Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau
Žymos archyvas: baltų tautos
Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)
Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.
Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“. Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.
Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau
Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)
Gegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).
Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau
V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)
Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.
Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau
A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)
Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.
Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau
Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės (6)
Šiandien, rugsėjo 18 d., Baltų vienybės dienos išvakarėse, Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendrasis posėdis. Jame aptartos galimybės, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą įvairiose strategiškai reikšmingose srityse. Posėdžiui vadovavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimduota Straujuma.
Posėdyje pažymėta, kad abi šalis sieja glaudūs ir įvairialypiai santykiai, pabrėžtas sėkmingas praktinis bendradarbiavimas tarp šakinių ministerijų, bendri interesai Baltijos jūros regione ir tvirta partnerystė Europos Sąjungoje ir NATO. Skaityti toliau
Kaune bus minimos latvių ir lietuvių vienybės kongreso 100-osios metinės (1)
Šių metų lapkričio 19 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks seminaras „Brolystės tiltai: latvių ir lietuvių vienybės kongreso 100-ąsias metines minint“. Santykius tarp abiejų baltų tautų iš istorinės ir dabartinės perspektyvos gvildens asoc. prof. E. Jekabsonas (Latvijos Universitetas), dr. V. Akmenytė-Ruzgienė, prof. dr. A. Butkus (VDU), prof. dr. J. Vaičenonis (VDU) ir kiti.
Latvių-lietuvių vienybės draugija buvo įkurta Rygoje 1921 m. Jos analogas Lietuvių-latvių vienybės draugija Kaune įkurta 1923 m. Draugijos tikslas buvo skatinti ir palaikyti artimus santykius tarp abiejų baltų tautų. Pirmasis draugijos suvažiavimas įvyko Rygoje 1924 m. Lietuvių-latvių vienybės Skaityti toliau
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni? (4)
Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.
Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus- nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos. Skaityti toliau
A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)
Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (I) (0)
2010 m. lapkričio 4–5 d. Vilniuje vyko XII Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Mokslas ir visuomenė“. Jos metu buvo įteikti Baltijos šalių mokslų akademijų medaliai trims Estijos, Latvijos, Lietuvos ir vienam Italijos mokslininkui – jų darbai pripažinti kaip ypač reikšmingi visam Baltijos regionui.
Medalis prof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui įteiktas už reikšmingą indėlį į baltistikos tyrimus ir tarptautinių ryšių stiprinimą Baltijos regione. Skaityti toliau