Žymos archyvas: Arūnas Vaicekauskas
Paskelbtas etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų konkursas (0)
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.
Programa patvirtinta EKGT 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui. Skaityti toliau
Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas (nuotraukos, video) (1)
Vėlinių proga skelbiame rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejuje vykusio religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaro vaizdo įrašą. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.
Šių metų rugpjūčio 6 d. jau suėjo 10 metų nuo tos liūdnos dienos, kai tragiškomis ir iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko G. Beresnevičiaus. 10-ųjų jo mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejus surengė atminimo vakarę.
Buvo aplankytas antrosiose Romainių kapinėse esantis G. Beresnevičiaus kapas. Uždegtos Skaityti toliau
Pasirodė priešvelykinis „Liaudies kultūros“ numeris (0)
Pasibaigus kalendorinei žiemai, nusiteikti pavasariškai kviečia pirmasis 2016 m. „Liaudies kultūros“ numeris su net 70 spalvingų iliustracijų.
Įžanginėje publikacijoje „Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai“ (p. 1–14) su knygos „Lietuvių misijos Amazonėje“ bendraautoriumi, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse, kunigu Antanu Saulaičiu SJ kalbasi Juozas Šorys. „Mama, atėjo lietuviškas!“ (p. 15–16): taip, pamatę, kunigą šaukdavo Brazilijos lietuvių imigrantų vaikai. Čia pat rasite ir keletą indėnų tukanų mitų (p. 17–18), iš portugalų kalbos išverstų šio šviesaus dvasininko. Skaityti toliau
Išleistas naujasis žiemiškas „Liaudies kultūros“ numeris (2)
Naujųjų metų išvakarėse žiemos šalčius išvydo šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris.
Numeris pradedamas prof. Viktorijos Daujotytės esė „Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas“ (p. 1–5). Esė rašyta mokytojų lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, tačiau iš esmės tai – programinis tekstas, keliantis esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.
Taip pat žurnale rasite išsamų pokalbį su 2015 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate dr. Dalia Urbanavičiene – Lietuvos etninės kultūros draugijos Skaityti toliau
Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į lietuvių duonos parodą (0)
Lapkričio 5 d. Kaune, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje (L. Zamenhofo g. 12/ Kurpių g. 12) buvo atidaryta Lietuvos liaudies buities muziejaus paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Paroda veiks iki lapkričio 29 d.
Į parodos atidarymą susirinkusius kauniečius pasveikino P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus vedėjas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas ir Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Visi ne tik pasivaišino šviežiai kepta duona, bet ir turėjo pamiklinti galvas, atsakydami į klausimus, Skaityti toliau
Etnologas A.Vaicekauskas pasakos apie senuosius lietuvių Velykų papročius (0)
Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Kauno miesto muziejaus skyrius P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus (L. Zamenhofo g. 6) kviečia sužinoti apie Velykų šventės prasmę, kilmę bei simbolius paskaitoje „Senieji lietuvių Velykų papročiai“.
Paskaitą skaitys etnologas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas.
Paskaita skirta norintiems daugiau sužinoti apie svarbiausias Velykų apeigas, jų kilmę, apeiginius simbolius ir jų prasmę. Skaityti toliau
A.Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)
Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau
