Žymos archyvas: baltai

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą (6)

Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau

Vilniaus romuva kviečia į sutartinių mokyklą (0)

Kulgrinda-K100

Kiekvieną trečiadienį, 17 valandą, A.Vivulskio 27-4 Vilniuje vyksta sutartinių mokymosi užsiėmimai. Sutartinių mokykla nuo vasario mėn. atnaujina kasmetinius sutartinių mokyklos užsiėmimus.

Sutartinės – tai ypatinga muzika, kurios neužtenka vien klausytis iš šono, stebėti žiūrovo žvilgsniu. Norint pajusti gilų, persmelkiantį sutartinės skambesį reikia klausytis jos iš vidaus, atlikėjų sūkury, kur įsipina ir tavo balsas.

„Sutartinių dainuotojus telkia gilus tradicijos pajautimas ir kaskart dainuojant patiriamas ypatingas darnos ir sutarimo pojūtis. Sutartinių dainavimas – giedojimas ramina, teikia pasitikėjimą savimi Skaityti toliau

R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“ (5)

Alkas.lt nuotr.

2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais.  Jų, o kartu ir „Tautinių  drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau  lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (0)

V.-Daraskeviciaus nuotr-Zolines

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su  indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (11)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio) (11)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Sveiki, mielieji!

Sveiki Žemynos auginti, Perkūno stiprinti, Laimos palaiminti! Sveiki, sulaukę Saulėgrįžos – šventės, kuomet laikas sustoja, viskas nurimsta, įsivyrauja romuva, ir pasaulis vėl kuriamas iš naujo. Kuriamas iš ugnies kibirkšties, marių mėlynų, giesmių leliumų.

Mes – lietuviai – baltai – romuviai – esame nepertraukiamo metų ir Saulės grąžos rato dalis. Esame laimingi, lydimi dainų, giesmių ir žodžių dievams ir deivėms, stipriai įsišaknijusių mūsų gyvenime. Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau

Romuva kviečia paminėti Krivio dieną (4)

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Spalio 19 d., trečiadienį,  Senovės baltų religinė bendrija Romuva kviečia paminėti Krivio dieną. Prieš šventę 14–15 val. bus lankomas Jono Trinkūno kapas Rokantiškių kapinėse. Minėjimas prasidės 16 valandą ugnies apeigomis ant Gedimino kapo kalno Užupyje. Tai vieta, kur 2002 metais buvo įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis. Po apeigos visi kviečiami į paminėjimo vakarą, kuris prasidės 17.30 val. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6 , Vilniuje). Bus rodoma Krivio įšventinimo filmuota medžiaga, kiti filmai, dalinamasi prisiminimais apie Joną Trinkūną. Skaityti toliau

Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“ (0)

v-vaitkeviciaus-paskaita-apie-sventvietes_plakatas

Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.

Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime (audio) (2)

Alkas.lt nuotr.

Septynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė dalijasi samprotavimais apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime.

„Lietuvybės simboliai yra įvairių kultūros ženklų vienis, jie atspindi mūsų tautos savitumus… Norėčiau pabrėžti, kad lietuvybės simboliai siejasi su nacionalizmu, su tautiniais jausmais… Jie daugeliu atveju yra konstruojami… Simboliai ypatingai svarbūs žmonėms tam tikrais atgimimo laikotarpiais“, – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. Rudens lygiadienio dieną Neries krantai švytėjo baltų vienybės ženklais (nuotraukos) (25)

Rugsėjo 22, Vilniuje, švęsdami rudens lygę ir baltų vienybę, susirinkome prie šventos mūsų upės Neries, kad jos tėkmė primintų mums nepaliaujamą laiko tėkmę, o du jos krantai – mūsų, gyvųjų, pasaulį ir Dausas, kur iškeliavo anie milžinai ir kūrybos galiūnai, mūsų protėvių protėviai.

Dausų krante šį kartą pleškėjo septynetas ugnies stovylų kovose kritusioms baltų tautoms atminti: KURŠIAMS, ŽIEMGALIAMS, SĖLIAMS, GALINDAMS, PRŪSAMS, JOTVINGIAMS (kitaip DAINUVIAMS, POLEKSĖNAMS, SŪDUVIAMS) ir toms, kurių net pavadinimų nebeprisimename. Stovylas sukūrė skulptorius Vytautas Musteikis. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video) (0)

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno suliepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“  | G. Paplausko nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.

Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau

Šiemet visus baltus vėl sujungs Baltų vienybės ugnys (0)

Baltų vienybės ugnies sąšauka ant Girnikų kalno | aukuras.lt nuotr.

Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. Rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Skaityti toliau

Rudens lygiadienis Vilniuje „Baltų ugnys“ (1)

dsc_0486-1200

Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį,  20 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į Vilniuje, Neries krantinėse, prie Karaliaus Mindaugo tilto, vyksiantį rudens lygiadienio renginį „Baltų ugnys“.

Šiais metais, švenčiant 780-ąsias Saulės mūšio metines, minima Baltų vienybės diena ir liepsnojančiomis skulptūromis bus  pagerbtos jau išnykusios baltų gentys.

Skulptūras kuria Vytautas ir Kęstutis Musteikiai (LT), Karlislle ir Maija Puncule (LV). Skaityti toliau

Šventojoje bus pristatyta nuotraukų paroda „Jotvos vartams atsivėrus 2013–2016“ (0)

sventosiosbendruomene.lt, V. Kuchalskio nuotr.

Rugsėjo 17 d. „Jūros ir baltų vienybės dienos“ minėjimo proga Šventosios g. 1, pirmame aukšte  (Palangos kultūros ir jaunimo centro patalpose), 15 val. bus pristatoma nuotraukų paroda „Jotvos vartams atsivėrus 2013–2016“. Paroda perteikia Alytaus tradicinio gyvosios istorijos renginio „Jotvos vartai“ retrospektyvines akimirkas (Jotva – baltų žemė).

Pasak Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkės Monikos Jarulytės, paroda rengiama būtent Šventtojoje dėl keleto priežasčių. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio) (73)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Keturioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Sunaikink kalbą ir bus sunaikintas senasis tikėjimas. (…) Mūsų prigimtiniame tikėjime svarbūs dalykai – tai Darna ir Skalsa. Čia ne teiginiai, kaip elgtis arba ką daryti, bet vertybės, kurias nuolat reikia liudyti savo gyvenimu,“ – sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.) (audio) (7)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tryliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.).

„Tautinių valstybių kūrimosi procesas palietė ne tik Pirėnus, ne tik Vakarų Europą, bet buvo identiškas ir sinchroniškas mūsų (aisčių) gentyse. Aisčiai niekada nebuvo „uždara erdvė“. Juk daugelį dalykų mes išmokome, ir iš mūsų išmoko,“ – sako E. Jovaiša. Skaityti toliau

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų proistorės periodizavimo klausimus (audio) (1)

Eugenijus Jovaiša | LEU nuotr.

Dvyliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų proistorės periodizavimą.

„Periodizavimo problema niekada nesibaigs. …Ne tik jos galiniai taškai keičiasi, bet keičiasi ir atskirų laikotarpių supratimo ribos, vidinis pasiskirstymas. …Mano nuomonė yra labai griežta ir aiški mums reikia mūsų tautos ir praeities vystymąsi matyti per savo visuomenės raidos prizmę, Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas (0)

R.Flick knyga PradingeRugpjūčio 30 d. 17.00 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Roko Fliko (R. Flick) knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius Rokas Flikas, literatūrologė Jovita Saulėnienė. Ištraukas iš romano skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flik R. Arbačiauskaitė-Flick). Skaityti toliau

Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)

Ramuvos stovykla 2016_rengeju nuotr

Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.

Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“.  Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos  sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.

Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi  senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau

„Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio) (1)

Akmens amžiaus amuletai iš Kretuono | Alkas.lt koliažas

Vienoliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie Gyvybės ir mirties simbolius neolite Lietuvos teritorijoje.

„Gyvybė ir mirtis yra nenutrūkstamas procesas tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jį atskirais priešistorės laikotarpiais žmonės įsivaizduodavo ir įprasmindavo skirtingai. Vienu svarbiausiu chtoniškojo pasaulio simboliu buvo gyvatė-žaltys, jam priklausė ir aptikti žuvies atvaizdai; su gyvybės ir mirties simbolika reikėtų sieti ir gintaro dirbinius.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

Baltų ir vedų tradicijos susitiko šventėje ,,Goloka Rasos” (nuotraukos) (1)

Baltų ir vedų tradicijos susijungė šventėje ,,Goloka Rasos” | V. Maksimkino nuotr.

Visus norinčius švęsti Rasas apjungiant baltų ir vediškas tradicijas šiemet kvietė ir Lietuvos vaišnavai, birželio 23-26 dienomis trečią kartą surengdami tradicija tampančią šventinę stovyklą po atviru dangumi – „Goloka Rasos“.

Vienas šios šventės rengėjų – užsidegęs vedinės kultūros ir religijos skleidėjas Simas Grabauskas – siekia šią tradicinę lietuvišką šventę apjungti su vedų kultūros išmintimi. Todėl, jo teigimu „festivalyje siekiama panirti į vedų, baltiškosios ir šių laikų racionaliosios kultūrų sintezę, aptikti ir įsisavinti joms bendras amžinąsias vertybes bei išlaisvinti savo širdį nuo negatyvių nuostatų. Šioje šventėje mes neprimetame savo požiūrio į gyvenimą, bet skatiname kultūrų dialogą“. Skaityti toliau

Kviečia gyvosios istorijos šventė „Jotvos Vartai“ (dienotvarkė) (2)

Jotvos vartai2016

Liepos 2–3 d., artėjant Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, rengiama gyvosios istorijos bei archeologijos šventė, skirta jotvingių pagerbimui. Šventė vyks nuostabaus grožio Nemuno vingyje, šalia aukščiausio Baltosios rožės tilto esančiame Dainų slėnyje.  Dainų slėnis – nuo seno pamėgta, tačiau ilgą laiką nenaudota švenčių vieta Alytuje, apsupta miškų bei Nemuno upės. Šiemet ši vieta vėl atgims joje vyksiant vienai didžiausių gyvosios istorijos renginių Lietuvoje.

Visai šeimai skirtame dviejų dienų renginyje svečiuosis viduramžių ir folkloro muzikos grupės, amatininkai, karybos klubai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“ (0)

Mazeikiai.lt nuotr.

Birželio 15 d., trečiadienį, 16.00 val. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9, Mažeikiai) vyks respublikinės parodos „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“ atidarymas.

Paroda yra projekto „Kitokia tekstilė“ dalis, kurį nuo 2009 m. kasmet rengia Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcija.

Projekto tikslas – skleisti tekstilės meno idėjas Lietuvos ir kaimyninių šalių regionuose, įsikūrusiuose atokiau nuo kultūros ir meno centrų.

Parodą galite aplankyti iki liepos 16 dienos. Skaityti toliau