Žymos archyvas: archeologai

Neries regioninis parkas pasipildė dar vienu piliakalniu (0)

Neries krantai-V.Balkuno nuotr.

Balandžio 1 d. pėsčiųjų žygio metu visuomenei buvo parodytas prie Neries, ties Karageliškių kaimu, Vievio sen., Elektrėnų sav., esantis piliakalnis, apie kurį iki šiol žinojo tik vienas archeologas. Šio piliakalnio atradimo istoriją galima pavadinti tikru detektyvu.

„Jau ilgai dairėmės į kairiajame Neries krante, Velniakampio kilpoje, esančius upės šlaitus. Specialistai dažnai užsimindavo ir mes pritardavome, kad kažkur ten turėtų būti miško slepiamas piliakalnis“, – teigia regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. Skaityti toliau

Pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga (1)

LRKM nuotr.

Kovo 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje žurnalistams buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga. Projekto rengimui vadovauja architektas Rimas Grigas.

Pasak jo, pagrindinis projekto tikslas yra suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.

„Visų pirma būtų šalinamas nestabilus ir nieko nelaikantis paviršinis gruntas: užpilamas karjerinio žvyro sluoksnis, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos, formuojamas šlaitas, ant jų užpilamas naujas grunto sluoksnis ir uždengiama velėna“. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)

SAMSUNG CSC

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)

Nuskendusio laivo prie Šventosios tyrinėjimai 2009 m. | BRIAI nuotr.

Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof.  habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.

Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau

Veprių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

vepriu-piliakalnis-dariaus-stonciaus-nuotr

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius. 

Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, Skaityti toliau

Palangoje archeologai rado XVI amžiaus dvarvietės pamatus (0)

Palanga.lt nuotr.

Palangos miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo archeologai aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau XVI amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis.

Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere – čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai, rasta sidabrinių monetų. Tarp archeologų radinių – ir žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai. Skaityti toliau

Gedimino kalnas ir toliau slenka (1)

gedimino-kalno-slaito-nuoslaiza-lgt-lt-nuotr

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.

„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, Skaityti toliau

Prasideda Europos archeologų asociacijos kongresas (0)

Europos archeologu kongresas_logoRugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 7) vyksiančiame Europos archeologų asociacijos kongrese laukiama apie 2000 dalyvių. Kongresas rengiamas Lietuvoje, tad  dėmesio sulauks ir Baltijos regionas, kuris iki šiol dažnai neretai vadinamas „balta dėme“ pasaulio archeologijoje.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis rugpjūčio 31 d. dalyvaus Valdovų rūmuose kongreso atidaryme, pasveikins kongreso dalyvius. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų (0)

Istorijos_fakulteto_fragmentas_E.Kurausko nuotrauka

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. Tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 1500 mokslininkų ir tyrėjų iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos. Žymiausi Lietuvos ir pasaulio archeologai pristatys žodinius, stendinius pranešimus, bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, seminarai.

Kongresas padalytas į 108 sekcijas. Mokslininkai aptars archeologinių duomenų interpretavimo, archeologinio paveldo tvarkymo ir pritaikymo šiuolaikinėms Skaityti toliau

Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)

2016 m. archeologiniai tyrinėjimai | Ž. Montvydo nuotr.

Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!

2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau

Prie Papilės atodangos pradėti geologiniai tyrimai (nuotraukos) (0)

Papilės atodangoje šiuo metų vykdomi geologiniai tyrimai | VSTT nuotr.

Ventos regioniniame parke Papilėje pradėti geologiniai tyrimai, kurių tikslas – įvertinti Papilės juros periodo atodangos šlaito stabilumą ir pasiruošti jos sutvirtinimo projektui. Juros periodas buvo prieš 200–150 milijonų metų, tuo metu mūsų planetoje gyveno dinozaurai.

Ventos upės šlaito viršuje buvo išgręžtas 31 m gylio gręžinys, kurį išgręžus paaiškėjo, kad kvartero nuogulų storis šioje vietoje – iki 8 m nuo žemės paviršiaus. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai (0)

Marija Gimbutienė. 1947 m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Balandžio 13 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.

Paskutinis šių metų Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras skiriamas archeologijos sklaidai visuomenėje. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai (1)

M.Gimbutienes skaitymai_lnm.lt

Kovo 2 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.

Skaitymuose bus plačiai aptariami naujausi visoje Europoje žinomo akmens amžiaus gyvenviečių komplekso Šventojoje tyrinėjimai.

Pasitelkę naują tyrimų įrangą, naudodami šiuolaikinius metodus, archeologai Gytis ir Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta dviems naujiems D.Stončiaus surastiems piliakalniams (1)

Paberzes_p_I_pylimas_ir_griovys_is_R_D.Stonciaus nuotr.-K100

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti du nauji piliakalniai Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje ─ Paberžės piliakalnis ir Vilkatėnų piliakalnis. Šie piliakalniai ─ biologo dr. Dariaus Stončiaus surastas „laimikis“. Jo kolekcijoje ─ jau devyniolika piliakalnių visoje Lietuvoje. Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius.

„Seimas praėjusią savaitę nutarė paskelbti 2017-uosius piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios

Skaityti toliau

Nemunas atvėrė upinio luoto dalį (0)

G. Tamošiūnienės nuotr.

Balandžio 13 dieną į krantą iškeltas ypatingas Nemuno upės radinys – upinio luoto dalis. Prireikė ugniagesių gelbėtojų pagalbos nukelti šį ypatingą radinį nuo akmens sraunioje upės srovėje.

Muziejinis radinys buvo atvežtas į Alytaus kraštotyros muziejaus filialą – Anzelmo Matučio memorialinį muziejų.

Pasak mokslininkų, tai gali būti 70–100 metų upinio luoto liekana. Skaityti toliau

Klaipėdos rajone archeologai aptiko tūkstančių metų senumo kapą (0)

Archeologų nuotr.

Tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus Klaipėdos rajone netyčia rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna, praneša „Lietuvos žinios“.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, senovės baltų paminklą netoli Gargždų, greta Kvietinių kaimelio žvalgymų metu prieš dujotiekio tiesimo darbus aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda. Tyrinėtojus pribloškė tai, kad senesniais laikais sunaikintame iki 2,5 tūkst. metų Skaityti toliau

Biršone atrastas naujas piliakalnis (1)

????????

Nedidelė Birštono savivaldybė, apraityta nuostabiųjų Nemuno kilpų, itin turtinga archeologinių paminklų: joje yra net šeši piliakalniai (Birštono, Babronių, Nemajūnų, Paverknių, Šaltinėnų, Šilėnų), keletas pilkapių. Nieko nuostabaus – palei Nemuną, jo dešiniojoje pusėje, ėjo gynybiniai lietuvių sutvirtinimai.

Šį rudenį Birštono apylinkėse atrastas dar vienas piliakalnis. Ir atrastas jis visai šalia kalbininko Jono Kazlausko tėviškės, į kurią kiekvieną vasarą jo paminėti suguža šimtai lankytojų, šalia Lietuvos tūkstantmečio garbei pasodinto ąžuolyno. Čia iš plataus Nemuno slėnio pakyla kalvos, apaugusios senu mišku; miško tankynėje ir slypėjo lig šiol nežinomas piliakalnis. Mažai kas po tas tankmes landžiojo, piliakalnio neaptiko. Juoba, kad jis beveik neiškilęs, tik dviejų gilių stačių, beveik neįveikiamų griovų atskirtas nuo pašalinių akių. Kur tu jį pastebėsi?! Skaityti toliau

Paslaptinguosius geoglifus Kazachstane tiria ir Vilniaus universiteto mokslininkė (3)

kazachstano-geoglifai-livescience.com-nuotr

Kazachstane rasta keliasdešimt įvairios formos ir dydžio geoglifų. Jais jau susidomėjo britų žurnalistai. Naujai atrastus geoglifus kartu su Kostanajaus universiteto mokslininkais tiria ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Istorijos instituto mokslo darbuotoja Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Kyn (Keen).

Mokslininkė pasakoja apie naujuosius radinius ir jų tyrimus.

Kas tie geoglifai? Kaip atsidūrėte Kazachstane ir ką ten veikiate?

Skaityti toliau

Klaipėdos piliavietės teritorijos kasinėjimai pildo radinių lobyną (1)

Archeologiniai radiniai Klaipėdos piliavietėje |  restauratorius.lt nuotr.

Archeologai, tiriantys Klaipėdos piliavietės teritorijos dalį, kurioje kitų metų rudenį turėtų veiklą pradėti naujas konferencijų centras, sako jau įveikę daugiau nei pusę suplanuotų darbų ir sparčiai judantys darbų pabaigos link.

Nuo liepos pradžios istorijos ženklų senosios Klaipėdos pilies aplinkoje ieškantys specialistai kruopščiai išsijojo 3 didžiulių perkasų gruntą, kastuvais pasiekė net 6-7 metrų gylį, atrado, surinko, fiksavo ir aprašė šimtus viduramžių Klaipėdos reliktų.

Kasinėjimų metu archeologai turėjo unikalią progą išbraidyti pilį juosusio vandens Skaityti toliau

Po Stounhendžu aptikta milžiniška struktūra (2)

Stounhendžas | astro-services.com nuotr.

Ketverius metus tyrinėję vieno garsiausių pasaulio priešistorinių monumentų – Stounhendžo – apylinkes, Birmingamo universiteto archeologai priėjo išvadą, kad tai – tik aisbergo viršūnė. Mat sudarius tiksliausią iki šiol Stounhendžo požeminį žemėlapį, paaiškėjo, kad po didžiulių akmenų monumentu plyti net 1,5 km perimetro ratilas, kurį mokslininkai spėjo pakrikštyti „Superhendžu“.

Šįkart archeologai darbavosi ne kastuvais ir šluotelėmis, o magnetometrais ir radarais: juos palei žemės paviršių vežiojo vilkdami Skaityti toliau

Ieškos seniausios žmonijos buveinės Europoje (3)

 Saulės valtis – katamaranas „PlanetSolar“

Vokietijoje pagaminta didžiausia pasaulyje 31 metro ilgio saulės valtis – katamaranas „PlanetSolar“ –  rugpjūčio 11 dieną pradės ambicingiausią pastarųjų metų graikų mokslininkų misiją: surasti seniausią žmonijos gyventą buveinę Europoje.

Prieš porą metų šis laivas, kurio daugiau kaip 500 kv.m paviršiaus dengia saulės kolektoriai, pirmasis apiplaukė pasaulį naudodamas tik saulės energiją.

Graikams talkininkaus Šveicarijos mokslininkų komanda iš Ženevos universiteto. Abiejų šalių archeologų komandos senąsias europiečių buveines Skaityti toliau

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija virsta realybe (4)

klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos piliavietės atkūrimo vizija virsta realybe. Brangiausioje ir bene akyliausiai saugomoje miesto teritorijoje pradedami Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projekto (I ir II etapai) įgyvendinimo darbai.

Rangos darbų konkursą laimėjo uostamiesčio bendrovė „Pamario restauratorius“.  Darbų plotą pirmiausiai kruopščiai tyrinės archeologai, Skaityti toliau

Valstybės šventės dieną atrastas naujas piliakalnis Kaune (4)

Ant atrasto Marvelės piliakalnio Valstybės dieną iškelta Trispalvė ir užkurta šventa Ugnis | G.Vaivilavičiaus nuotr.

Prigimtinės kultūros puoselėtojai liepos 6-osios – Valstybės dienos – šventę surengė ant iki šiol nežinomo, tą pačią dieną atrasto Kauno piliakalnio! Jis yra Marvelės priemiestyje, ant miesto ribos su rajonu.

Piliakalnio bruožus – pylimą, aikštelę, stačius šlaitus pirmasis pastebėjo ir apžiūrėjo apeivis, aplinkosaugininkas Giedrius Vaivilavičius. Šventės dieną, skambant dūdmaišio garsams jis iš titnago įskėlė kibirkštį ir ant akmenų pakelto nedidelio padėklo įkūrė ąžuolinėmis malkomis kurstomą ugnį. Taip Marvelės piliakalniui buvo sugrąžina gyvybė, Kaunui – dalelė brangiausios atminties. Skaityti toliau

Klaipėdos Universitete vyks tarptautinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“ (programa) (0)

Tarptautinė Archeologų konferencija vykusi 2008 m. Kaune | lad.lt nuotr.

Lapkričio 29 d. Klaipėdos universitete vyks tarptautinė archeologų konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kurioje viešės žymiausi archeologai iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Šiais metais archeologų sostine išrinktas Klaipėdos universitetas.

Lietuvos archeologijos draugija 2006 m. atgaivino tradiciją kasmet rengti konferenciją „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Jau keli metai iš eilės kasmet lapkričio mėnesio pabaigoje sukviečiami ne tik Lietuvos archeologai ir paveldosaugininkai, bet ir kolegos iš kaimyninių kraštų – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos. Skaityti toliau

„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ vėl – po metų pertraukos! (2)

Archeologijos dienos Kernavėje | facebook.lt nuotr.

Liepos 6 – 7 dienomis po metų pertraukos, jau 14 kartą vyks eksperimentinės archeologijos šventė „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Šventės lankytojai dvi dienas galės klausyti baltiškos muzikos, stebėti, kaip atkuriami senieji amatai, karyba, apranga ir patys galės išmėginti ką nors pasigaminti.

Šiemet prie jau gerai žinomų muzikinių grupių „Kūlgrindos“, „Trys keturiose“, „Sedulos“ ir kt. prisijungs „Sen Svaja“, ESSA iš Baltarusijos bei kiti kolektyvai. Skambant Rugiaveidės ir „Sedulos“ atliekamiems kūriniams bus demonstruojama archajiška apranga, papuošalai, aiškinami istorinio kostiumo elementai ir simboliai. Skaityti toliau

Chodkevičių rūmuose V.Levandausko knygos „Lietuvos mūro istorija“ pristatymas (0)

Levandausko Mūro istorija viršelisŠ. m. balandžio 24 d. (trečiadienį) 17:30 val. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje, Chodkevičių rūmuose (Didžioji g. 4, Vilnius) vyks prof. habil. dr. Vytauto Levandausko knygos „Lietuvos mūro istorija“ pristatymas.

Knygoje nagrinėjama Lietuvos mūro architektūros, statybos, technikos istorija nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Tai bene pirmasis leidinys, kuriame statybų amatas imtas nagrinėti praktiniu aspektu. „Iki šiol beveik nežinoma iliustracinė ir dokumentinė medžiaga ją paverčia tikra Lietuvos mūro enciklopedija“, – teigia knygos redaktorius Petras Kimbrys. Skaityti toliau