Žymos archyvas: apeigos

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai (0)

Atgiję piliakalniai kviečia ilsėtis kultūringai | autorės nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.

Molavėnuose – Pilėnų dvasia

Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (3)

Deivė Gabija Karaliaus Ringaudo dvaro vitraže | rengėjų nuotr.

Liepos 19 d. vėl bus surengta kasmetinė Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno. Pirmą kartą Amžinoji Ugnis ant Šatrijos buvo uždegta 1994 m. liepos 17 d. Tuomet ji nuo Šatrijos buvo perkelta į Ryškėnuose esančią Gedvilo sodybą vadinamą Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį, kuris nuo to laiko tapo šventu Deivės Gabijos alku.

Kasmet vidurvasarį Ugnis vėl keliauja ant Šatrijos kalno. Čia vyksta Amžinajai Ugniai skirtos apeigos.

Liepos 19 d. 12 val. Amžinoji Ugnis bus paimta iš Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro (Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių Skaityti toliau

Kviečia tradicinė Rasos šventė Dieveniškėse (1)

Rasos 2013m. Dieveniškėse | dirpd.am.lt nuotr.

Birželio 23 d. 21 val. Dieveniškių (Šalčininkų r.) pievoje,  prie Gaujos upės
Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija rengia tradicinę Rasos šventę. Dalyvaus Alytaus rajono Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“ (vadovė Dalia Jucienė) bei  Grigiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Gryčia“ (vadovas Robertas Petkevičius).

Šventės programoje: varduvininkų pagerbimas, tradicinės Rasos apeigos: apeiginis prausimasis, kupoliavimas, įvairiūs burtai iš žolynų ir ne tik, saulės palydėjimas, ugnies pagerbimas, liepsnojantis Joninių laužas, vainikų plukdymas Gaujos upe bei įprastas paparčio žiedo ieškojimas.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Dieveniškėse organizuojama Rasos šventė Skaityti toliau

Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video) (26)

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą.

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas) (9)

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 26–27 dienomis, Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai jau 18-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Balandžio 26 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės vietą. Po Talkos visi sugužės į kaimišką Kulionių pirtį, kurioje pasitelkę pirmaprades gamtos galias – ugnį, vandenį, orą, akmenį, garą ir beržines vantas sustiprins savo jėgas. Skaityti toliau

Margučių dabinimo magija (0)

V.Tavorienės nuotr.

Prieš Velykas panevėžietė tautodailininkė Birutė Daunoravičienė panyra į palaimingą būseną – į rankas ima adatą, gremžtuką ir valandų valandas dabina sodria tamsia spalva nudažytus kiaušinius. Margučių skutinėjimas jai – tarsi meditacija, kai nutolsta visi rūpesčiai ir išskaidrėja mintys.

Sustoja laikas

„Praeina valanda, kita, trečia, net penkta, o laikas – tarsi sustojęs. Širdį Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę

Laikas po truputį atima žmogų iš gamtos – jis tampa civilizuotu žmogumi arba, lietuviškai sakant, sumiesčionėja. Pripratę prie miesto Skaityti toliau

Kviečia Pavasario lygiadienio šventė ir pažintinis pėsčiųjų žygis (nuotaukos) (5)

Pavasario lygiadienis ant Pūčkorių piliakalnio 2013 m. | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Kovo 23 d., sekmadienį, 16 val., Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia ant Pūčkorių piliakalnio į tradicinę pavasario lygiadienio šventę. Prieš šventę, nuo 14 val. vyks pažintinis pėsčiųjų žygis Vilnios pakrantėmis. Šventės rengėjai kviečia vilniečius susiburti drauge pavasarinio virsmo metą, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pasiduoda vis aukščiau kylančiai Saulei. Tokiu metų laiku puikios Pūčkorių apylinkės, iškilusis kalnas prie gražiosios Vilnelės taip ir šaukia pabūti gamtoje. Skaityti toliau

Pavasario lygiadienio ugnis bus įkurta Šventaragio slėnyje (dienotvarkė) (3)

Kovo 22 dieną 19 val. Vilniaus etninės kultūros centras visus kviečia susiburti Šventaragio slėnyje (nuo Taikomosios dailės muziejaus iki Katedros a.) ir uždegti Pavasario lygiadienio – Naujųjų metų – ugnį.

Pavasario lygiadienis – tai kai diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam Saulės ratui. Tai atskaitos taškas, kai Saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose, o senovėje nuo tada buvo pradedami skaičiuoti Naujieji metai. Skaityti toliau

Romuviai Rokantiškių kapinėse pagerbs krivio Jono Trinkūno atminimą (1)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Vasario 20 dieną 18.30 val.  prie Rokantiškių kapinių pagrindinių vartų Romuvos nariai rinksis į apeigą, skirtą pagerbti Romuvos krivio Jauniaus Jono Trinkūno vėlę. Nuo kapinių vartų bus kopiama į kalnelį, ant kurio ilsisi J. Trinkūnas.

Tradiciškai praėjus mėnesiui po to, kai krivis J. Trinkūnas iškeliavo į Dausas, bendruomenė rinksis pagerbti bičiulio ir Mokytojo atminimo, paaukoti Dievams ir protėvių Vėlėms. Prie kapo bus atliekamos apeigos, giedamos giesmes dievams ir protėviams, aukojama, prisiminti J. Trinkūno darbai.

Primename, kad J. Trinkūnas pas protėvius iškeliavo sausio 20 dieną eidamas 75-tus metus. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (6)

Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau

Kūčių vakaras nepaprastas – burtai atskleidžia ateitį (1)

Hailskitchen.com nuotr.

Kūčių vakaras – nepaprasta šventė. Pagal mūsų protėvių papročius tądien galima numatyti būsimų Naujųjų metų orus, derlių, sėkmę ir net viso savo gyvenimo lemtį.

Jei Kūčių rytą pirmas svetimas vyriškis ateina, tai ūkininkui avys ves avinukus, o jei moteris, – avys ves aveles. Kūčių dieną avis kirpo, kad ilga, gera avims vilna užaugtų.

Jei Kūčių dieną sninga, tais metais bitės spies. Jei tą dieną apsiniaukusi, šarmos, lynoja ar snieguliuoja, tą vasarą lis. Skaityti toliau

V.Šatkauskienė. Kas ty mariose? (3)

Kuršių marios | B.Vengalio nuotr., satenai.lt

Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.

Marios – vienas iš vandens telkinio pavadinimų (kaip ir jūra, kartais ežeras ar upė), vartojamas dideliems, neaprėpiamiems, banguojantiems vandenims nusakyti. Marios, jūrės marios minimos visoje Lietuvoje Skaityti toliau

Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas (11)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės, lapkričio antroji diena, yra bene seniausia tradicinė lietuviška šventė, menanti ikikrikščioniškus laikus, kurios išlikimą ir unikalumą lėmė ypatingas ryšys su mirusiųjų pasauliu. Šiandien ryškiausias Vėlinių paprotys – aplankyti artimųjų kapus, juos sutvarkyti ir uždegti žvakutę. Taip pat dera pasirūpinti ir niekino nelankomais, netvarkomais kapais.

Seniau mirusiųjų atminimui skirta šventė buvo vadinama Ilgėmis ir trukdavo tris dienas. Bendravimui su mirusiaisiais buvo skirtas visas rudens metas nuo derliaus nuėmimo iki pat Kūčių. Tačiau ne visos Lietuvos kapinės ir pavieniai kapai yra sutvarkyti ir tinkamai prižiūrimi. Skaityti toliau

Uždekime vėlinių žvakelę Dieveniškių istoriniame regioniniame parke (0)

Vėlinės

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija kviečia spalio 24 dieną (ketvirtadienį) 13 val., artėjant mirusiųjų paminėjimo dienai, susirinkti Poškonių pilkapyne, kartu atlikti baltų protėvių pagerbimo apeigas, simboliškai pabendrauti su vėlėmis. Pasistatę „vėlių vartelius“, uždegę žvakeles, prisiminsime protėvius…

„Praeities kartos atidavė mums savo patirtį, savo rankų ir proto jėgą. Pagerbkime tuos, kurie rado čia amžino poilsio vietą. Uždekime vėlinių žvakelę ir ant jau nelankomų kapų.“ Skaityti toliau

Vyndarystės židinys (0)

Zurabas Cereteli. Vynuogių rinkimas

Seniausios vynuogininkystės atsiradimo legendos susijusios su Pietų Kaukazu, kuriame nuo seniausių laikų gyveno autochtoninės iberų-kaukaziečių gentys. Įdomi legenda, kurios pradžia susijusi su dviem skirtingais pasauliais – semitiškuoju ir Biblija, anot kurios, kultūrinės vynšakės tėvynė yra Užkaukazė, ir indoeuropietiškuoju – persiškuoju-iraniškuoju. Ji aptinkama ir žinomo filosofo bei poeto Omaro Chajamo (1048–1122) kūrinyje „Nauruzname“. Jame, be kita ko, kalbama apie vyną, jo savybes, atsiradimą Irane. Padavimo pradžioje pažymėta, kad pasakojimas pagrįstas istorinių šaltinių duomenimis.

Kartą karalius Horasana Šamiranas (Šamirano miesto įkūrėjas), karalaitis Badamas ir karališkoji diduomenė buvo susirinkę rūmų sargybos bokšte. Netikėtai atlėkė paukštis-burtininkas (grifas; šuo-paukštis) – jo kaklą buvo apsivijusi gyvatė – ir nutūpė prieš juos. Karalaitis Badamas paleido strėlę, Skaityti toliau

V.Michalovskis. Amžinieji simboliai. Galvos kultas, kaukolė (1)

Kaukolės su užrašais Halštato mieste Austrijoje_satenai.lt

LDK laikų epigrama iš laidotuvių kalbos

Kaukolė – tai laikui nepavaldus simbolis. Nebylusis perspėjimas „atsimink, kad mirsi“ ir amžinas filosofinis klausimas „kas aš esu ir kuo aš tapsiu?“ Vieniems tai – grėsmė, mirtis, pabaiga, kitiems – tvirto tikėjimo amžinybe ženklas. Tai ką gi gali papasakoti mums kaukolės – šio be galo archajiško simbolio – atvaizdas, žinomas daugelyje pasaulio kultūrų? Šiame rašinyje apsistokime ties europietiškomis.

Psichologai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad nužvelgdamas žmogaus griaučius stebintysis nevalingai ilgėliau stabteli ties kaukole, Skaityti toliau

Karo muziejaus sodelyje vyksta unikali prieškario ceremonija (1)

Vėliavų pakėlimas | Kaunas.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje per valstybines šventes bei savaitgaliais vyksta 1924 m. užgimusi ir nepriklausomybės metais atgimusi Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonija.

Ceremonijos vyksta valstybinių švenčių dienomis bei šeštadieniais (12 ir 16 val.) ir sekmadieniais (12 ir 16 val.). Rugpjūčio mėnesį ceremonija vyks kiekvieną sekmadienį, o rugsėjo mėnesį – kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Skaityti toliau

Prigimtinės pasaulėjautos puoselėtojai vėl rinksis prie Juodosios jūros (13)

„Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė Kryme, 2012 m. | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 6-12 dienomis, Kryme, Tarchankuto pusiasalyje, atidarant Juodosios jūros aksominį sezoną, jau ketvirtą kartą bus surengtas „Tarptautinis prigimtinės kultūros ir senosios tradicijos sergėtojų sąskrydis“. Čia vėl susirinks svarbiausių tautinių vertybių puoselėtojai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos.  Sąskrydžio rengėjai laukia ir  Lietuvos atstovų.

Visame pasaulyje vis labiau stiprėja žmonių poreikis savo gyvenimą grįsti pamatinėmis, tautinėmis vertybėmis. Einant giliau į savo tautos išminties klodus, atrandami svarbūs tautas siejantys ryšiai ir bendrumai. Skaityti toliau

Kviečia Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (13)

Amžinoji Ugnis

Liepos 20 d.  ant Šatrijos kalno Šatrijos Romuva surengs Amžinosios Ugnies šventę.

„1994 m. ant Šatrijos buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Nuo to laiko Židinys tapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą eiti baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies“, – sako šventės rengėjas Adolfas Gedvilas. Skaityti toliau

Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video) (1)

„Kūlgrinda“ Jungtinėse Amerikos Valstijose | Alkas.lt nuotr.

Birželio pabaigoje Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ grįžo iš viešnagės JAV. Apie „Kūlgrindos“ kelionės įspūdžius Amerikoje kalbamės su Kūlgrindos vadovu Jonu Trinkūnu ir ansamblio nariu Šarūnu Mikelioniu.

Alkas.lt: Priminkite Jūsų viešnagės JAV tikslus ir kas Jus pakvietė?

Jonas Trinkūnas: Važiavome pirmiausia į savo dukros Indrės vestuves ir tuo pačiu metu buvome pakviesti pristatyti mūsų baltiškąją pasaulėžiūrą bei koncertuoti Naujosios Anglijos – Bostono apylinkėse – vietinei publikai. Skaityti toliau

R. Petkevičius. Psichodeliniai augalai Lietuvos etninėje kultūroje (22)

Užkalbėtoja L. Augulienė skaito durnadagio (Datura stramonium L.) sėklas. Baltarusija, 2010 m. R. Petkevičiaus nuotr

Prieš kalbant apie psichodelinius augalus Lietuvos etninėje tradicijoje, būtina atkreipti dėmesį į iki šiol lietuvių mokslininkų iš esmės ignoruotus jau pakankamai senokai (2004) paskelbtus Lietuvos gyventojų genetinių tyrimų rezultatus.

Tarptautinė genetikų komanda nustatė, kad lietuviai genetiškai yra artimiausi Latvijos ir Estijos (!) gyventojams, o esami, galbūt indoeuropiečių migracijos nulemti nedideli lietuvių ir estų Y-chromosomų skirtumai liudija buvus skirtingus kilmės šaltinius, tam tikro izoliacijos laikotarpio poveikį arba genetinį pokytį skilus buvusiai populiacijai. Mokslininkai pažymi, kad šiandienos Lietuvos antropologiniai neolito ir mezolito duomenys yra gan riboti, o neolito kultūrinio virsmo (žemdirbystės sklaidos), indoeuropiečių paplitimo bei baltų genčių susidarymo teorijose daug neaiškumų Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV (1)

„Kūlgrinda“ | Rengėjų nuotr.

Birželio 5 d. Lietuvos Romuos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ išvyko į JAV pristatyti  Romuvos puoselėjamas baltų kultūros ir religijos vertybes.

Prieš šią kelionę į užjūrį Alkas.lt pakalbino Lietuvos Romuvos Krivį Joną Trinkūną.

Sužinojome, kad Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ rengiasi išvykti už jūrų marių. Kur ir kada žadate važiuoti?

Mes keliaujame į Jungtines Amerikos valstijas, kur esam pakviesti į Masačiusetso valstiją surengti kelis koncertus ir mokymus. Skaityti toliau

Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė Ožkiniuose (video) (2)

Jorė Ožkiniuose | organiz. nuotr.

Gegužės 12 d. Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose vyko Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė. Renginio pradžioje buvo pakeltos Prūsos, Lietuvos ir Latvijos vėliavos, pagerbti jotvingių ir prūsų didvyriai.

Šventės metu buvo atliekamos senovinės apeigos, vyko amatų mugė, ansamblių iš Punsko, Suvalkų bei iš Lietuvos („Kukumbalis“, „Alasėlis“ ir „Rudenėlis“) koncertai, buvo galima lankyti gyvenvietę, šaudyti iš lankų, paragauti Jorės viralo.

Apie šventę pasakoja Jotvingių ir prūsų gyvenvietės savininkas Petras Lukoševičius bei svečiai iš Lietuvos: „Kukumbalio“ ansamblio vadovė Rita Černiauskienė bei šio kolektyvo dalyvis Vytautas Černiauskas. Skaityti toliau

Kviečia Deivės Mildos šventė (0)

V. Balkūno nuotr.

Saulėtą ir žiedais kvepiančią gegužės 11 d.,  šeštadienį, Neries regioniniame parke, Stirnių kaime,  Trakų rajone (15 km nuo Vilniaus), Stirnių piliakalnio papėdė vyks lietuviška meilės ir draugystės – Deivės Mildos šventė!

Renginys skirtas tiems, kurie vasario 14 dieną neperka širdelės formos šokoladų prekybos centruose, o pakeliui namo, lyg tyčia, nušąla raudonos rožės. Visiems, kurie pavasarį jaučia linksmybių stygių, pasiilgo laigymo po pievas basomis ir maudynių gaiviame upelyje. Skaityti toliau

Senovės baltų apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ priima naujus narius (audio, video) (17)

„Kūlgrinda“

Sausio 31 d. garsi senovės baltų apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ paskelbė, kad priima naujus narius. „Kūlgrindos“ išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad grupėje yra laukiami dainuojantys arba grojantys jauni žmones.

Naujų narių priėmimas vyks vasario 6 dieną, trečiadienį, 18 val. Lietuvos technikos bibliotekos rūsio salėje (šv. Ignoto 6).

Kas yra kūlgrinda? Tai slaptas akmenimis grįstas kelias po vandeniu, per pelkę ar ežerą, kuriuo mūsų protėviai eidavo klaidindami savo priešus – kryžiuočius. Žinantieji šį slaptą kelią pasiekdavo sausumą, nežinantieji nugarmėdavo į klampias pragarmes. Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį (4)

Apeigos Sausio 25 d. penktadienį 18 val. Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8). vyks Pusiaužiemio Ugnies šventė – senoviniai Naujieji Metai pagal Mėnulio kalendorių.

Šiemet Pusiaužiemį sutiksime pačiame žiemos įkarštyje – spaudžiant šalčiams. Tačiau vis aukščiau pakylanti Saulė įkvepia mus naujai pradžiai ir naujiems darbams. Pusiaužiemio metu budinami žalčiai, bitės, žadinama Ugnis. Visus šiuos apeiginius simbolinius veiksmus kviečiame atlikti bendraminčių būryje.

Pagerbsime Pusiaužiemio Ugnį – Gabiją, giedosime giesmes ir sutartines. Ypatingą dėmesį skirsime bičių sutartinėms. Skaityti toliau

J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I) (11)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Etnologas, folkloristas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva” Krivis Jonas Trinkūnas ir apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, vaidilė Inija Trinkūnienė kalba apie savo gyvenimo kelią, apie apie lietuvių etninės kultūros ir senosios lietuvių religijos neatsiejamumą, religinį išgyvenimą kaip aukščiausio dvasinio būvio jausmą.

Jonas Trinkūnas savo gyvenimo esme laiko dalyvavimą etnokultūros pavelde: „Reikia mokėti būti tame liaudies dainų kosmose. Buvimas reiškia, kad tu jas pažįsti, supranti jų prasmę. Tas tekstas gali būti dešimtmečiais nesuvokiamas.“ Skaityti toliau

N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. pirmoje pusėje avižinis kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas, o kūčiukai, aguonpienis ir net žuvis dar nebuvo paplitę. Apie penkis nuošimčius šeimų be jo neapsieis ir šiemet, ypač šiaurės rytų Lietuvoje ir pamaryje. Apie avižų kisieliaus svarbą Klaipėdos krašte rašyta spau­doje; atkreiptas dėmesys, kad ir virtas jis ne bet kaip: „Ki­sieliui avižas grūsti pradėdavo kelias dienas prieš Kūčias. Grūsdavo piestose, kurias pirmiausia gerai apvalydavo nuo negerų dvasių, nes jose mėgdavusios važinėtis raganos. Grūsdavo visi šeimos nariai, kad visi ir visuomet turėtų avi­žų“ (Jaunoji Lietuva, 1936, Nr. 12).

Avižų kisieliaus svarbą (ne tik per Kūčias) liudija ir senieji šaltiniai. Motiejus Pre­torijus (1635–1707) „Senovės prūsų ekonomijoje“ Skaityti toliau