Žymos archyvas: archeologiniai radiniai
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)
Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.
Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų
„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau
Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (3)
Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje vyksiančiam XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.
Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų. Skaityti toliau
Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)
Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!
2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau
Klaipėdos piliavietėje aptikti seniausi statiniai (0)
Nuo balandžio vidurio Klaipėdos piliavietėje vystantys intensyvūs archeologiniai tyrinėjimai duoda netikėtų vaisių – aptikti seniausi statiniai – XIII amžiaus pabaigos medinis pastatas ir šulinys.
Žinovų manymu, rasta vieta, kur prasidėjo Klaipėdos miestas.
Kaip sako Klaipėdos universiteto archeologas Rokas Kraniauskas, Klaipėdai tai yra unikalus dalykas, kadangi XIII amžiaus radinių iki šiol nebuvo atrasta. Skaityti toliau
Palangos Gintaro muziejus vasarą pasitiks atsinaujinęs (0)
Palangą garsinančiame Gintaro muziejuje intensyviai vyksta renovacijos darbai. Atsinaujinusi kurorto pažiba visu savo grožiu lankytojams atsivers jau šią vasarą. „Siekiame, kad iki kurortinio sezono pradžios rūmų fasadas būtų visiškai sutvarkytas, ir iš išorės rūmai „blizgėtų“, – sakė Lietuvos dailės muziejaus, kuriam priklauso ir Gintaro muziejus, direktorius Romualdas Budrys.
Penkiasdešimt pirmus metus skaičiuojantis Gintaro muziejus šiandien svečius pasitinka neįprastu vaizdu – iš tolo akį traukia naujas varinis stogas, o pastato sienas dengia pastoliai. Tačiau lankytojams muziejaus Skaityti toliau
Atrasti pamirštąjį Vilnių kviečia nauja paroda Prezidentūroje (0)
Šį šeštadienį, sausio 18 d., 13 val., tęsiant atvirų erdvių renginius Prezidentūroje, bus atverta paroda „Pamirštasis Vilnius. Iš Prezidentūros erdvių istorijos“. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasiklausyti ir archeologo Kęstučio Katalyno skaitomos paskaitos.
Parodos ekspozicijoje bus pristatomi vertingiausi archeologiniai radiniai, po 1995-2008 m. atliktų rūmų teritorijos archeologinių kompleksinių tyrinėjimų perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Prezidentūros teritorijos archeologinių tyrinėjimų metu aptiktų radinių gausa ir įvairovė – kauladirbio, juvelyro, puodžiaus ir odininko sodybų Skaityti toliau
Žalvario amžiaus pamokos vartotojams (28)
Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.
Ne Valdovų rūmai
Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau
Valdovų rūmų muziejuje vyks Legendinio vilko dienos moksleivių stovykla (1)
Rugpjūčio 5 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės penkias dienas truksianti Legendinio vilko dienos stovykla 7-12 metų moksleiviams.
„Stovyklos tikslas – supažindinti moksleivius su Lietuvos istorija ir kultūros paveldu. Tikimės, jog dalyvaudami mūsų darbuotojų rengiamose pažintinėse veiklose jie ne tik daug sužinos, bet ir patirs atradimo džiaugsmą, – sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė. Skaityti toliau
Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis (2)
Birželio 13 d. vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu VĮ Vilniaus pilių direkcijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Danius Malinauskas ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo muziejui perduota dalis Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų.
Valdovų rūmų muziejus plėtos muziejinę, parodinę, edukacinę, kultūrinę, leidybinę veiklą ir vykdys svarbiausią misiją – plačiajai visuomenei bei Lietuvos svečiams pristatys Valdovų rūmų raidą ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, ilgus metus kauptus ir restauruotus unikalios vertės archeologinius radinius Skaityti toliau
Pietų Korėjoje ypatingo dėmesio susilaukė lietuvių menininkų paroda „Baltų dievai“ (4)
Šią savaitę Pietų Korėjoje, kurortinėje Čedžu (Jeju) saloje, ypatingu traukos objektu tapo čia pirmą kartą pristatoma baltų kultūra. Populiariame Čedžu miesto Geon-ib Dong rajone eksponuojamas grafikės Agnės Latinytės darbų ciklas „Baltų dievai“ bei rekonstruoti ankstyvųjų viduramžių baltų papuošalai, sukurti stiklo meistrės Daivos Tarailienės ir Tarailos kalvės, juvelyrų Mariaus Būdos, Mariaus Žuramsko, Daratos Surdokaitės.
Remdamasi baltų mitolologijos motyvais ir derindama tradicinės grafikos bei fotomontažo technologijas A. Latinytė sukūrė penkiolika senųjų dievų portretų, atspindinčių gamtos galias, žmonių tikėjimus, Skaityti toliau
Kaune archeologai aptiko keramikos lobį (0)
Buvusioje žydų ligoninėje prie Kauno pilies kelias savaites dirbantys archeologai rado unikalių keramikos dirbinių likučių, koklių, kurie, kaip manoma, gali siekti XVII amžių.
Atkasę rūsius rado, kaip manoma, XVI amžiaus pabaigoje statyto, istoriniuose šaltiniuose minėto nedidelio namo sienas ir keramikos lobį. Skaityti toliau
Į Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centrą pristatyti radiniai, aptikti ežero dugne (nuotraukos) (0)
Lietuvos nacionaliniam muziejui Kultūros paveldo departamentas perdavė archeologinius radinius, rastus viename iš Lietuvos ežerų.
Spalio mėnesį povandeninio nardymo klubo „Diugonis“ narai Gintautas Krakauskas ir Aldas Matiukas iš ežero dugno iškėlė XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios kario ginkluotės reikmenis: rapyrą, pistoletą, dvi arkebuzas ir dvi trikampio formos spynas su raktais.
Įvertinę šių unikalių radinių istorinę vertę, narai apie radybas pranešė Skaityti toliau
Netoli Elektrėnų unikalūs archeologiniai radiniai (video) (6)
Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo, netoli Elektrėnų, Klaipėdos universiteto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinė ekspedicija atrado unikalų archeologinį radinį – beveik dviejų tūkstantmečių senumo žmonių kaulus ir stiklo karolių vėrinį.
Mokslininkai teigia, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai.
Bajorų kaimo archeologiniai radiniai liudija, kad sudegintų mirusiųjų palaikai kartu su Skaityti toliau