Žymos archyvas: Alvydas Jokubaitis
Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus (12)
Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.
Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau
Paskelbtas konkursas paminklui Dr. Jonui Basanavičiui kurti (8)
Tokio konkurso sostinės savivaldybė dar nebuvo skelbusi – sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Nuo šiol prasideda realūs darbai, kad minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vilnius pagaliau sukviestų visus į sutvarkytą Filharmonijos aikštę Skaityti toliau
A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)
Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau
Č. Milošo renginys vyks net keturias dienas! (dienotvarkė) (1)
Antrasis Česlovo Milošo renginys vyks pirmuosius du vasaros savaitgalius − birželio 3−4, 10−11 dienomis − Kėdainiuose. Šventės rengėjai lankytojams žada įvairiapusę dienotvarkę.
„Renginyje vyks mokslininkų ir rašytojų diskusijos apie situaciją Europoje ir mūsų kaimyninėse šalyse. Koncertuos šiuolaikinės, džiazo ir lietuvių bei žydų folkloro muzikos kolektyvai. Vyks Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų parodos „Paskutinieji LDK piliečiai“ (apie Adomą Mickevičių ir Česlovą Milošą) atidarymas, Skaityti toliau
A. Jokubaitis: Susiduriame su pavojumi, kad Lietuva gali išnykti kaip politinis subjektas (7)
– Kartu su Raimundu Lopata esate parašęs knygą „Lietuva kaip problema“. Savo kasdienybėje girdime daug kalbų apie įvairias problemas – socialines, ekonomines, teisines, politines , tačiau jūs tarsi pakylate virš visų šių kasdienybės problemų ir kaip pagrindinę problemą įvardijate pačią Lietuvą. Kas leidžia teigti, kad šiandien jau ne kažkoks konkretus teisinis, ekonominis, socialinis ar politinis klausimas, o pati Lietuva tapo svarbiausia mūsų problema?
– Man atrodo, kad šiandien, kai į viską žvelgiame plačiau, esminė problema yra ta, jog gali Skaityti toliau
A. Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo (9)
Karlas Properis (Karl R. Popper) išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui Džordžui Sorošui (George Sorros), Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorošo labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Poperio idėja.
Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Erikas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Strausui rašo, kad „Poperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Skaityti toliau
V. Rubavičius, A. Jokubaitis: Europos Sąjunga savo tapatybės neturi (4)
Graikijos ir migrantų krizių fone pasigirsta diskusijų, jog Europa, pamiršusi savo šaknis ir netekusi bendro siekio, išgyvena savo saulėlydį. Tad svarbus šiandieninės Europos klausimas, kas yra Europos tapatybė bei kokiu keliu žengia dabartinė Europa? Ar šiandieninę padėtį galime pavadinti krize? Apie tai, kaip keisis Europos Sąjunga (ES), kokios sąjungos galime tikėtis ateityje bei kaip prie europinės tapatybės formavimo galėtų prisidėti Lietuva, Lukas Grinius bei Rūta Lisauskaitė kalbėjo su rašytoju, socialinių mokslų daktaru Vytautu Rubavičiumi bei Vilniaus universiteto dėstytoju prof. Alvydu Jokubaičiu. Skaityti toliau
A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip religijos forma (3)
Paskutinių dviejų metų politiniai įvykiai leidžia padaryti dvi išvadas apie Europos Sąjungą. Gera žinia yra tai, kad tapo aišku, jog savo dabartiniu pavidalu ši politinė organizacija pasižymi struktūriniais trūkumais. Žinant šį dalyką, galima ieškoti naujų valstybių sąjungos formavimo kelių. Bloga žinia yra tai, kad toliau tikima, jog išryškėję ES trūkumai yra sėkmės dalis. Politinė istorija rodo, kad neužtenka turėti gerų idėjų, bet reikia mokėti jas įgyvendinti. To kol kas nepavyksta padaryti Europos Sąjungai. Ši organizacija vis labiau smenga po savo pačios sukurtomis institucijomis, ir nepanašu, kad tai greitai bus pripažinta. Tam gali prireikti stipraus sukrėtimo iš išorės. Kol kas Europos Sąjunga eksperimentuoja, ir tam ją papildomai skatina JAV priedanga. Skaityti toliau
Vilniaus knygų mugėje detektyvinės istorijos veikėjais taps visi (0)
Nuo vasario 19 d. Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ užkariaus Vilniaus knygų mugė, jos literatūriniai įtariamieji ir tyrėjai – renginys keturioms dienoms atsigręš į Lietuvoje ir pasaulyje mylimą detektyvo žanrą. Mugėje netruks paslapčių, staigmenų ir intrigų, nes šios detektyvinės istorijos bendrininkais ir kūrėjais taps visi – daugiau nei 300 dalyvių iš 9 pasaulio šalių, daugybė autorių ir tūkstančiai apsilankiusių. Skaityti toliau
Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau (3)
Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.
Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau
V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video) (5)
Lietuvoje netylant kalboms apie informacinius karus ir priešiškų valstybių minkštąsias galias, rečiau kalbama apie tai, kas padaro visuomenę joms atsparią.
Viena iš pagrindinių priemonių kuriant tokią visuomenę – istorijos politika. Tačiau bandymai ją kurti Lietuvoje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir net buvo pradėti lyginti su totalitarizmu. Ypač kritiškai sureagavo dalis istorikų bendruomenės. Nors istorijos politikos tema nemažai diskutuota iš istorikų žiūros taško, ne veltui „istorijos politiką“ sudaro ir antrasis – politinis dėmuo. Kviečiame į šį Lietuvoje menkai aptartą klausimą pažvelgti būtent iš politinės perspektyvos. Skaityti toliau
Agluonėnai pagerbė savo kraštietį Richardą Kantą – filosofo Imanuelio Kanto prosenelį (0)
Gegužės 16 d. Agluonėnuose, Lietuvininkų ąžuolyne, atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno iš žymiausių visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvainų kaime. Ta proga pasodinti keturi ąžuoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-ąsias gimimo metines šiemet minime, Kristijonui Donelaičiui – jo 300-osioms gimimo metinėms, Spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir ketvirtas – visiems, susirinkusiems į šventę.
Jono Čepo kaimo turizmo sodyboje vyko konferencija „XVIII a. šviesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis“. Pranešimus skaitė profesorius Alvydas Jokubaitis, docentės Nerija Putinaitė ir Silva Pocytė. Skaityti toliau
A. Jokubaitis. Tautinės valstybės nesėkmės priežastys (12)
Pranešimas perskaitytas Vilniaus universiteto TSPMI ir Lietuvos Politologų asociacijos metinėje konferencijoje 2013 11 22 d.
Prancūzų politikos filosofas Pjeras Mano (Pierre Manent) mano, kad savo atsiradimo momentu tautinė valstybė buvo geriausias įrankis demokratijai kurti, bet šiandien ji suvokiama kaip kliūtis. Jo nuomone, naudingo įrankio virtimo kliūtimi dialektikos negali išvengti jokia politinio gyvenimo forma: „tai, kas mums leidžia pasiekti tikslą tuo pačiu metu yra tuo, kas trukdo to paties tikslo siekiui ir net nukreipia priešinga kryptimi“. Skaityti toliau
