba žaidimui galima rinktis žemiškesnes specialybes.

Lakūno profesija – tai vaikystės išsipildžiusi svajonė ar vėliau priimtas sprendimas? 

Ir taip, ir ne. Nuo pat antros klasės iki mokyklos užbaigimo lankiau krepšinį, sekėsi gerai, buvo pasiekta aukštų rezultatų, taigi pirmoji aistra buvo krepšinis. Skaityti toliau

„Saulės arkliukų” bičiuliams (5)

Prano Vaičaičio eilėraščio „Tėviškė“ faksimilė.

Mieli jaunieji „SAULĖS ARKLIUKŲ“ bičiuliai,

štai jau visas mėnuo mūsų skyrelis KŪRYBA laukia Jūsų darbų – poezijos, prozos, vaizduojamosios ar taikomosios dailės kūrinių, tradicinės kūrybos ir netradicinės – visokiausios kūrybos, kokią tik galima skelbti internete.

Pastebėję saviraiškos ir raiškos kupiną sielą, mes, suprantama, kviesime skelbti savo kūrybą, bet juk gali būti ir taip, kad mes nepastebėsime… Tad Jūs nelaukite, kol Jus kas pastebės – patys pasirodykite! Skaityti toliau

„Saulės arkliukų“ redakcija (0)

Saules_arkliukai_2015_LOGO_PRINT

Skaityti toliau

Profesija – dailininkas (0)

Gaiva_pav_1_DSC_0732 (2)

Pokalbis apie kūrybą, pasakas ir savo pasaulio sukūrimą bei kūrybos magiją su dailininke GAIVA PAPRASTĄJA.

SIMBOLIŲ KALBA, MITOLOGIJA IR DAILININKĖ KAIP PASAULIO CENTRAS

– Pradedu nuo standartinio klausimo, nuo pradžios – nuo kada Tu pradėjai paišyti? Kaip atradai paišymą?

Aš ne tik paišymą atradau, aš tais laikais ir rūbelius lėlytėms iš skudurėlių siuvau, ir popierines lėles paišiau, dar kai ką, nebeprisimenu taip greitai, – kaip dviejų jaunų ir dirbančių tėvų vaikas, Skaityti toliau

Etnokultūrinis žurnalas „Saulės arkliukai“ keliasi į internetinę erdvę (0)

„Saulės arkliukai“

2013 metais dienos šviesą išvydęs intelektinėje „Liaudies kultūros“ žurnalo dirvoje išaugęs naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“ nuo šių metų balandžio mėnesio persikels į internetinę Alkas.lt erdvę.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir Lietuvos kultūros tarybos paramos dėka „Saulės arkliukai“ įgis internetinio žurnalo pavidalą.

„Saulės arkliukai“ Alkas.lt pastogėje sieks suburti neformalią dvasinę bendraminčių bendriją, kuri skleistų dorą, šviesą ir darną. Skaityti toliau