„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.
Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau
„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.
Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo Skaityti toliau
Ruošiantis išskirtiniam Lietuvos kultūros pristatymui šių metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje kovo gale, Lietuvos kultūros institutas rengia dvylikos didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovų vizitą, kurio metu žurnalistai ne tik susipažins su daugeliu Leipcige pristatomų kūrėjų, bet ir ištyrinės Vilniaus bei Kauno miestus, atras sąsajas tarp mūsų šalių ir patirs žiemos gamtos grožį tolėliau nuo didmiesčių.
Sausio 23-27 dienomis į Lietuvą atvyks didžiųjų Vokietijos nacionalinių dienraščių, televizijos ir radijo kanalų, kultūros portalų „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, Skaityti toliau
Teatras „Atviras ratas“ šiemet švenčia savo dešimties metų jubiliejų. Ypatingą sukaktį minintis teatras tęsia spektaklio „Lietaus žemė“ pasirodymus išeivijos lietuvių bendruomenėse. Rugsėjo mėnesį sėkmingai gastroliavęs Taline ir Rygoje, kitą savaitę teatras „Atviras ratas“ išvyksta į Austriją ir Čekiją. Lapkričio 22 d. spektaklis „Lietaus žemėô bus rodomas Vienoje, o lapkričio 23 d. jį išvys Prahoje gyvenantys lietuviai. Skaityti toliau
Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino išrinktąjį Austrijos Respublikos Prezidentą Aleksandrą van de Beleną (Alexander van der Bellen).
„Linkiu, kad Austrijos piliečių išreikštas pasitikėjimas įkvėptų Jus prasmingiems darbams, stiprinantiems šalies žmonių ir visų europiečių gerovę, saugumą ir vienybę. Tikiuosi, kad artimiausiais metais Lietuvos ir Austrijos dialogą tiek dvišaliu lygiu, tiek Europos Sąjungoje praturtins naujos mūsų žmonių ryšius stiprinančios idėjos ir bendros iniciatyvos“ – rašoma šalies vadovės sveikinime.
Lietuvos Prezidentė naujajam Austrijos vadovui palinkėjo kuo didžiausios sėkmės ir Skaityti toliau
Austrija įveda migrantų dienos kvotą. Austrijos valdžios atsakingi asmenys praneša, kad šalyje pasilikti prašymus galės padauoti ne daugiau, nei 80 migrantų, o tranzitu į kitas Europos šalis galės keliauti 3200.
Austrija tapo viena iš labiausiai apkrautų šalių, per kurią į Vokietiją siekia patekti didžioji dalis nelegalių migrantų.
Austrijos vidaus reikalų ministras Johanas Leiteris pareiškė, kad šalis neturi kito pasirinkimo, nes bendros išeities iš Senojo žemyno migrantų krizės kol kas nerasta. Skaityti toliau
Dėl besitęsiančios ir vis aštrėjančios migrantų krizės Europoje, Austrija pagrasino, kad Graikija gali būti laikinai išbraukta iš Šengeno zonos. Tai tinklapiui „Die Welt“ pranešė šalies vidaus reikalų ministrė Jogana Mikl-Leitner
Ministrės žodžiais, tai – labai tikėtinas veiksmas, jei šalis toliau nesaugos savo sienų.
Austrijoje nusistovėjusi nuomonė, kad dėl nelegalių migrantų plūsmo kalta Graikija į kurią iš Turkijos per jūrą atkeliauja migrantai. Tai, kad neįmanoma išsaugoti Graikijos-Turkijos sienos yra laikoma prasimanymu. Skaityti toliau
Austrijos valdžia stipriai sumažino 2016 metais priimamų pabėgėlių skaičių nuo 90 tūkst. iki 37,5 tūkst.
Šalies kanclerio Vernerio Faimano (Werner Faymann), toks sprendimas priimtas, nes šalis neįgali priimti daugiau migrantų.
Kancleris taip pat pabrėžė, kad pasienio kontrolė bus pastebimai sustiprinta.
2017 metais Austrija žada priimti dar 35 tūkst. ir kasmet mažinti šį skaičių po 5 tūkst. iki 2019 metų.
Nuo metų pradžios įvairiose šalyse vyksta protestai prie Norvegijos ambasadų – žmonės reikalauja stabdyti Norvegijos vaikų gerovės tarnybos „Barnevernet“ savivalę ir grąžinti užsieniečių šeimoms iš jų atimtus vaikus.
Protestai šiemet jau vyko Norvegijoje, JAV, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Belgijoje, Italijoje ir Kanadoje. Sausio 16 d. protestas įvyko Čekijoje, Latvijoje, Rusijoje ir Austrijoje, kurioje susirinko apie 3000 dalyvių. Protesto akcija vyko prie Norvegijos ambasados Vienoje. Skaityti toliau
Europos Komisija praneša, kad bus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimus ir šalies geografinė teritorija nebus įtraukta į leidimus auginti 8 genetiškai modifikuotus augalus (kukurūzus).
„Visada laikėmės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Aplinkos ministerijos pastangomis Lietuvos biologinei įvairovei ir toliau nekils jokia grėsmė dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Europos Sąjungos valstybėms narėms pačioms nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne, leista metų pradžioje. Skaityti toliau
Europą užplūdęs migrantų srautas, klaidinančiai pramintas „pabėgėlių krize“, tapo iššūkiu visiems europiečiams. Kaip ir reikėjo tikėtis, Vokietijai faktiškai pakvietus migrantus apsigyventi Europoje, į ją pasipylė vis didesnė migrantų iš Azijos ir Afrikos banga. Iš pradžių pasitikusi atvykėlius išskėstomis rankomis, galiausiai pati Vokietija susizgribo, jog negali jais pasirūpinti ir pradėjo spausti ES šalis dalintis jos paskatinto tautų kraustymosi padarinius.
Eižėjanti Europa Skaityti toliau
Iš 13-osios Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados, balandžio 26–gegužės 3 dienomis vykusios Austrijoje, Lietuvos atstovai grįžta su aukso ir sidabro medaliais. Šiemet Lietuvai atstovavo dvi mokinių komandos.
Konkurse aukso medalius iškovojo Veronika Everat iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos (mokytoja A. Vaicekauskienė), Rokas Elijošius iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokytojai B. Maciulevičienė ir V. Gustainis) Skaityti toliau
Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas rašytojas, vertėjas, kritikas, lituanistas Kornelijus Helis (Cornelius Hell). Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.
Austrijos konstitucinis teismas paskelbė, kad vienalytės poros gali tomis pačiomis sąlygomis įsivaikinti, kaip ir skirtingų lyčių poros.
Iki tol tokia galimybė buvo, kai vienas iš poros vienalyčių asmenų turėjo savo atžalą.
Tesimas pabrėžė, kad iki tol galiojusi tvarka pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją. Skaityti toliau
Naktį iš gegužės į 10-os į 11-tą paaiškėjo „Eurovizijos“ finalo nugalėtojas. Eurovizijos laurais šiemet atiteko – Austrijai.
Dėl šios garbės B&W Hallerne arenoje Kopenhagoje varžėsi 26 šalių atstovai.
Finale varžėsi 26 šalys: Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Graikija, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Norvegija,Prancūzija, Rumunija, Rusija, San Marinas, Slovenija, Šveicarija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vengrija, Vokietija. Skaityti toliau
Spalio 10 dieną paskelbtais apklausos duomenimis, Nacionalinis frontas, politiniame spektre užimantis tolimos dešinės pozicijas, šiuo metu yra populiariausia partija Prancūzijoje. Rinkėjai savo paramą šiai politiniai jėgai išreiškė ir neseniai pietinėje šalies dalyje vykusiuose tarpiniuose rinkimuose: antrajame ture ji surinko 53,9 procento balsų. Visa tai aiškiai rodo, jog partija išgyvena milžiniško pakilimo laikotarpį.
Spalio pradžioje Prancūzijos gyventojų buvo klausiama, už ką jie ketina balsuoti kitų metų gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Nors euroskeptiškai nusiteikusios partijos šiuose rinkimuose Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Austrijoje nustatytas aukšto patogeniškumo H7N1 paukščių gripo atvejis.
Kaip pranešė Austrijos veterinarijos specialistai, virusas nustatytas Vienos oro uoste, sulaikius ir paėmus mėginius iš kontrabandinių paukščių siuntos, mėgintos nelegaliai įvežti iš Indonezijos. Austrijos pasienio veterinarijos posto pareigūnai dviejuose kelioniniuose krepšiuose aptiko 60 nelegaliai atgabentų įvairių rūšių papūgų, 39 jau buvo nugaišę.
Austrijos atsakinga institucija nedelsiant ėmėsi visų saugos priemonių, visi likę gyvi Skaityti toliau
Dienos šviesą išvydo neeilinė knyga – Aurelijos Almonės Akstinienės „Užbūrė Alaušę nuskendę varpai“. Tai knyga apie lietuvį dailininką Joną Rimšą, praėjusį labai audringą, kupiną netekčių ir pakilimų gyvenimo kelią. Aš pabandžiau surikiuoti miestus, kuriuose jis ilgiau apsistodavo. Išėjo štai toks sąrašas: Svėdasai, Charkovas, Kaunas, Viena, Kaunas, Paryžius, San Paulas, Rosarijas, Buenos Airės, San Karlos de Bariločėlė, La Pasas, Buenos Airės, Sukrė, Taitis, Santa Monika. Trumpesniais laiko tarpais jis yra gyvenęs daugumoje Lotynų Amerikos miestų, miestelių ir džiunglėse pasimetusių kaimų. Jį galima drąsiai pavadinti Pasaulio keleiviu.
A.A.Aksatinienei toks jos knygos herojus galėjo būti ir dievo dovana, ir velnio pinklės. Dievo dovana, nes aprašomas žmogus tapo garsiu dailininku. Gausios parodos, recenzijos, pagaliau išlikę jo bendražygiai, Skaityti toliau
Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.
Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau
Šiemet sukanka 24 metai, kai Austrija visuotiniu referendumu atsisakė atominės energijos savo šalyje, nepaleidę pilnai pastatytos Zventendorfo atominės elektrinės. Ši istorija neprarado aktualumo ir šiandien, 2012-ųjų Lietuvoje.
Heinzas Stockingeris – Prancūzijos civilizacijos dėstytojas, antibranduolinės organizacijos PLAGE narys ir dalyvauja Austrijos antibranduoliniame judėjime nuo 1977 m. Skaityti toliau
Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Kauno mieste buvo paskelbta turizmo vasaros sezono pradžia. Šiemet kauniečiai kviečiami ne tik keliauti baidarėmis, pramoginiais laivais, apsilankyti organizuojamose šventėse, atgimusiame VII forte, bet ir pažinti Kauną keliaujant dviračiais.
„Kasmet augantys turistų srautai džiugina ir viešbučių savininkus, ir aptarnavimo sektoriuje dirbančius verslininkus. Tačiau mes neturime teisės sustoti. Skaityti toliau
Birželio 1–10 d. vyksiantis elektromobilių maratono Talinas–Monte Karlas trasa drieksis per Kauną.
Pirmos automobilių Žvaigždžių lenktynės iš Talino į Monte Karlą įvyko 1930 m. 2011 m. buvo atkurta senoji lenktynių tradicija, tik joje lenktyniavo elektromobiliai, kurių prie starto linijos susirinko 14. Lenktynių startą davė Estijos sostinėje viešėjęs princas Albertas II. Po 3 500 km kelionės finišo liniją Monte Karle kirto 4 elektromobiliai. Skaityti toliau
Spalio 27 dieną Lietuvos ambasada Austrijoje senojoje Linco rotušėje atidarė fotografijų parodą „Laisvės gynimas 1990-1991 metais“. Paroda veiks iki lapkričio 10 dienos.
Parodos atidaryme dalyvavo Linco miesto meras Franzas Dobuschas, Lietuvos garbės konsulas Aukštutinėje Austrijoje Ulrichas Salburgas, miesto kultūros, meno ir akademinės bendruomenės, žiniasklaidos atstovai, gausus būrys Linco mieste ir jo apylinkėse gyvenančių tautiečių. Svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas. Skaityti toliau
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) išplatino pareiškimą „Dėl valstybės institucijų veiklos trūkumų“. Šiame pareiškime apžvelgiami reikšmingi Lietuvai tarptautiniai ir vidaus įvykiai ir išreiškiamas susirūpinimas dėl valstybės institucių, susijusių su pareiškime minimais rezonansiniais įvykiais, netinkamųs veiksmų ir neadekvačios reakcija.
LPKTS Valdybos pirmininko Antano Lukšo pasirašytu pareiškimu Seimo Pirmininkė ir Lietuvos Vyriausybė raginami nuolat rūpintis mūsų valstybės institucijų darbo kokybe, tarpžinybinio bendravimo gerinimu, griežtinti parlamentinę valstybinių institucijų kontrolę, Skaityti toliau
Skandalas dėl KGB pulkininko Michailo Golovatovo paleidimo vis dar netyla. Nenuostabu. Sulyg kiekviena diena politikai, žurnalistai, slaptųjų tarnybų ekspertai ir teisininkai suranda naujų argumentų arba kontrargumentų, kuriuos ignoruoti būtų kvaila. Taigi kokia iš labiausiai įsiminusių pastabų, pastaruoju metu nuskambėjusių viešojoje erdvėje?
Be abejo, Lietuva teisingai elgiasi, reikalaudama solidarumo iš Austrijos. Žinoma, Lietuva teisingai elgiasi, įtardama, jog šiuo konkrečiu atveju Austrija europietišką solidarumą iškeitė į draugiškus santykius su Rusija ir pigias rusiškas dujas. Skaityti toliau
Liepos 18-osios popietę praleidau prie televizoriaus, stebėdamas Austrijos skandalo priežastis analizuojančias laidas, o internete – ieškodamas straipsnių, pasakojančių, kaip oficialiosios Vienos sprendimą paleisti buvusį KGB pulkininką Michailą Golovatovą vertina austriškoji ir rusiškoji spauda.
Neįmanoma nepritarti europarlamentarui prof. Vytautui Landsbergiui, kuris, duodamas interviu „Lietuvos ryto” televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, negailėjo itin piktų priekaištų Austrijai, Skaityti toliau
www.alkas.lt
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė artimiausiu metu ketina kreiptis į Europos Parlamento (EP) Pirmininką Ježį Buzeką (Jerzy Buzek) dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Seimo Pirmininkė taip pat pabrėžia, kad Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie bebūtų.
„Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie bebūtų“, – sako I. Degutienė. Skaityti toliau
Šiomis dienomis Lietuvos politikos sluoksniuose ir visuomenėje kilo sumaištis, naujiena vejasi naujieną. Austrijoje sulaikytas labai intensyviai Lietuvos ieškomas nusikaltėlis, vienas iš svarbiausių įtariamųjų Sausio 13-osios byloje.
Perskaitęs šią naujieną ne vienas lietuvis nudžiugo – pagaliau ši byla pasistūmės į priekį, pagaliau į Lietuvos teisėsaugos rankas paklius dar vienas sovietinis budelis. Tačiau po kelių valandų, Maskvai pagrūmojus piršteliu, Austrijos teisėsauga paleidžia nusikaltėlį laisvėn. Skaityti toliau
Šiandien, liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė Austrijos Respublikos atsakingų institucijų sprendimą paleisti į laisvę 2011 m. liepos 14 d. Austrijoje pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį sulaikytą Rusijos Federacijos pilietį Michail Golovatov. Šis asmuo Lietuvos Respublikoje ieškomas už veikas, priskiriamas prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Sausio 13-osios byloje. Skaityti toliau
Austrijai sukrėtus Lietuvą KGB smogikų vado ir vieno iš pagrindinių sausio 13-osios tragedijos veikėjų Michailo Golovatovo paleidimu, Europos žiniasklaida sureagavo vangiai. Svetainė euronews.net patalpino pranešimą, kuriame trumpai cituojamas Lietuvos poziciją pateikiantis Andrius Nevera. Taip pat teigiama, kad austrų diplomatai paleidimą grindžia tuo, jog Lietuvos išduotas arešto orderis buvo pernelyg neaiškus.
Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida pateikia savą požiūrį į skandalą. Skaityti toliau
