Žymos archyvas: Antanas Smetona

Seime vyks konferencija apie Prezidentą Antaną Smetoną (5)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Sausio 28 d., trečiadienį, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks septintoji konferencija „Prezidentas Antanas Smetona ir Lietuva“, kurią organizuoja Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“ ir kraštiečių draugija „Kur tas šaltinėlis“. Renginį atidarys ir sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Konferencijoje Seimo narys Povilas Urbšys nagrinės Vokiečių ir Sovietų sąjungos ekspansinius veiksmus Lietuvoje, 1939-1940 metų lemtingus įvykius, tragišką 1940 metų birželio mėnesio sovietų invaziją. Skaityti toliau

Aukštaitija – valstybės ir kalbos pradžia (5)

V. Šantarienės nuotr.

2015-ieji – Lietuvos etnografinių regionų metai. Aukštaitijos krašte jie buvo pradėti sausio 19 d. aukštaitiškomis spalvomis papuoštu renginiu, vykusiu Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriuje įkurtame senųjų amatų centre.

Lietuvą sudaro penki XIII amžiuje susiformavę etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (dar vadinama Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.

Šiaurės Rytų–Rytų Lietuvoje esanti Aukštaitija yra didžiausias regionas. „Čia ir sutartinių daugiausia rašyta, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką! (73)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.

Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas (2)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Straipsnis skiriamas 1905 m. gruodžio 4–5 d. suburto Didžiojo Vilniaus Seimo 109-osioms metinėms.

1874 m. rugpjūčio 10 d. gimęs Antanas Smetona jau mokykloje išsiskyrė tautiškumu ir lyderio bruožais. Skaitė ir platino uždraustą lietuvišką spaudą, atstovavo moksleiviams konfliktuose su valdžia. Baigęs Peterburgo universitetą įgijo teisininko specialybę. Dirbo advokatūroje, po to – Žemės banke [1]. Skaityti toliau

Kitą vasarą kauniečius pakvies naujas Panemunės paplūdimys (3)

Panemunės paplūdimys | Kaunas.lt nuotr.

Šiuo metu intensyviai tvarkomas vaizdingoje Kauno vietoje esantis Panemunės paplūdimys, kuriame bus įrengta poilsiavietė su sporto ir žaidimų aikštelėmis, pavėsinėmis ir suoliukais, kitais metais taps ketvirtuoju oficialiu miesto paplūdimiu.

Šiuo metu sunkiasvorė technika lieja gręžtinius pamatus netolimoje ateityje iškilsiančiam paviljonui. Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Skilandžio, šis statinys bus naudojamas paplūdimio reikmėms Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona? (26)

Prezidentas Antanas Smetona

Ko gero, 2014-uosius metus galima vadinti Antano Smetonos metais. Taip jau sutapo, kad šiemet minėjome jo gimimo 140-metį, mirties 70-metį ir pirmo išrinkimo Lietuvos prezidentu 95-ąsias metines. Galbūt nė vienas Lietuvos vadovas taip prieštaringai nėra vertinamas kaip A. Smetona – šis kontraversiškas, gabus ir autoritarinis valstybės vadovas.

Bet į straipsnio pradžią norėčiau iškelti vieną Post Scriptum: 1944 m. JAV tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidotas Klivlendo kapinėse. Tuomet planuota jo palaikus grąžinti į Lietuvą iškart atgavus nepriklausomybę. 1975 m. prezidento palaikai buvo perkelti į Ohajo valstijos Čerdono miestelio, kur gyvena jo giminaičiai, kapines „All Souls“. Skaityti toliau

Renovuota Lietuvos prezidento mėgta koplyčia (1)

Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas | dzukijainfo.lt nuotr.

Alytaus rajono savivaldybė atnaujino turistų ir maldininkų, vietos gyventojų mėgiamą, menančią ir Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, Nepriklausomybės akto signatarą Vladą Mironą, žymius Lietuvos dainininkus Bukaučiškių koplyčią Daugų seniūnijoje. Rugsėjo 14 d. po kelių metų pertraukos joje aukotos šv. Mišios, pristatytas renovacijos projektas, perduotas simbolinis atidarymo raktas.

Sutvarkytos koplyčios grindys, sienos, lubos, langai, restauruotos durys, įrengta elektros instaliacija, lietaus kanalizacija, nuogrindos, ventiliacija, žaibosauga, suolai koplyčios viduje, sutvirtinti laiptai, pamatai, išvalytas rūsys, nupirktas generatorius, vazos, žvakidės, kilimai, spinta bei klausykla, iškirsti menkaverčiai krūmai. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Palangos valdžia nepanoro minėti Prezidento jubiliejinio Gimtadienio… (1)

Sąjūdininkai prie Prezidento Antano Smetonos ryšį su Palanga menančia „Baltaja“ vila, kurioje Prezidentas su savo šeima vasaros metu atostogaudavo | LSKS nuotr.

Šiais metais  daug kas Lietuvoje  minėjo pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos Prezidentu išrinkimo 95-ąsias ir jo mirties 70-ąsias metines. Kaune,  Prezidento gimtosiose ir kitose vietose šį mėnesį  buvo įvairiais renginiais prisimintas ir jo 140-asis gimtadienis. Tikėtasi, kad šį Prezidento Antano Smetonos Gimtadienį tinkamai pagerbs ir Palangos valdžia. Su Palanga yra susiję jo mokykliniai metai, nacionalinio sąmoningumo branda.

Besimokydamas Palangos progimnazijoje jis reguliariai skaitė to meto draudžiamą lietuvišką spaudą, jį sužavėjo Maironis, Adomas Mickevičius Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija (11)

V. Strikaitytės nuotr.

„Lietuvos viešajame diskurse tauta šiuo metu yra tapusi smegenis apkaustančia sąvoka, kuri deklaruojama ar kritikuojama, bet ne analizuojama“ – prieš 19 metų rašė Vytautas Kavolis. Norėtųsi tam pritarti ar ne, bet mąstant garbingai – sunku paneigti šiuose žodžiuose glūdint bent dalį tiesos. Tad kodėl, antra vertus, ji taip sunkiai įtikina? Ar tik todėl, kad šią tiesos dalį sunku priimti žmonėms, linkusiems į kurį nors įvardytų kraštutinumų? O gal dėl to, kad šiuo principu dengiasi tie, kurie patys linkę į vieną jų, konkrečiau – į antrąjį.

Dar fundamentalesnį klausimą užduoda Aurimas Švedas: Skaityti toliau

Rengiama prof. V.Drotvino darbų paroda, skirta jo 85-mečiui paminėti (1)

Rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 17 val., Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) atidaroma Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, filologijos mokslų daktaro, leksikologo ir Mažosios Lietuvos leksikografijos istoriko Vincento Drotvino darbų paroda, kuri skirta profesoriaus 85-mečiui paminėti.

V. Drotviną sveikins ir prisiminimais dalysis profesoriai Jonas Palionis, Arnoldas Piročkinas, doc. Antanas Smetona (Vilniaus Skaityti toliau

L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti (2)

Prezidento Antano Smetonos paminklas Kaune | L.Milčiaus nuotr.

Prezidento Antano Smetonos 140-mečiui

Tu vis ryškiau švieti pro melo sluoksnį,
Kurį supylė priešai, o kartais ir savi,
Tikėdami, kad tautai ąžuolu jau nežaliuosi,
Dūlėt paliksi amžiams tolių užmaršty.

Bet melui nenulenkti ąžuolo viršūnės, Skaityti toliau

Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos) (7)

Prezidento A. Smetonos 140-ųjų metinių minėjime kalba dr. Romas Batūra | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros, įvyko tradicinis pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.

Minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną „Kybartų aktai“, savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, Skaityti toliau

Minimos Prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (0)

Prezidentas Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje prasidėjo Prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinėms skirtų renginių ciklas. Ta proga čia buvo atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, o šiandien, rugpjūčio 8 d. 12 val. Lietuvos Respublikos istorinės Prezidentūros Kaune sodelyje bus surengta popietė „Su meile Lietuvai”. Dalyvaus Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, tenoras Osvaldas Petraška.

Parodoje „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“ Skaityti toliau

Istorinėje Prezidentūroje bus atidaryta paroda apie A.Smetoną (0)

kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d., 17 val. Istorinėje Prezidentūroje, Kaune bus atidaryta Prezidento Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metinėms skirta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje”.

Parodoje bus pristatyti Lietuvos Prezidento A. Smetonos paskutinieji veiklos metai (1940-1944) pasitraukus iš Lietuvos.

Ši trumpa, bet kartu ir labai dramatiška Prezidento gyvenimo atkarpa plačiajam visuomenės ratui menkai žinoma, apipinta stereotipų ir išankstinių nusistatymų. Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje – išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai (video) (2)

Spaudos konferencija  | rengėjų nuotr.

Birželio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu nemažas dėmesys buvo skiriamas lietuvybei kompiuteriuose. Pastaruoju metu ši tema susilaukia nemažai dėmesio, kadangi vis aktyviau stengiamasi sumažinti skaitmeninę atskirtį – atsakingoms institucijoms teikiami įvairūs pasiūlymai dėl įstatymų keitimo lietuvybės tema, lietuvinama nemokama programinė įranga.

„Šiandien jau akivaizdu, kad labai didelė mūsų gyvenimo ir veiklos dalis persikrausto į virtualiąją erdvę. Dabartinį elektroninį perversmą galima pavadinti dar vienu lūžiu Skaityti toliau

Spaudos konferencija: Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje (tiesioginė transliacija, video) (2)

VU Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona | asmeninė nuotr.

Birželio 6 d., 12.10 val., Seimo II rūmuose, Spaudos konferencijų salėje įvyks spaudos konferenciją „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“, kuri vyks tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu. Spaudos konferencijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus: Kodėl atsakingos institucijos nekontroliuoja Valstybinės  kalbos įstatymų pažeidėjų? Kodėl patys lietuviai atkakliai vengia vartoti lietuviškas raides? Ar problemą išspręstų atskiros valstybinės institucijos, kuri rūpintųsi lietuvių kalbos vartojimo IKT priemonėse klausimais, įkūrimas? Kokią naudą šiose situacijose duotų privaloma sulietuvinta programinė įranga? Skaityti toliau

Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės (0)

mokslasplius.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Gargždų kultūros centre vyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Minint spaudos atgavimo 110-ųjų metų jubiliejų pasveikinti žurnalistai, apdovanoti mokiniai, dalyvavę rašinių konkurse apie gimtąjį karštą, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona skaitė paskaitą „Lietuvių kalba ir dabartis“, humanitarinių mokslų daktarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė pristatė tęstinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“. Skaityti toliau

Prezidento institucijos įkūrimo 95-metis bus minimas azartiškai ir jaunatviškai (0)

istorineprezidentura.lt nuotr.

Balandžio 4 d. į buvusius Prezidento rūmus Kaune rinksis moksleiviai ir jų mokytojai iš Lietuvos Respublikos Prezidentų vardais besivadinančių gimnazijų. Gimnazijų komandos susigrums Istorinės LR Prezidentūros žinių turnyre, skirtame Prezidento institucijos įkūrimo 95-mečiui. Apie  Prezidento institucijos atsiradimo aplinkybes, institucijos reikšmę valstybei ir visuomenei, institucijos kaitą tarpukariu Skaityti toliau

T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva (15)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos politiniame gyvenime įsitvirtino socialdemokratai ir demokratai, iš kurių radikalesnio sparno ilgainiui susiformavo valstiečiai liaudininkai, o iš nuosaikesnio – tautininkai. Taip pat būrėsi ir krikščionys demokratai, tačiau galutinai savo partinę struktūrą jiems pavyko sukurti jau tik po Lietuvos valstybės atkūrimo. Skaityti toliau

Duris atvėrė restauruoti pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvaro rūmai (video) (4)

Dalia Grybauskaitė atidaro restauruotus pirmojo Lietuvos Prezidento, Nepriklausomybės Akto signataro Antano Smetonos dvaro rūmus | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Ukmergės rajone ir atidarė restauruotus pirmojo Lietuvos Prezidento, Nepriklausomybės Akto signataro Antano Smetonos dvaro rūmus. Taip pat Prezidentė susitiko su vietos bendruomene.

„Lietuvos valstybės kūrėjai yra įkvėpimo šaltinis kiekvienai kartai. Šiandien naujam gyvenimui prikeliame pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvarą ir sukuriame atvirą erdvę visuomenei. Tai – reikšmingas įvykis Lietuvos valstybingumo liudijimui“, – sakė Prezidentė. Skaityti toliau

A.Smetona. Artinkimės su ukrainiečiais (7)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Nūnai mažųjų darbų metas. Pridurkime, ir didžiųjų vargų dienos. Dirbti ir vargti reikia labiausiai mums, lietuviams, dar nepadariusiems tų mažųjų darbų. Jie bus pamatas didiesiems.

Sunkiomis sąlygomis tenka mums dirbti: trukdo mūsų darbą kiti, trukdo jį ir mūsų pačių nesantarvė. Griebiesi mažojo darbo, abėcėlės, tai vienur tau neleidžia vyriausybė, kitur, kaip štai Lietuvos rytuose, sulenkėję dvarininkai ir bajorai. Dairaisi prietelių – jų savo krašte nerandi. Nutautusiems bajorams ir nutautusiems miestiečiams statyk kryželį. Šių užuojautos nebelaukiame, tik norime, kad jie bent nebekliudytų. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Vartau solidžią neseniai išleistą ir visuomenei pristatytą vyresnės kartos istorikės Vandos Kašauskienės knygą „Istorijos spąstuose. Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899 – 1980“. Ir prisimenu, kaip mus, augesnius Lietuvos radijo ir televizijos vyrus, surinko padėti iš vadinamų Muravjovo-koriko rūmų (dabar Prezidentūra) nešti sunkų ąžuolinį velionio karstą.

Žurnalistas ir sovietinis veikėjas J. Paleckis buvo augalotas, o čia dar karstas, tad aštuoni nuolat besikeičiantys nešikai linko po jo svoriu… Skaityti toliau

Kaune iškilmingai paminėtos Prezidento A. Smetonos 70-osios žūties metinės (nuotraukos) (2)

Antano Smetonos 70-ųjų žūties metinių minėjimas Kaune Istorinės Prezidentūros sodelyje | Kaunas.lt nuotr.

Šį ketvirtadienį, sausio 9 d., Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 70-osios žūties metinės.

Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas ir tylos minute pagerbtas Prezidentų bei kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės gėlių puokštę prie A. Smetonos paminklo padėjo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos nariai. Renginio metu buvo perskaitytos Prezidento A. Smetonos mintys apie Lietuvos patriotų norą ir pastangas atkurti valstybę, apie valstybės vystymąsi bei jos ateities viziją. Skaityti toliau

G. Songaila. Prieš 70 metų žuvo Lietuvos Prezidentas A.Smetona (17)

Antanas Smetona

Nors viešoje Lietuvos erdvėje tvyro tyla ir užmarštis, verta priminti, kad šiandien sukanka lygiai 70 metų, kai per neaiškiomis aplinkybėmis kilusį gaisrą nuo dūmų užduso ir mirė pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona (ši tragedija įvyko 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV). Atvykęs į Jungtines Valstijas jis mėgino tęsti kovą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės.

Atstovaudamas valstybę, kurią okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė, jis buvo itin nepalankus asmuo okupantui, kurio tarnybos, veikiančios užsienyje, mėgino įteisinti  Lietuvos aneksiją. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė (15)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuviškoji tautininkystė istoriškai žinoma vidurio srovės vardu. Ši vidurio pozicija pirmiausiai reiškėsi religijos srityje. Skirtingai nei kairiosios jėgos – socialdemokratai ir liaudininkai – tautininkai pripažino ir gerbė religiją, bet skirtingai nei dešinieji krikščionys demokratai laikėsi tikėjimo laisvės ir įvairovės pozicijų. Nenuostabu, jog daugelis lietuvių protestantų, o taip pat – nuosaikių katalikų rinkosi tautininkus. Religinių mažumų atstovai kartu su katalikais užėmė atsakingus ministrų ir karo vadų postus, drauge kurdami bendrą Tėvynę – Lietuvą. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra? (36)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kaip prieš gerą mėnesį straipsnyje tarsi klausiau „Ar mums reikalinga diktatūra?“ (ir tai buvo toli gražu ne retorinis klausimas), komentatoriai pasidalijo daugmaž po lygiai: pusė jų Lietuvoje pasigedo tvirtos rankos, o kita pusė teigė, kad diktatūrinis režimas tik sunaikintų demokratiją.

Bet artėjančios 1926 m. perversmo metinės dar kartą inspiravo autoritarizmo temą, ypač kai šios diktatūrinio valstybės valdymo formos pasekėjų, pasižyminčių perdėtu politiniu ir administraciniu aktyvumu arba grasinamai iškėlusių parodomąjį pirštą, atsiranda ir šiandien, net nerodant pirštais į kaimynus. Skaityti toliau

Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)

Radvilų giminės didikų palaikai iškilmingai perlaidoti ant Pilies kalno kriptoje.  Iškilmėse – patrankų šūviai.

Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos  ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.

Miestelis prie Asvejos

Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš? (44)

Vilniaus atgavimas

XX a. I-oje pusėje Lietuva susidūrė su trimis okupacijomis – Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. Iš jų dvi pripažino okupacijos faktą (nors viena jų savo prisipažinimą vėliau paneigė), trečia – ne. Dabartinės Lietuvos politinėje konjunktūroje dvi iš jų pripažįstamos okupantėmis, trečia laikoma strategine partnere. Ironiška, bet būtent ta, kuri įvykdytą okupaciją ligšiol neigia, maža to – jos užsienio reikalų ministerija platina propagandą, jog tikrieji okupantai – lietuviai.

Dėl teisybės reikia pabrėžti faktą, jog Lenkijai pavyko užgrobti tik dalį Lietuvos – nors ir su istorine sostine Vilniumi. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie dvikalbius pavadinimus ir Vilniaus metro (video) (3)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie dvikalbius pavadinimus ir lietuvių kalbos išsaugojimą kalbasi su VU Filologijos fakulteto dekanu Antanu Smetona ir Lietuvių kalbos instituto direktore Jolanta Zabarskaite.

Atsinaujinusią diskusiją dėl Vilniaus metro idėjos aptaria Seimo narys Paulius Saudargas ir Vilniaus miesto tarybos narys Algimantas Vakarinas.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“ bei portale www.alkas.lt.

Skaityti toliau

A. Smetona apie dvikalbius pavadinimus: išleisk džiną iš butelio, prasidės nevaldomi dalykai (audio) (11)

delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba pirmadienį sutarė, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriame numatyta įteisinti dvikalbius pavadinimus tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, bus teikiamas Seimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, lituanistas Antanas Smetona laikosi nuomonės, kad tokie projektai yra antikonstituciniai, visiškai nereikalingi ir netgi keisti.

Iki šiol nėra aišku, kur tokios lentelės galėtų atsirasti: ar ten, kur kitataučiai gyventojai sudaro 25 proc. populiacijos, ar ten, kur jų vos dešimtadalis. Skaityti toliau