Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau
Žymos archyvas: asimiliacija
V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą? (4)
Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų, karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Skaityti toliau
B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.
1.
Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau
B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.
1.
Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau
J. Trinkūnas. Tarptautinė ir tautinė kultūra (0)
1965–1968 metais dirbau „Kultūros baruose“ atsakinguoju sekretoriumi, paskui muzikos, dar vėliau – kultūros skyriaus vedėju. To meto dienoraštį esu išleidęs knyga „Dienos, kai dienos buvo per maža“. Didelis mano rengtų ir redaguotų straipsnių žurnalui archyvas perduotas Šiaulių apskrities archyvui. Kai kurie rengti straipsniai taip ir liko nepaskelbti – dėl vienų ar kitų priežasčių būdavo sulaikomi arba, kaip mes sakydavome tada, „nepraeidavo“.
Vienas tokių yra Jono Trinkūno 1967 m. mano prašymu parašytas, bet vyriausiojo redaktoriaus sulaikytas straipsnis „Tarptautinė ir tautinė kultūra.“ Tada jau įsibėgėjo J. Trinkūno vadovaujamos „Ramuvos“ Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)
Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.
A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos (4)
Gruodžio 4 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Rusų aljanso vicepirmininkė Seimo narė Irina Rozova pranešė, kad šios abi partijos nusprendė kartu dalyvauti europarlamento rinkimuose.
Anot I. Rozovos, toks sprendimas priimtas dėl „gero V.Tomaševskio darbo EP“, o taip pat, kad „tautinių mažumų partijų dalyvavimas EP darbe yra rimtas dalykas ir jis labai reikalingas Lietuvai. Manau, kad mes turime šiokią tokią patirtį dirbant Lietuvoje su tokiu reiškiniu kaip priverstinė asimiliacija. Mes matome, kad beveik tokie pat procesai vyksta ir Europoje. Jos gyventojai vertina Europos Sąjungos pliusus, bet globalizacija turi ir minusų. Manau, kad mūsų patirties kaip tik ir reikės dirbant europarlamente tam, kad vokiečiai liktų vokiečiais, prancūzai – prancūzais, o lietuviai – lietuviais“. Skaityti toliau
Prancūzija griežtina tvarką dėl šalies pilietybės suteikimo (0)
Prancūzijos vidaus reikalų ministro Klodo Žuen iniciatyva Prancūzija sugriežtino tvarką, pagal kurią suteikiama šios šalies pilietybė. Tiesa, kai kurių dešiniųjų politikų siūlymai pakeisti „žemės teisę“ ir panaikinti galimybę turėti dvigubą pilietybę įgyvendinti nebuvo.
Nuo šių metų sausio pirmos dienos bet kuris užsienietis, norintis gauti Prancūzijos pilietybę, turės pateikti įrodimus apie tam tikro lygio prancūzų kalbos žinias, minimaliai žinoti šalies istoriją ir kultūrą, bei pasirašyti „Piliečio teisės ir pareigos“ chartiją.
Prancūzija kiekvienais metais suteikia pilietybę apie 100 tūkstančių užsieniečių. Skaityti toliau
A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką (0)
Rusijos užsienio reikalų ministerija pasekė kitų pasaulio šalių pavyzdžiu ir 2012 metų išvakarėse parengė pranešimą „Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse“. Tenka konstatuoti jo stebėtiną panašumą į 2009-ųjų pabaigoje pasirodžiusį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos parengtą dokumentą „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Turiu mintyje abiejų dokumentų lietuviškąsias dalis.
Lenkijos ambasada Lietuvoje, parengusi dokumento lietuviškąją dalį, savo šefo – Užsienio reikalų ministro – užduotį įvykdė su kaupu: Skaityti toliau