Kad valdžia bijo tų, kurie nebijo jos, teko įsitikinti ne kartą. Todėl prisidengus išorinėmis grėsmėmis priimami įstatymai, kurie leistų sekti visus valdžiai nelojalius piliečius. Tą Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra teigęs ir savo ataskaitose, kuriose ir patriotai, išdrįsę kritikuoti valdžią, yra vadinami Maskvos agentais – ką dar galima daryti su jais, jei ne sekti?..
Žymos archyvas: Aukščiausioji taryba
Z. Vaišvila. JAV pradeda gerbti save, o Lietuva? (17)
2017 01 29 19:06
45-asis JAV Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vykdo savo rinkiminius įsipareigojimus. Ne viskas taip paprasta, tačiau tai jau vyksta. JAV Prezidentas atsigręžia, visų pirma, į JAV piliečius ir jų valstybę. Gal ir klysta, tačiau savo žodžio rinkėjams laikosi.
Prezidentas D. Trampas pasirašė įsaką dėl JAV – Meksikos sienos statybos. „Maistream-as“ juokiasi ir tyčiojasi, Meksikos Prezidentas pyksta. Tačiau ir Lietuvos politikai turėtų susimąstyti, kodėl JAV Prezidentas tai daro. Metinis JAV užsienio prekybos su Meksika deficitas yra 60 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kad daug tarptautinių kompanijų Meksikoje jų pastatytose Skaityti toliau
L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)
2017 01 13 11:50
Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.
Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Nerimstantiems dėl ramybėn išėjusio Viktoro Zedelio (3)
2016 12 30 14:19
Gruodžio 29-ąją amžinam poilsiui išlydėtas netrukus po 1991 m. sausio 13-osios Valstybės saugumo departamentui pradėjęs vadovauti Viktoras Zedelis. Oficialioji Lietuvos Respublika ta proga patylėjo. Tik interneto erdvėje budintys anoniminiai komentatoriai, kuriems žmogaus netektis nėra proga bent jau patylėti, parodė tikrąjį juos valdančiųjų rūpestį. Tai – KGB dokumentų vagystė 1991 m. spalyje, kada Lietuva jau net iš Vakarų buvo sulaukusi atkurtos nepriklausomybės pripažinimų fejerverko.
Šiandien ne ta diena, kada reikėtų išsamiai tai aptarinėti. Ir savo spaudos konferencijose Skaityti toliau
L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)
2016 12 21 23:21
Tos eilutės nėra gruodžio 7 dieną mirusiam Vytautui Skuodžiui skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997 metais V. Skuodis vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau
A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos (0)
2016 07 13 09:13
1926 metais birželio 12 d. Kaune prasidėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija. Kaip gimė Lietuvos radijas, kas buvo tie radijo pradininkai ir bendražygiai, ką teko patirti radijui ir televizijai tragiškais 1991-aisiais?
Radijo pradininkai ir bendražygiai
Vieno renginio metu Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje Milda Mildažytė-Kulikauskienė man įteikė jos parengtą, tėvo šimtmečiui skirtą knygą Antanas Mildažis ir artimiausi jo bendražygiai (Kaunas, 2005). Vos atsivertęs rengėjos žodį, aptikau, kad Antanas Mildažis – mano Skaityti toliau
Nacionaliniams parkams – ketvirtis amžiaus (0)
2016 04 19 14:41
Rytoj, balandžio 20 d., Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje vyks šalies nacionalinių parkų 25-mečiui skirta konferencija. Ją rengia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Šalyje yra penki nacionaliniai parkai, užimantys daugiau kaip 2 proc. Lietuvos teritorijos. Pirmasis buvo įkurtas dar 1974 m. Aukštaitijoje. Tačiau Aukštaitijos nacionaliniu parku jis pavadintas tik atkūrus šalies nepriklausomybę, Skaityti toliau
„Savaitės pjūvis“: Ir Maidane, ir Sausio 13-ąją laisvę apgynė žmonės, stovėję gyvose barikadose (video) (0)
2016 01 15 22:17
Šioje „Savaitės pjūvis“ laidoje klausiame 1991 m. Aukščiausiosios Tarybo gynybos štabo viršininko, atsargos pulkininko Jono Gečo, kaip atrodė Aukščiausiosios Tarybos apsauga tomis neramiomis Sausio dienomis. Jis sako, kad Sausio 13-ąją rūmuose buvo apie 1300 gynėjų, tačiau štabui reikėjo rūpintis ir išorine žvalgyba. Karininkas mano, kad ir tais laikais visuomenė nebuvo vienalytė, ir buvo išsakomos įvairios nuomonės dėl valstybės objektų gynimo.
Apie Maidano ir Sausio 13-osios panašumus ir skirtumus pasakoja Ukrainos savanorių būrio AIDAR vadas Jevgenijus Dykijus, kuris prieš 25 metus būdamas 17 metų studentas Skaityti toliau
Sausio 13-ąją Aukščiausiąją Tarybą saugojęs S. Japertas: Netikėjome, kad gali įvykti kažkas baisaus (0)
2016 01 12 10:55
Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Saulius Japertas 1990-ųjų lapkričio 23 d. davė priesaką ir tapo vienu pirmųjų nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos savanorių. Netrukus – 1991 m. sausio 13-ąją – kartu su bendraminčiais jis jau saugojo Lietuvos parlamentą Sovietų Sąjungos ginkluotosioms pajėgoms bandant įvykdyti perversmą. Jam buvo patikėta atsakinga ir pavojinga užduotis – saugoti pagrindinį parlamento įėjimą.
S. Japertas vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o į atsargą išėjo turėdamas
L. Tautkuvienė, J. Karsokas. Nekeiskime tikrų laisvės simbolių popierine gėle (107)
2016 01 08 02:33
,,Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią sausio 13–ąją įsisegti kviečia akcijos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, žurnalistas Andrius Tapinas, Europos Parlamento pirmininko patarėjas, Lietuvių bendruomenės Belgijoje pirmininkas Arnoldas Pranckevičius ir kiti. Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę, o neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti. Iniciatyvą lydės šūkis „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi…“ (Citata iš Lietuvos spaudos). Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę (7)
2015 12 10 12:26
Gruodžio 4 d. Signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 60 metų. Rašau žodį „Signatarė“ drąsiai, žiūrėdamas į akis visiems tiems, kurie šaiposi iš šio žodžio.
Birutė Nedzinskienė (Šaulytė) gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komi autonominėje srityje tremtyje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šaulį 1946 m. liepos 11 d. Karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje, jų turtas buvo konfiskuotas. Jie rėmė Lietuvos partizanus.
B. Nedzinskienė baigė Vilniaus Valstybinį Universitetą, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, nuo 1978 m. dirbo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio Skaityti toliau
D. Tarailienė. 1990 metų kovo 11-oji – pirmoji mūsų nepriklausomos valstybės diena (0)
2015 03 11 08:15
Ant darbo stalo atverčiu šios dienos kalendoriaus lapelį. Kovo 11 – oji, sekmadienis. Taip! Sekmadienis, aš darbe, ir nieko nuostabaus. Mes dirbame neskaičiuodami nei dienų, nei valandų. O ypač dabar, kai toks didžiulis pakilimas. Taip laukta pavasario saulė įspindo ne tik pro langus, bet ir į mūsų laisvės ir nepriklausomybės išsiilgusias širdis.
Vakar naujai išrinktoji Aukščiausioji Taryba (AT) pradėjo savo darbą. Turėdamos nors minutėlę laiko, bėgome su kolege Meile Kirdaite į posėdžių salę, stebėjome naujuosius Tautos išrinktus deputatus. Dauguma jų gerai pažįstami – tai Sąjūdžio veikėjai. Kaip mes džiaugėmės, kad pasiekėme tokią didžiulę pergalę. Akivaizdžiai matome, kad tarybinis mūras pradeda byrėti. Nuo pamatų. Skaityti toliau
Mirė sąjūdininkė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė R.Gajauskaitė (17)
2015 01 30 19:54
Sausio 30 d. į Vilniuje mirė aktyvi sąjūdininkė, visuomenės ir politikos veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, socialinių mokslų teisės daktarė, docentė Rūta Gajauskaitė (1946–2015).
Rūta Gajauskaitė gimė 1946 m. sausio 24 d. Kaune. 1968 m. baigusi studijas Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete, dirbo teisininkės darbą valstybinėse įstaigose, socialinio aprūpinimo ir vietinės pramonės ministerijose, 1976–1979 m. mokėsi TSRS prokuratūros instituto aspirantūroje ir apgynė teisės mokslų kandidato (socialinių mokslų daktaro) disertaciją gamtosauginės teisės tema. Jos mokslinis darbas, prasidėjęs 1976 metais, tęsėsi Teisės ekspertizės mokslinio tyrimo institute, Skaityti toliau
L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis (1)
2015 01 13 08:20
Apie omonininkų šturmuojamą Lietuvos radiją ir televiziją Konarskio gatvėje, retransliacijos bokštą ir visiškai realią tokią pat grėsmę Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausio 12-osios vakarą, tiksliau kalbant jau 13-osios dienos pirmosiomis valandomis, sužinojau Vilniuje, Fabijoniškėse, AT deputatų viešbutyje. Jau bene antra savaitė, kai AT posėdžiai vykdavo iki išnaktų. Menkai nuo nuovargio gelbėdavo kabinete, sėdint prie stalo, nusnausta viena kita valanda. Taip buvo ir sausio 12-ąją, sekmadienį. Visą dieną truko posėdžiai, keletą kartų buvo išklausyta Vytauto Landsbergio informacija apie politinę padėtį, svarstomas įstatymas dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo ir kai kurie Laikinojo Pagrindinio įstatymo pakeitimai. Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas (7)
2015 01 11 17:09
Tiesa apie Sausio 13-osios įvykius turi būti paskelbta Tautai.
Tam, kad nebūtų ištrinta tikroji Tautos atmintis, leidžianti suprasti Tėvynės ir aukos už ją prasmę. Kad neleistume tuo spekuliuoti ir prekiauti. Kad nesimaivytų veidmainiai ir istorijos perrašinėtojai ar tiesiog nesusigaudantys, ar jauni, kurie šios istorijos mokyklos suoluose neperteikiama.
Kad kolaborantus vadintume tikrais kolaborantų vardais, o ne pamaiviškais kolorado vabalais, „žaisdami karą“ ir nesuvokdami jo baisybės, nepagalvodami, kad yra ir turi būti atsakomybė už visa tai. Skaityti toliau
V. Baldišis. 1991 m. sausio 13-oji – mūsų Pergalės diena (6)
2015 01 11 15:39
Man tik sukako trisdešimt metų, bet jau teko susidurti su antru likimo ir Dievo duotu istoriniu išbandymu. Pirmasis, aišku, buvo 1990 m. Kovo 11-oji. Prieš paskiriant mane Lietuvos Banko (LB) valdybos pirmininku 1990 m. liepos 31 d. iš Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (LR AT) tribūnos pasakiau, kad keliami uždaviniai sukurti LB ir Lietuvos Respublikos (LR) savarankišką pinigų ir bankų sistemą tolygus pastangoms galva pramušti betono sieną. Dar ne viena galva turės „nulėkti“, kol šie uždaviniai bus įgyvendinti!
Istorija parodė, kad aš neklydau. Skaityti toliau
P. Urbšys. Valdžia bijo tų, kurie nebijo jos (11)
2014 12 18 08:51
Neramina tai, kad dabartinę įtampą, kylančią su Rusija, valdžios struktūros išnaudoja tam, kad būtų sustiprinta galimybė dar labiau kontroliuoti žmogaus privatų gyvenimą.
Mirė akademikas Juras Požela (0)
2014 11 21 10:39
Eidamas 89-uosius metus, lapkričio 20 d. mirė akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės bei politinis veikėjas.Juras Požela.
J. Požela gimė 1925 m. gruodžio 5 d. Rusijoje, Maskvos mieste, tarnautojų šeimoje. 1952 m. baigė Maskvos valstybinio universiteto Fizikos fakultetą. Fizikas, fizikos ir matematikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos, Rusijos ir Europos mokslų akademijų akademikas.
1952–1992 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje aspirantu, moksliniu bendradarbiu, Fizikos instituto direktoriumi, MA viceprezidentu, prezidentu. Skaityti toliau
Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija (14)
2014 08 22 02:06
Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, sujungusio trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, 25-ių metų sukaktį. Prieš 75-ius metus Vokietija ir Tarybų Sąjungą slaptaisiais Ribentropo – Molotovo susitarimais pasidalino Europą. Kiek reikės pasauliui pamokų, kad suprastų, jog karas nėra išeitis žmonijai? Kodėl Sirijos, Irako, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos karo įvykių fone ir diskutuojant, bus ar nebus trečiasis pasaulinis karas, faktiškai jau prasidėjus naujam šaltajam karui, Lietuvoje lengvabūdiškai viešai samprotaujama, kad laikas pamiršti Baltijos kelią – unikalų ir vargu ar pakartotiną Skaityti toliau
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)
2014 07 18 10:33
1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.
Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Savigarba (18)
2014 06 02 22:41
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 26-eri. Valdžia nepanoro prisiminti istorinės datos – 1988 m. birželio 3-iąją Mokslų Akademijoje gimusio Sąjūdžio, sėkmingai ir neįtikėtinai greitai pakėlusio Tautą, atvedusio ją prie Kovo 11-osios slenksčio. Suprantama – rinkimai baigėsi, kaukės numetamos.
Tačiau nepanašu, kad atėjo ramybės metas. Ne tik Europos Sąjungoje, kurios biurokratinė valdžia sukėlė net D. Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) atvirą pyktį. Krokuvos Jogailaičių Universiteto profesoriai atšaukė sprendimą suteikti šio universiteto garbės daktaro titulą Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žoze Manueliui Barozu Skaityti toliau
Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“) (182)
2014 02 08 15:00
Po profesoriaus V. Landsbergio ir Prezidentės D. Grybauskaitės nuomonės dėl 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimo atsakydamas į V. Landsbergio straipsnį „Demokratija-nedemokratija“, savo straipsnį pavadinau taip pat „Demokratija-nedemokratija“. Atsakymą į naująjį V. Landsbergio straipsnį drįstu pavadinti taip pat „Antieuropa“, nes skiriasi mudviejų požiūris į Europą ir jos priešus.
Europos priešai yra tie, kurie ją siekia drastiškai atskirdami nuo krikščioniškos moralės ir bendražmogiškųjų vertybių sunaikinti pačias valstybes ir šeimas, Skaityti toliau
Z.Vaišvila: Sausio 13-osios tema negalimas joks falšas (37)
2014 01 12 11:07
Su Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila, tuomečiu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku, Laikinosios gynybos vadovybės nariu, kruvinąją 1991 m. sausio 13-osios naktį tapusiu Ministro Pirmininko pavaduotoju Sausio 13-osios išvakarėse kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.
J.Vaiškūnas: Ką Jums, Zigmai, reiškia Sausio 13-oji? Kokios mintys aplanko kasmet šią dieną?
Z.Vaišvila: Kasmet vis giliau suvokiu šiuos įvykius, jų prasmę ir svarbą. Skaityti toliau
Z.Vaišvila: Taip ir nepasimokėme iš Lietuvos stojimo į Interpolą istorijos (7)
2013 11 04 08:00
Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas, ICPO) – didžiausia policijos tarptautinė organizacija pasaulyje. Interpolas įkurtas 1923 m. ir šiuo metu vienija 190 valstybių narių.
Prieš 22 metus, 1991 m. lapkričio 4 dieną Lietuvos Respublika sugebėjo atnaujinti narystę šioje svarbioje tarptautinėje organizacijoje dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai. Apie šiuos svarbius įvykius ir jų peripetijas su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila, tuomet ėjusiu Ministro Pirmininko pavaduotojo ir Valstybės saugumo departamento vadovo pareigas, kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau
Minime kario savanorio, laisvės gynėjo A.Sakalausko 22-ąsias žūties metines (1)
2013 08 21 11:06
Rugpjūčio 21 d. Lietuva mini kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 22-ąsias žūties metines.
Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A.Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje. Skaityti toliau
Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video) (134)
2013 06 04 19:04
Birželio 5 d. Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir klubo pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją?“
2013 m. birželio 3 d. Seime iškilmingame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-mečio minėjime LPS iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis šios organizacijos istoriniame pavadinime įžvelgė „socialistinio realizmo vertą mistifikaciją“. Zigmas Vaišvila pabandys atsakyti į klausimus, kodėl norima užmiršti ir pakeisti Lietuvos Atgimimo istoriją – tiek Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pavadinimą, tiek tikrąjį Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą. Skaityti toliau
Prokuratūra pasityčiojo iš Seimo vėl atsisakydama pateikti medžiagą įrodančią N.Venckienės kaltumą (13)
2013 03 25 23:42
Kovo 25 d. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad Seimo laikinajai komisijai, sprendžiančiai, ar leisti atimti teisinę neliečiamybę Seimo narei Neringai Venckienei Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras dar kartą atsisakė pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Klonio gatvės namo viduje 2012 metų gegužės 17 dieną vykę įvykiai.
Apie tai Lietuvos Respublikos prokuratūros tinklapyje skelbiama: „Prokuroro sprendimas grindžiamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir teismų suformuota praktika, kad draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis Skaityti toliau
Kovo 11-ąją kauniečių laukia gausybė šventinių renginių (programa) (2)
2013 03 06 11:59
Kovo 11-ajai skirti renginiai Kaune prasidės jau šį ketvirtadienį. Penkias dienas truksiantys koncertai, akcijos, konkursai, paskaitos, eisenos pakvies pasidžiaugti, jog jau daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvos valstybė žengia nepriklausomybės keliu.
Prieš 23 metus, 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Skaityti toliau
Z.Vaišvila. Laisvė pasiekiama tik žmogaus kitimu… (video, doc) (22)
2013 01 24 22:14
Skelbiame sausio 24 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės nario Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje „Kodėl toleruojama situacija Sausio 13-osios byloje ir antivalstybinė Algirdo Paleckio veikla?“ perskaitytą pranešimą ir pateiktus dokumentus, bei šios konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą. Šioje spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo savanorių gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka.
Pasiekti kažką valdžia gali tik palaikoma žmonių. Tam reikia abipusio pasitikėjimo, pagrįsto pagarba vieni kitiems ir tiesa. Tik ne skaldymosi ir melo, kiršinimo. Skaityti toliau
J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus (3)
2013 01 13 11:58
Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.
Gauname žvalgų, postų sargybų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina?
Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus vieni su gailesčiu, kiti su baime, treti užuojaučiančiai atsargiai klausia; Skaityti toliau
Kviečia Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai (programa) (2)
2013 01 12 01:04
Nuo sausio 10 mūsų šalyje prasidėjo Lietuvos laisvės gynėjų dienos renginiai. Skelbiame sausio 12 ir 13 dienų renginių tvarkaraštį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir nuorodas į renginius savivaldybėse ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse.
1991 metais sausio 13 dieną Lietuvos piliečiai sutelktai ir taikiai pasipriešino Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto bei Aukščiausios tarybos (Seimo) pastatus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Lietuvos laisvės gynėjai nepabūgo sunkiosios sovietų karinės technikos bei ginkluotų desantininkų. Skaityti toliau
