Žymos archyvas: Augustinas Voldemaras

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites (9)

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Skaityti toliau

Bus paminėtos kapitono P. Gudyno žūties 86-osios metinės (1)

Pranas Gudynas

Gegužės 6 d. 15 val. Kaune prie Muzikinio teatro bus paminėtos mokytojo, šaulio, karo lakūno, Vyčio kryžiaus kavalieriaus  kpt. Prano Gudyno žūties 86-osios metinės. Minėjimą rengia Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“.

P. Gudynas gimė 1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsčiuje. Prasidėjus I pasauliniam karui, kartu su tėvais buvo evakuotas į Rusijos gilumą. 1918 m., baigęs du Veiverių mokytojų seminarijos (Rusijoje, Soročincuose) kursus, grįžo į Lietuvą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Lietuva nuo LDK laikų sprendė sunkią dilemą – prie ko šlietis, likti suskaldytai ir skaldomai, priklausomai ar trapiai nepriklausomai, okupuotai, aneksuotai ar laisvai. Į šį hamletišką valstybės išlikimo klausimą vienareikšmio atsakymo, ko gero, nėra ir šiandien, kai prasideda naujas pasaulio persidalijimo vajus. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės dienos minėjimą vainikavo iškilminga karių rikiuotė ir paradas Vilniuje (nuotraukos, video) (0)

Lietuvos kariuomenės dienos minėjimą vainikavo iškilminga karių rikiuotė ir paradas Vilniuje (nuotraukos, video)

Lapkričio 23 d. Vilniaus Katedros aikštėje buvo paminėta Lietuvos kariuomenės diena, skirtą 95-osioms kariuomenės įkūrimo metinėms. Iškilmingas renginys Vilniuje vainikavo Lietuvos kariuomenės dienos proga šalies miestuose vykusius įvairius renginius.

Ta proga buvo surengta iškilminga Lietuvos karių rikiuotė bei karinės technikos paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Iškilmingos rikiuotės Katedros aikštėje metu tylos minute buvo pagerbti Latvijoje šią savaitę įvykusios tragedijos aukos, taip pat tragiškai žuvę atkurtos Lietuvos kariuomenės kariai. Skaityti toliau

„Romuvoje“ – spektaklio „Smetona“ premjera (9)

Kauno kino studijos kūrybinė grupė pristato premjerą „Smetona“ pagal Gedimino Jankaus pjesę „Kybartų aktai“ (rež. Vytautas Balsys). Birželio 20 d., 19 val., kino teatro ,,Romuva“ scena pavirs į dviejų istorinių asmenybių – Lietuvos Prezidento A.Smetonos ir Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro – susitikimo vietą.

Spektaklio veiksmas vyksta 1940 metų vasarą Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, greta Marijampolės. Prezidentas A.Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas A.Voldemaras, grįžta skubiai iš Berlyno į Tėvynę. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

„Jie nori mano vardu palaidoti Lietuvą“ – G.Jankaus dramos „Kybartų aktai“ pristatymas (4)

A.Smetona Prezidento rūmuose

Šių metų sausio 9 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai“. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Jankus, istorikas dr. Algimantas Liekis, LR Prezidento A. Smetonos giminaitis Rimantas Smetona, teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Ištraukas iš dramos skaitys aktorius Liubomiras Laucevičius. Vakarą ves rašytojas Robertas Keturakis.

Dramos autorius remiasi taip vadinamais Kybartų aktais, Prezidento Antano Smetonos parašytais Berne, Skaityti toliau

Petrašiūnų kapinėse atidengtas valstybės vadovui prof. A.Voldemarui skirtas kenotafas (nuotraukos) (0)

Atidengiamas kenotafas skirtas A.Voldemarui | kaunas.lt nuotr.

Gruodžio 14 d., Kauno Petrašiūnų kapinių panteone atidengtas kenotafas Augustinui Voldemarui. Tai – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas arba palaidojimo vieta nežinoma.

Šis kenotafas – tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, vertėjui, pirmosios Vyriausybės vadovui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrui Augustinui Voldemarui.

„Susirinkome atidengti kenotafą žymiam politiniam veikėjui, valstybės vadovui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, lietuvybės saugotojui, patriotui Augustinui Voldemarui. Skaityti toliau

Kauno Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas prof. A.Voldemarui (2)

Augustinas Voldemaras

Gruodžio 14 d., penktadienį, 12 val. Kauno miesto Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma) tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, pirmosios Vyriausybės vadovui prof. Augustinui Voldemarui (1883 – 1942).

Augustinas Voldemaras Gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. 1897 m. baigė apskrities mokyklą. 1904 m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją, 1909 m. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris (3)

Lietuvos kariai

Prieš 90 metų, 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data, tačiau dera prisiminti, kad Lietuvos kariuomenė, kurios 94 metų sukaktį ką tik paminėjome, kurtis pradėjo kiek anksčiau ir ypač sudėtingu laiku. Skausmingas jos gimimas neapsiėjo be savanorių didvyrių aukų.

Tautiškumo žadinimas Skaityti toliau

Pristatytas leidinys apie prof. A.Voldemarą (0)

Knygos apie A.Voldemarą pristatymas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 25 d. Kauno švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo centre (Vytauto pr. 44, Kaunas) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Raimundas Kaminskas pristatė savo autorinį leidinį „Prof. A.Voldemaro likimo keliais“  apie garsų tarpukario Lietuvos politinį veikėją, istoriką, pirmosios Vyriausybės vadovą Augustiną Voldemarą (1883-1942). R. Kaminskas supažindino su esminiais Augustino Voldemaro gyvenimo ir viešosios veiklos įvykiais, pristatė ekskursijos maršrutą „Po Kauną prof. A.Voldemaro pėdsakais“, priminė, kad š.m. gruodžio 16 d. sukanka 70-osios A.Voldemaro mirties metinės. Skaityti toliau

Kapitono Prano Gudyno žūties 83-ųjų metinių minėjimas (0)

Pranas Gudynas

Gegužės 6 d. 12 val. Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, Lietuvos karo aviacijos 4-osios oro eskadrilės lakūno kapitono Prano Gudyno, 83-jųjų žūties metinių minėjimas.

Lietuvos Sąjūdžio  Kauno tarybos  pirmininkas dr. R. Kaminskas priminė, kad šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas kapitonas P. Gudynas. Šią  žūties vietą prieš valstybės teatrą tarpukariu žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas.

Sovietmečiu sunaikintas P. Gudyno atminimo įamžinimas buvo atkurtas R. Kaminsko iniciatyva Skaityti toliau

Šiandien minima Lietuvos kariuomenės diena (1)

A.Pliadžio nuotr., kam.ltPrieš 93 metus, 1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo pradėtos kurti šalies reguliariosios pajėgos. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Skaityti toliau