Žymos archyvas: Algirdas Patackas

Dveji metai be Algirdo Patacko (1943 – 2015) (nuotraukos, video) (3)

Romualdas Ozolas ir Algirda Patackas Vasario 16-osios eitynėse Vilniuje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien sukanka du metai kai 2015 m. balandžio 3 d. rytą netekome Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, VI, VII ir XII Seimo kadencijų nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko.

„Liūdna, tačiau Lietuvos būsimos kartos gyvoje savo atmintyje, deja, nebegalės išsaugoti tokio Algirdo Patacko gyvenimo ir asmenybės vaizdo, koks jis liko mūsų akyse ir širdyse. Kas ir kaip galėtų perduoti tą nepriklausomą ir kartu vienybės ieškančią unikalaus mąstytojo bei kilnaus kovotojo laikyseną, prieš kurią byra visos amoralių jėgų iliuzijos? Visa, kas netikra, ar tai būtų šiuolaikinės žmogaus teisių gynimo karikatūros, ar kitas Skaityti toliau

G. Radzevičius. Siekime būti Butsargiais. Algirdo Patacko atminimui (0)

Gediminas Radzevičius | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Ta sąvoka: „Valdžia duoda – Lietuva gera… Valdžia neduoda – Lietuva bloga“. Beviltiškai įsisiurbė į mus per tuos sovietmečio laikus ir ligi šiol neapleidžia sąmonės…

Dauguma sako: „Valdžia renka mokesčius ir tegu rūpinasi visais mūsų reikalais, nuo materialinės gerovės kūrimo, socialinės rūpybos, kultūros, paminklų statymo ir t.t. Niekur taip mąstydami mes toli nenueisime. Niekas už mus pačius nepasirūpins papročių, savasties, dvasinės, kultūrinės, medžiaginės gerovės ugdymu ir išsaugojimu. Nesiimdami asmeninės iniciatyvos daugelis bergždžiai galvoja apie „aną krantą“, kuriame „rojaus sodai“ noksta ir tik laukia jų, nesulaukia… Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

P. Saudargas: Trūksta laisvo žodžio, žodžio iš esmės, trūksta A. Patacko (4)

algirdas-patackas-alkas.lt-j.vaiskuno-niptr-2014-12-12

Lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje iškilmingai atidengta atminimo lenta žinomam politiniam ir visuomenės veikėjui, Kovo 11-osios Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui.

Skulptoriaus Juozo Šlivinsko darbas – memorialinė lenta iš marmuro ir bronzos, skirta Algirdui Patackui, – tai pirmoji, atidengta Kauno įgulos karininkų ramovės menėje. Pasak vieno iš iniciatyvos autorių mjr. Donato Mazurkevičiaus, Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

Kaune paminėtos pirmosios A.Patacko mirties metinės (2)

Algirdo Patacko mirties metinių minėjimas Kauno karininkų ramovėje | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Balandžio 3 d.  suėjo lygiai metai, kai mirė Algirdas Vaclovas Patackas (1943-2015) laisvės kovotojas,  poetas,  Lietuvos  sąjūdžio kūrėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas bei garbės savanoris, Kovo 11-osios Akto signataras, VI, VII LR  Seimo ir dabartinės kadencijos narys, Vyčio kryžiaus ordino riterio kryžiaus kavalierius.

Ryte  buvo aplankytas A. Patacko kapas Petrašiūnų kapinėse, vėliau laikytos šv. Mišios Kauno Arkikatedroje bazilikoje. Velionio šeima ir Kauno įgulos karininkų ramovė, kurioje velionis dirbo dešimtmetį, surengė jo atminimo popietę „Metai be Algirdo Patacko“, kurioje  dalyvavo Seimo nariai, Skaityti toliau

Kaune įvyks atminimo popietė „Metai be Algirdo Patacko“ (video) (2)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Balandžio 3 d., sekmadienį, Kaune bus minimos Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Laisvės kovų dalyvio Algirdo Vaclovo Patacko pirmosios mirties metinės. Į minėjimą kviečia Kauno įgulos karininkų ramovė ir A.V. Patacko šeima.

Minėjimo dienotvarkėje numatyta:
10.30–11.00 val. – A.V. Patacko kapo lankymas Petrašiūnų kapinėse.
12.00–13.20 val. – Šv. Mišios Arkikatedroje Bazilikoje.
14.00–15.30 val. – Ramovės Didžiojoje salėje atminimo popietė „Metai be Algirdo Patacko“. Skaityti toliau

R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos (81)

rimantas-matulis-alkas-j-vaiskuno-nuotr

Eugenijaus Jovaišos knygos Aisčiai – kilmė1 ir Aisčiai – raida2 paskatino parašyti šį straipsnį, kuriame bandysiu ieškoti jungiančių grandžių tarp E. Jovaišos pateiktų archeologijos mokslo duomenų, Algirdo Patacko knygoje Litua3 skelbiamos teorijos, jog baltai vos ne nuo ledynmečio yra mūsų girių vietiniai gyventojai ir Česlovo Gedgaudo4 bei Jūratės Statkutės Rosales5 teorijų, kuriose senovės baltai yra artimai tapatinami su getais – gotais ir apima didesnę Europos ir net Artimųjų rytų dalį. Šiuose tyrinėjimuose labai didelį poslinkį suteikė E. Jovaišos ir kitų artimai dirbusių pagalbininkų naujausi bandymai nustatyti Ptolemėjo geografijoje minimų tautų gyventas vietas. Taigi, kaip galima bandyti suderinti šias iš pažiūros visiškai prieštaraujančias viena kitai teorijas? Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje įkvėptais žodžiais pagerbtas signataras A.Patackas (video) (1)

Algirdas Kaušpėdas ir Gintaras Patackas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, vasario 28 dieną, Vilniuje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau baigiasi 17 – oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė.

Antrą mugės dieną Muzikos salėje poetai Algirdas Kaušpėdas ir Gintaras Patackas skaitė savo eiles.  Dalindamasis poetiniu žodžiu su gausiai susirinkusiais klausytojais G. Patackas nepamiršo ir pernai Anapilin iškeliavusio savo brolio, šviesaus atminimo nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Patacko.

Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras, VI, VII Seimo ir dabartinės kadencijos narys, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas mirė 2015 Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Seime – spaudos konferencija skirta Etnografiniams regionams ir muzikiniam folklorui (tiesioginė transliacija, video) (0)

prof. Vytautas Juozapaitis | N.Balčiūnienės nuotr.

Gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo nario Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Etnografinių regionų metai ir muzikinio folkloro reikšmė regioninio savitumo raiškai“.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) atstovai – pirmininkas Virginijus Jocys, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Spaudos konferencijoje bus pristatyti 2015-ųjų – Etnografinių regionų metų – veiklos Skaityti toliau

V. Sinica. 5 milijonai pamirštų parašų už Lietuvos laisvę (2)

TFP surinkti parašai įteikiami Vytautui Landsbergiui | F. V. Porfilio nuotr.

Lietuvoje tikriausiai vis dar labai mažai žmonių žino tarptautinę organizaciją „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (Tradition, Family, Property – TFP). Jai, pasak a.a. signataro Algirdo Patacko, Lietuva iki šiol nešioja nedovanotiną moralinę skolą. Už ką?

Katalikiškas judėjimas, įkurtas Plinio Korejos de Oliveiros (Plinio Corrêa de Oliveira)  (1908-1995) 1960 metais Brazilijoje, Lietuvoje yra įleidęs labai silpnas šaknis  ir tarsi neturėtų būti žinomas, jei ne viena neeilinė detalė. Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, 1990 metais, TFP visame pasaulyje (penkiuose žemynuose) vos per keturis mėnesius surinko 5,2 milijono parašų už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose? (55)

J.Vaiskunas-Alkas.lt-nuotr

Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo  11–ąją  praėjo ketvirtis amžiaus. Ką pasiekėme ir ką praradome? Svarbiausias pasiekimas – pati nepriklausomybė nuo Lietuvą alinusios sovietinės Rusijos okupacijos. Šaltojo karo sūkuryje trūkinėjant siūlėms tarp Rytų ir Vakarų geopolitinių kontinentų, sugebėjome išsiveršti iš Euroazijos gniaužtų ir grįžti vėl į Europą, o tuo pačiu persiorientuoti į vadinamos laisvosios rinkos ekonomikos erdves.

Lietuvos nepriklausomybei užtikrinti  atkūrėme šiuos svarbiausius Lietuvos savarankiškumo garantus: Skaityti toliau

A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą (4)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kai žiniasklaidoje pasirodė Pauliaus Gritėno rašinys „Vilniaus įvaizdį menkina žydus į mirtį siuntusio generolo atminimas“ ir Rimvydo Valatkos – „Ką pagerbė Lietuva – partizanų vadą Generolą Vėtrą ar žydų žudiką?“ apie Lietuvos teisininką, prozininką novelistą, publicistą, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvį Joną Noreiką, nevalingai prisiminiau rugpjūčio 28 d. minėtą Mindaugo Tomonio žūties 75-metį ir žūčiai charakteringą KGB braižą. Dar gyvi liudininkai ir net bendrabyliai, rezistentai, laisvės kovotojai pašiurpo: juk tai – KGB braižas, iš skundikų paskalų iškiliai asmenybei metami nepagrįsti kaltinimai, net po mirties bandoma kurpti bylą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie autoritetus (13)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Požiūrius į autoritetus galima skirstyti pagal amžiaus grupes. Vaikystėje aklai paklūstama duotiesiems autoritetams – tėvams, vyresniesiems, mokytojams. Paauglystėje ieškoma savęs, bet vis dar trūksta gebėjimų mąstyti ir veikti savarankiškai, duotieji autoritetai atmetami, jų vietą užima pasirinkti autoritetai – stipresni bendraamžiai, populiariosios ar alternatyviosios kultūros žvaigždės. Jaunystėje save įtvirtiname, jai būdingas atsiribojimas nuo bet kokių autoritetų. Pagaliau, brandos laikotarpiu, jau suvokiant, ką reiškia kurti ir įvertinus savo ribas, grįžtama prie autoritetų, bet jau visai kitoje kokybėje – autoritetai vertinami kritiškai. Skaityti toliau

D. Stancikas. Anomalija (14)

Laima Bloznelytė-Plėšnienė | sustabdyta youtube.com akimirka

Duomenis, kurie nesutampa su visuotinai skelbiamomis tiesomis, mokslininkai vadina anomalijomis (gr. anōmalia — nelygumas). Pradžioje tokios anomalijos būna niekinamai atmetamos, į jas nekreipiama dėmesio. Tačiau vėliau paaiškėja, kad didžiausius atradimus ir lemia anomalijos, jau ne kartą privertusios mokslą iš esmės pakeisti savo strateginę kryptį.

Teisėje, tiksliau – nusikaltimų tyrime, taip pat būna anomalijų, pradžioje atrodančių kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau vėliau sugriaunančios pagrindinę versiją ar priverčiančios išleisti į laisvę net nuteistuosius iki gyvos galvos, kaip neseniai nutiko JAV. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video) (21)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 11 d. 10 val. Lietuvos naujienų agentūroje ELTA vyks istoriko, akademiko Antano Tylos, kalbininkų prof. Vito Labučio, hab. dr. Kazimiero Garšvos spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas”.

Spaudos konferencijoje Bus pateikiamos ir garsių kalbininkų prof. Alvydo Butkaus, Prano Kniūkštos, akad. Zigmo Zinkevičiaus ir kitų mokslininkų žinios šiuo klausimu.

Kaip žinia šių metų gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgdamas nei į visuomenės nei į kalbininkų nuomonę pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo Skaityti toliau

G. Mažeikis. Lietuva dūsta be stiprios opozicijos (6)

gintautas-mazeikis-Delfi.lt_R. Achmedovo nuotr

Kelia nerimą tai, kad Lietuvoje vis sunkiau pamatyti viešas, stiprias politinių opozicijų veiklas. Priblėso ir parlamentinės alternatyvos, ir anapus sisteminės organizacijos, ir viešųjų intelektualų balsas, ir žurnalistų gebėjimas išviešinti Kitokius.

Galima pamanyti, kad virstame sutarimo, solidarumo, lojalumo prezidentei ir premjerui, Seimui ir Vyriausybei respublika, visuomene pakeliui į gerovę ir laimę. O gal linkstame į susitelkimą nuolatos vaizduojamo išorinio priešo akivaizdoje, demonstruojame bendrą ryžtą? Skaityti toliau

Karžygiškos dvasios brahmanas (13)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Algirdo Patacko laidotuvių Mišiose Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė velionio žodžius: „Mes norime laisvę atgauti, tačiau ar nuo to pradedame, nuo ko reikėtų, – vaduotis visų pirma iš savo nuodėmių? Kitaip mūsų laisvės kova kryps į nuogą politinę. Mūsų laisvė tuomet virs nelaisve kitiems, meilė Tėvynei virs neapykanta svetimiems, o dora bus tai, kas man šiuo metu patinka; kova dėl laisvės virs kova dėl valdžios“. Arkivyskupas pridūrė: tuos žodžius pasakė ne kunigas, o pasaulietis.

Patackas iš tiesų buvo kunigas, bet jau pamiršta šio senovinio žodžio prasme: ką skelbė ir mokė, tuo ir gyveno. Skaityti toliau

Balandžio 20 d. teismas toliau nagrinės žinomai medikei L. Bloznelytei-Plėšnienei iškeltą baudžiamąją bylą (video) (14)

Laima Bloznelytė-Plėšnienė | sustabdyta youtube.com akimirka

Balandžio 20 d., pirmadienį, 9 val. 30 min. Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės prospektas 79A),  513 salėje, vyks teismo posėdis, kuriame prof. Laima Bloznelytė-Plėšnienė yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį („mirusio atminimo paniekinimas“) ir 154 straipsnio 1 ir 2 dalis („šmeižimas“).

Ieškovai: Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, Aleksandras Ūsas, Aldona Ūsienė, Laimutė Stankūnaitė, Tatjana Stankūnienė ir Stasys Stankūnas.

Tiesos.lt primena, kad į lietuviškos teisėtvarkos nemalonę dėl liudijimo Garliavos byloje Skaityti toliau

Prisiekė Seimo narys Audrius Nakas (0)

A.Nakas | I.Šilenkovos nuotr.

Balandžio 15 dieną Seimo posėdyje prisaikdintas Seimo narys Audrius Nakas. Parlamentaro priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris, prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, paaiškino Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu.

„Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Skambutis A. Patackui ir R. Ozolui į amžinybę (5)

R.Ozolas-ir_A.Patackas_Alkas.lt_A.Sartanaviciaus_nuotr

Mano bičiulių, pažįstamų telefonų sąrašas pastaruoju metu baugiai trumpėja . Ką tik iškrito dar du. Tačiau nekyla ranka ištrinti Algirdo Patacko ir Romualdo Ozolo telefono numerių. Tarytum reikėtų ištrinti savo – ir ne tik savo – gyvenimo dalį.

Šiedu didžiavyriai į politiką atėjo iš kultūros. Į kultūrą ir sugrįžo, pernai lyg susimokę abu išleidę knygas. Tai solidžios apimties A. Patacko „Litua“ (aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos pavadinimą) ir R.  Ozolo „Nacionalizmas – tai tikrasis humanizmas“, kuklios apimties, tačiau įspūdingo turinio brošiūra, tarsi ankstesnių storų autoriaus tomų santrauka. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Ką mums paliko du iškilūs tautos vyrai (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vienas po kito mus paliko du Nepriklausomybės Akto signatarai, tikri Lietuvos patriotai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas. Eidami skirtingais gyvenimo keliais, jie susitiko atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, keletą kadencijų dirbo Seime, abu matė tai, ko nenori pripažinti Lietuvos politinis elitas. Pacituosiu R. Ozolą: „Man atrodo, kad Lietuva tikrai nuėjo ne tuo keliu, kuris buvo projektuotas Sąjūdžio metais ir pirmaisiais Nepriklausomybės mėnesiais“. Skaityti toliau

A. Patackas: Su brangiausiais – neatsisveikinu… (nuotraukos, video) (10)

Su brangiausiais – neatsisveikinu... Mes, gyvieji, niekad nemirsime, Mėnulveidžiai ir saulavedžiai, Į tikėjimą tyrą pavirsime... | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Saulėtą balandžio 8 d, popietę į Kauno įgulos karininkų ramove išlydėti Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko susirinko gausus būrys draugų, bendražygių, bendraminčių, bendradarbių ir kauniečių.

Į laidotuves atvyko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, esami ir buvę Seimo nariai. Skaityti toliau

G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas (5)

Algirdas Patackas 1964 | Asmeninė nuotr.

Vienas po kito mus šiandien palieka žymūs sąjūdininkai. Rūsčiais žingsniais iškeliauja jų įkūnyta lietuviškojo Atgimimo istorijos ir pasišventimo šviesesnei Lietuvos ateičiai dvasia.

Atsigręžus į jų praėjusius gyvenimus ir nuveiktus didžius darbus, į jų mums visiems atiduotą laiką, apima nerimas, kokia nedidelė šios gyvosios kūrybinės energijos dalis šiandien bepasiekia lengvabūdiškumo ir savinaikos apimtą Lietuvos sąmonę. Nejaugi viskas taps šitaip beprasmiška ir kartu su šiais žmonėmis nebūtyje išsisklaidys tikrojo Lietuvos prisikėlimo ir didžiojo jos kelio svajonė? Nejaugi visa, kas buvo pastatyta ir mums perduota, suės smulkiame savo pasaulėlyje Skaityti toliau

V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas (0)

romualdas-ozolas-delfi.lt.K.Čachovskio nuotr

Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo 11-osios akto signatarai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Anapiln Velykų laikotarpiu.

Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savotiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės prisikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mumis, jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės prieš mirtį – vėliavas.

Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažinti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklodomis jie buvo pakankamai skirtingi žmonės, tačiau juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Skaityti toliau

L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas (1)

algirdas-patackas-ir-leonas-milcius-l.milciaus-nuotr

Sąjūdžio ir politikos bendražygiui Algirdui Patackui

Didysis Penktadienis – tiktai pradžia
Kelionės nuo Žemės Golgotos,
Į ten, kur sutinka Šviesa ir Tiesa,
Svajonės, čia veltui ieškotos.

Prasmingo gyvenimo kelias sunkus,
Akmenuoti kalnai — ne kalva.
Tik motina šaukė ir ėjo sūnus,
O šaukė: „Litua“ — Lietuva. Skaityti toliau

P. Saudargas. Algirdas Patackas – žmogus nugalėjęs mirtį (9)

algirdas-patackas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Šis Didysis penktadienis Lietuvoje paženklintas vieno iš atkakliausių patriotų – Algirdo Patacko netektimi.  Kad ir kaip kurioziškai beskambėtų tik ką ištikusios mirties akivaizdoje, bet Algirdas Patackas, savo gyvenimu ir mirtimi įrodė egzistuojant patį nemirtingumą. Didysis penktadienis tam, ko gero, yra pati tinkamiausia diena…

Bauginantis didžiavyrio etalonas

Dar gilioje vaikystėje A. Patackas man buvo ypatingas žmogus. Mano tėtis artimai draugavo su A. Patacku, tapau netgi jo krikštasūniu. Taigi teko garbė pažinti šią legendinę asmenybę nuo kūdikystės. Kol dar buvau visai vaikigalis,

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Už Lietuvą be Užkalnių (39)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tai – pirmas ir veikiausiai – paskutinis straipsnis, skirtas dvasios elgetos, narcizo, psichologinio vampyro savimeilei. Nes akivaizdu, jog dėmesys bet kokia kaina, siekiamas vieninteliu jo gebamu būdu – provokuojant, šokiruojant, dergiant visa, kas tiktai šventa – vienintelis šio individo būties ir raiškos principas. Tik taip jis sugeba pasijusti svarbiu.

Antra priežastis, dėl ko reiktų vengti panašių tekstų gausos, ypač šiomis dienomis – tai, jog dabar turime žmogų, kur kas labiau vertą aptarimo – ne laiku išėjusį Lietuvos ir laisvės karį, mąstytoją, politiką Algirdą Vaclovą Patacką. Skaityti toliau

V. Keršanskas. Algirdas Patackas – tikras Dievo ir Tėvynės karys (12)

Algirdas Vaclovas Patackas – antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Filosofijos katedros lektorius, Nepriklausomybės akto signataras | ktu.lt nuotr.

Lietuva neteko tikro savo kario. Jai iki paskutinio atodūsio dirbusio ir savo gyvenimą paaukojusio Algirdo Vaclovo Patacko. Taip vienas po kito išeina jie – tikri Dievo ir Tėvynės kariai, palikę milžinišką ir nebeištrinamą įspaudą ne tik istorijoje, bet ir daugelio iš mūsų gyvenime.

Pagal išsilavinimą – inžinierius, tačiau viduje visada buvęs gilių ir nuolatinių apmąstymų būsenoje. Jo pasaulėžiūroje darną rado baltiškoji senovės lietuvių kultūra ir krikščioniška tradicija. Skaityti toliau

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė