Žymos archyvas: archeologiniai tyrimai

Vrublevskių bibliotekoje vyks paskaita apie Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietę (0)

Atrastas šulinys | I. Masiulienės nuotr.

Balandžio 5 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) bus skaitoma vieša paskaita „Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.

Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje Skaityti toliau

Vilniaus žydų bendruomenės istoriją bylojantis pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą (0)

zemaitijos4.vilnius21.lt

Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas Žemaitijos g. 4, Vilniuje, reikšmingas žydų kultūrai ir istorijai Lietuvoje. Prie Kultūros paveldo departamento veikianti Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė šiam objektui suteikti teisinę apsaugą dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių.

„Buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Skaityti toliau

Seimo narys N. Puteikis paragino paveldosaugininkus ir politikus ginti naikinamą kultūros paveldą (1)

 
Naglis Puteikis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti svarbias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį ketinama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau.

N. Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į viešą paskaitą apie senojo Memelburgo paslaptis (3)

Memelburgas | mab.lt nuotr.

Vasario 1 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos piliavietėje. Klaipėdos pilies teritorija yra seniausia Klaipėdos vieta. Paskutinis Klaipėdos pilies tyrimų dešimtmetis suteikė daug naujos medžiagos viduramžių Klaipėdos pažinimui. Kaip buvo pasirinkta vieta pilies ir miesto įkūrimui? Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Veprių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

vepriu-piliakalnis-dariaus-stonciaus-nuotr

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius. 

Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, Skaityti toliau

Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (3)

Diržas, XVI a. II pusė–XVII a. I pusė. Sidabras, auksas. Vilnius, Gedimino pr. 22. Tyr. vad. L. Kvizikevičius, 2004 m. Lietuvos nacionalinis muziejus | LNM nuotr.

Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje  vyksiančiam  XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.

Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį  nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.  Skaityti toliau

Nuo Medsėdžių piliakalnio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas (0)

Medsėdziu piliakanio vaizdas_I.Kaminskaites nuotr.

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta Medsėdžių piliakalniui su priešpiliu, esančiam Platelių kaime, Plungės rajone. Anot archeologo Gintauto Zabielos, pernai surastas piliakalnis yra vienas iš svarbesnių piliakalnių, iš kurio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas.

Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje A.Luchtano paskaita „Viduramžių Kernavė (0)

Archeologijos dienos Kernavėje | Feisbuko nuotr.

Balandžio 3 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) vyks kultūros istorijos vakaras, kuriame Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docentas dr. Aleksiejus Luchtanas skaitys paskaitą „Viduramžių Kernavė“.

Kernavės archeologijos paminklų komplekse sistemingi tyrinėjimai vykdomi nuo 1979 metų. Tyrimų duomenys atskleidė nenutrūkstamą šios vietovės apgyvendinimo raidą nuo X tūkstantmečio prieš Kr. Tačiau neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijoje yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai.

Ar tikrai Kernavė suklestėjo, kai, pasak Artūro Dubonio, „Pajautos slėnio liūne Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta knyga „Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis“ (0)

2014_01_30_Dinges_miestasSausio 30 d., 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2-322 ) vyks archeologo Mindaugo Bertašiaus naujos knygos „Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis“ pristatymas.

Pristatyme dalyvaus architektė-restauratorė Asta Prikockienė, dalyviai diskutuos tema „Paveldas, kaip kultūros atmintis“. Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Panevėžio epas“ (0)

Panevėžyje paroda
Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje, Moigių parodų salėje, atidaroma archeologinė paroda „Panevėžio epas“, skirta Panevėžio miesto 510 metų jubiliejui paminėti.

Parodoje eksponuojami archeologinių tyrimų metu rasti XVI–XVII a. radiniai iš pirmųjų Panevėžio senamiesčio kapinių. Lankytojai galės susipažinti su to meto monetomis, panevėžiečių apranga, papuošalais, buities daiktais ir įrankiais, laidosenos ypatumais, Skaityti toliau

Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę (9)

Kryžiuočių ordino puolimo kryptys. ŽemėlapisBaltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.

Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. Skaityti toliau

Pirmą kartą už paveldo suniokojimą nubausti statybos darbų vadovai (0)

ekskavatorius | efoto.lt V.Poderio nuotr.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl suardytų XVII a. ir vėlesniais amžiais datuojamų archeologinių sluoksnių Vilniuje, Teatro g. 7, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pritaikė baudžiamąją atsakomybę čia vykdytų statybos darbų vadovams.

Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, paveldo apsaugai tai – labai svarbus įvykis: „Tam tikrų tyrimų reikalavimai paveldo objektuose išduodami ne tam, kad būtų ignoruojami, bet tam, kad jų būtų laikomasi. Skaityti toliau