Žymos archyvas: Alfredas Bumblauskas

T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau

A. Bumblauskas nesupranta kaip kažkoks „tipas“ jam iš panosės nugvelbė Vasario 16-oisos Akto atradimą (audio) (27)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Kovo 29 d. vakare Lietuvos žiniasklaidai paskelbus, kad kad Vokietijoje pagaliau surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, „etatinis“ Lietuvos-Lenkijos istorikas Alfredas Bublauskas suglumo, – kaip be jo žinios jam nežinomas kažkoks mažylis „tipas“ iš panosės nugvelbė stulbinantį atradimą.

Paklausykite interneto erdvėse platinamų tartum girto profesoriaus nusistebėjimų: Skaityti toliau

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus (12)

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.

Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės (15)

1919 m. Lietuvos valstybė visiškai galėjo  pasikliauti  tik  savo kariais  savanoriais | Archyvinė nuotr.

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (8)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Liauda – literatūroje naudojamas, bet istorijai dar mažai žinomas regionas (0)

lentele-bistrampolyje-h-senkeviciui

… Ant vaškuotų gi grindų
Šoka plikos lig blauzdų
Liaudos gražios bajoraitės…
(Maironis, „Čičinskas“)

Henriko Senkevičiaus metų renginiai Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į parodą „Vilnius prabyla knygomis“ (0)

Vilnius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje birželio 23 – rugsėjo 7 d. veiks paroda „Vilnius prabyla knygomis“.

Vilnius buvo ir lieka miestu, kurio pavadinimas žadina vaizduotę ir lūkesčius, kelia susižavėjimą. Kaip sakė Vladimiras Toporovas, Vilnius – tai miestas ir mitas. Apie Vilnių – senąją Lietuvos sostinę, viduramžių Europos intelektualinį centrą, kultūrų ir religijų, menų, prekybos kelių kryžkelę, savito baroko miestą – ir jo įvairialypį paveldą parašyta nemažai knygų, Skaityti toliau

Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)

DSC08589-1200

Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.

Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau

Vilniaus universitete toliau puoselėjamas Stepono Batoro palikimas (0)

S. Batoro portretas | E. Kurausko nuotr.

Gegužės 19 d. Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuva ir Vengrija: istorijos, kultūros ir literatūros sąsajos“.  Renginiu siekiama prisiminti istorinius dviejų Europos valstybių ryšius ir paminėti iškilių vengrų veiklą Lietuvoje. Konferencijoje dalyvaus VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Jancsis, Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir kiti garbūs šalies ir užsienio mokslininkai.

Konferencijoje itin daug dėmesio bus skiriama ypatingą vaidmenį Lietuvos istorijoje suvaidinusiam Steponui Batorui. XVI a. Transilvanijos kunigaikštis, Lenkijos karalius ir Skaityti toliau

Balandžio 15-ąją visi grįžta į Telšius, Lietuvos kultūros sostinę (nuotraukos, video) (0)

Visi ambasadoriai | L. Normanto nuotr.

Balandžio 15 dieną visi sugrįžta į Telšius: Lietuvos kultūros sostinės 2016 m. atidarymo renginys „Sugrįžimai“ bus verčiamas į gestų kalbą. Šiemet Žemaitijos sostinei patikėta svarbi misija – Telšiai tapo 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostine. Šį vardą miestas pelnė parengus kultūrinių renginių ciklą „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. Atidarymo renginys „Sugrįžimai“ įvyks naujoje erdvėje – Telšių miesto arenoje. Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15- ąją 18 valandą žiūrovams jos durys bus atvertos pirmąsyk. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kada gi turėsime tikrą nacionalinę premiją? (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaisydamas savo negalavimų, į Lietuvos kultūros kongreso tarybą kreipėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas profesorius Saulius Sondeckis. Jis išsakė didelį nerimą dėl profesionaliosios muzikos būklės Lietuvoje ir jos perspektyvų.  Kad pagrįstų savo nerimą, Maestro  LKK tarybai pateikė porą paskutiniu metu labiausiai į akis krintančių pavyzdžių.

Šitas Maestro moralinio ir profesinio skausmo persmelktas kreipimasis sujaudino, nustebino ir… suglumino. Žinoma, pirmiausia sujaudino ir nustebino parodytas dėmesys tarybai. Skaityti toliau

Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą? (9)

lietuviu-kalba-respublika.lt-i.sideraviciaus-nuotr

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Vytautas Rubavičius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, profesorius Eugenijus Jovaiša ir politologas Vytautas Sinica. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. JAKAVONIS: Šiandien mūsų apskritojo stalo tema „Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?“ Daug metų mūsų, kaip Lietuvos, nebuvo pasaulio žemėlapyje, bet mes išlikome, nes laikėmės savo tradicijų, papročių, kalbėjome sava kalba. Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I) (80)

vakaru-baltai

Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.

Skaityti toliau

V. Baldišis. Lietuvos Patriotui, Ekonomistui ir Istorikui, Didžiavyriui Vladui Terleckui – 75–eri (27)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Zigmo Vaišvilos įžanginis žodis:

Valstybės atkūrimo skausmas

Sutikome Naujuosius. Skausmingai. Valdžia bando nurašyti Litą. Emocijų tikrai netrūksta. Viską bando užgožti neviltis – kokia mūsų valstybės, kiek jos beliko, ateitis? Signataras Algirdas Endriukaitis į kolegas kreipėsi „Naujametiniu laišku signatarams: Ką daryti, jei matai, kad stovi prie valstybės prarajos krašto ir nieko nenori veikti?“ Skaityti toliau

R. Garuolis. A.Bumblauskas klausytojus baugina Lietuvos valstybės atkūrėjo šmėkla (25)

bumblauskas-su-karuna

2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos turizmo departamentas surengė kasmetinius mokymus gidams.

Pastaruoju metu imta daug kalbėti apie informacinius karus. Gidai visada, nori to ar nenori, yra priešakinėse informacinio karo linijose, todėl pirmą kartą tokiuose mokymuose gidai buvo supažindinti su šio karo tikslais ir priemonėmis.

Pranešimą apie informacinius karus skaitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Anot jo, pirmieji informacinio karo priemones prieš savo varžovus protestantus ėmė taikyti katalikai, Skaityti toliau

Ruošiamasi paminėti 103-ąjį Česlovo Milošo gimtadienį (0)

Česlovas Milošas | kedainiai.lt nuotr.

„Gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“, – Nobelio premijos paskaitoje 1980 m. pasakė Česlovas Milošas, niekada neužmiršęs savo šaknų. O jos, kaip žinia, – Kėdainių rajone. Prieš trejetą metų minint kūrėjo gimimo šimtmetį, Kėdainiuose buvo suorganizuota daug renginių, nuveikta nemažai kitų darbų. O dabar štai birželio pabaigoje, minint 103-ąjį Č. Milošo gimtadienį, jo Č. Milošo gerbėjai bus pakviesti į dviejų dienų renginį. Jis vyks birželio 27–28 dienomis Daugiakultūriame centre, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Kėdainių rotušės kiemelyje ir, žinoma, Nobelio premijos laureato gimtinėje Šeteniuose. Skaityti toliau

LNM pristatys dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (video) (1)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Balandžio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) salėje (Arsenalo g. 3, užbaigiant 2013–2014 m. ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą, paskutiniame paskaitų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ vakare bus pristatytas dokumentinis istorinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.

1410 m. liepos 15 d. prie Žalgirio (Griunvaldas, Lenkija) įvyko vienas didžiausių vėlyvųjų viduramžių Žalgirio mūšis, nulėmęs tolimesnę Europos ateitį.

Dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kūrėjai ir tarptautinė istorikų grupė – prof. habil. dr. Svenas Ekdalis (Sven Ekdahl) Skaityti toliau

V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video) (1)

Vytautas Keršanskas | Alkas.lt nuotr.

(apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)

Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio  lyderis Eligijus Masiulis, neleido abejoti, kas yra tikrieji rengėjai. Be to,  konferencijos vedantysis liberalas  Vytautas Plečkaitis prasitarė, kad konferencija surengta buvusio Istorijos instituto direktorius Alvydo Nikžentaičio iniciatyva, tačiau pats jis nedalyvaus, nes yra išvykęs į Lenkiją Skaityti toliau

Vilniuje bus pasodinta milžinišką gėlių lysvė iš specialiai Lietuvai išvestos tulpių veislės (0)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Ilgas tulpių auginimo tradicijas puoselėjanti Nyderlandų Karalystė paminės Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir Baltijos kelio 25-metį – šalyje išvesta nauja tulpių veislė Lietuvos žmonėms.

Gelsvai raudonai žydinti tulpė sudarys dalį didelės, 100 kv.m pločio, gėlių mozaikos, vaizduojančios vieną iš Vilniaus miesto simbolių – Geležinį Vilką. Specialiai iš Nyderlanduose esančio didžiausio pasaulyje gėlių parko Keukenhofo šių metų spalio pabaigoje atvykstantys sodo architektai imsis konkrečių darbų įrengti milžiniškai gėlių lysvei. Tūkstančius tulpių svogūnėlių pasodinti olandų sodininkams padės Vilniaus miesto Skaityti toliau

J.Šorys. Įbetonuotosios Telšės sklastymai (4)

2008 m. Telšių Respublikos g. pastatyta skulptūra „Žemaitijos legendos (autorius – Romualdas Kvintas) su žemaičių motina meška, kuri esą padeda auginti ir auklėti ne tik lepečkojus, bet ir žemaičių vaikus. | telsiai.policija.lt nuotr.

Rugpjūčio pirmosiomis keturiomis dienomis Telšiuose vyko renginiai, skirti Žemaičių krikšto 600-osioms sukaktuvėms paminėti. Net ir gerokai prieš renginius oficialiai iš viešų šnekovų lūpų girdėjosi, kad dėl šalies ūkio didesnio, nei tikėtasi, susigarankščiavimo padoriam valstybinio lygio šventimui reikalingų lėšų negauta, tad teko kumpelius paraityti ir patiems žemaičiams. Kaip sakė vienas odekolone išsimaudęs vietinis valdininkas – negi dabar ant trotuaro centrinėje Turgaus aikštėje atsistojęs krioksi ir galus darysies, kaip nors ištiksime. Ar varysi protėvių Dievą – norėčiau, kad per šventę jis jungtų tiek iš aukštųjų kalnelių bei Dausų žvelgiančius gamtamylius, tiek nuoširdžius tautos tradicijų sergėtojus Skaityti toliau

Į Nacionalines premijas pretenduoja 36 kultūros ir meno kūrėjai (0)

MenasKultūros ministerija antradienį paskelbė, kurie kūrėjai šiemet pretenduoja gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Sąraše – 36 įvairių sričių menininkai.

Kam atiteks premijos, iki gruodžio 15 d. nuspręs Vyriausybės trejiems metams patvirtinta 11 narių komisija. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kuriai vadovauja istorikas Alfredas Bumblauskas, sudaro literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, Skaityti toliau

R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis) (17)

„Lietuvos istorija“ | Alkas.lt nuotr.

Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“, ku­rios lei­di­mą ir ver­ti­mą į už­sie­nio kal­bas par­ėmė Lie­tu­vos Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, su­si­lau­kė la­bai prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Pa­tei­kia­me straips­nio „Su­telk­to­mis jė­go­mis prieš ša­po­ki­nę Lie­tu­vos is­to­ri­ją“ an­trą­ją da­lį.

IV sky­riu­je „Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mas“ šliau­žia­ma pa­vir­šiu­mi, ta­ry­tum ne­no­rint iš­sis­kir­ti iš au­to­rių ko­lek­ty­vo ne­atsk­lei­džia­mi gi­lu­mi­niai pro­ce­sai, daug kur pra­si­len­kia­ma su tie­sa, įvy­kiai ver­ti­na­mi iš ki­tų vals­ty­bių po­zi­ci­jų. Štai tei­gia­ma, kad kai­ze­ri­nis „ka­ri­nis ko­lo­ni­ji­nis re­ži­mas plė­šė vals­tie­čius – nu­sa­vin­da­vo mais­tą, ap­kro­vė di­de­liais mo­kes­čiais ir prie­vo­lė­mis, Skaityti toliau

R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis) (12)

Bumblausko knygaJau grei­tai su­kaks me­tai, kai bai­gian­tis pa­sku­ti­niam 2012 m. va­sa­ros mė­ne­siui Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je su di­džiu­le pom­pa bu­vo pri­sta­ty­ta jos už­sa­ky­mu Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“.

Kny­ga vė­liau iš­vers­ta į še­šias di­džią­sias už­sie­nio kal­bas.

Ma­tyt, įžvelg­da­mi šių is­to­ri­kų dva­si­nių nuo­sta­tų ar­tu­mą liūd­nai pa­gar­sė­ju­siems prieš­ka­rio vei­kė­jams, in­ter­nau­tai ne­tru­ko kny­gos au­to­rius pa­va­din­ti „ke­tu­riais ko­mu­na­rais“. O pa­čios ne­di­de­liu ti­ra­žu lie­tu­viš­kai iš­leis­tos kny­gos nė su ži­bu­riu ne­ga­lė­jai ras­ti jau pir­mą­ją pla­ti­ni­mo sa­vai­tę, ne­pa­si­ro­dė ji ir vė­liau. Tad pra­ėjus me­tams vi­siš­kai na­tū­ra­liai iš­ky­la la­bai pa­pras­tas klau­si­mas: ko­dėl ne­bu­vo ti­ra­žuo­tas to­kio po­pu­lia­ru­mo su­si­lau­kęs best­se­le­ris? Ko­dėl per me­tus ne­pa­si­ro­dė jo­kia kny­gos re­cen­zi­ja? Ko­dėl ne­pa­ten­kin­tas skai­ty­to­jų smal­su­mas? Skaityti toliau

A.Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui) (51)

Vilniaus pagarsinimo šventė 2008 m. | pilis.istorija.net nuot.

Neseniai „Kauno diena“ straipsnyje „Atmintina diena Vilniaus garsinimui kiršina Seimą ir istorikus“ (05.10) paskelbė, kad istorikas Alfredas Bumblauskas nepritaria Sausio 25-sios paskelbimu Vilniaus pagarsinimo (Gedimino laiškų) atmintina diena  ir šaiposi iš Seimo narių, kurie „dažniausiai neišmano istorijos”, ir kad „visa tai – vaidyba”.

Nutylėta šios istorijos priešistorė. Jau nuo 2007 m. istorijos mylėtojų draugija „Pilis“, kuriai priklauso daug žymių istorikų ir ja besidominčių inteligentų, rengia sausio 25 d. Vilniaus pagarsinimo šventę, Skaityti toliau

A.Mišeikis. Siekių išsipildymo metas (23)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pagal Anglijos ministro pirmininko V.Čerčilio (W.Churchil) pasiūlymą, britų užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su esančia Londone Lenkijos egziline vyriausybe, apie keturis mėnesius rengė Lenkijos sienos su Sovietų Sąjunga keturis variantus. Pagal šiuos projektus, Lenkijos pusėje turėjo likti Gardinas, Vilnius ir Lvovas. Visuose variantuose ekspertai pripažino, jog mažų mažiausia Lvovo miestas turi pasilikti Lenkijos pusėje, nes antraip būtų neįmanoma pasiekti nors pakenčiamo susitarimo, kuris patenkintų sąjungininkus. Šie projektai buvo ruošiami 1943 metų Teherano konferencijai. Skaityti toliau

Pergalingiems LDK mūšiams atminti – naujasis apyvartinių monetų rinkinys (4)

Lb.lt nuotr.

Šiandien, vasario 25 dieną, į apyvartą išleistas 2013 metų laidos Lietuvos Respublikos apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys su atminimo ženklu, skirtu pergalingiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūšiams atminti.

Numizmatinis rinkinys skirtas šioms pergalingų istorinių mūšių sukaktims pažymėti: Mėlynųjų Vandenų 650-mečiui (minėtas 2012 m.), Chotyno 390-mečiui (2011 m.), Saulės 775-mečiui (2011 m.), Durbės 750-mečiui (2010 m.), Žalgirio 600-mečiui (2010 m.) ir kitais metais minėsimam Oršos mūšio 500-mečiui.  Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kokia etika, tokia ir estetika (36)

Alkas.lt nuotr.

Po keliolikos metų šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje dar bus prisimenami vienas kitas politikos ir visuomenės veikėjas, XX – XXI a. sandūroje daręs nemažą įtaką Lietuvos valstybės gyvenimo kryptims. Be abejo, tai bus  Zuokas, Paulauskas, Henytė, Tomaševskis, Uspaskichas,  dar keletas, jei kalbėtume apie dešimtuką. Tiesa, nereikia žmonių skirstyti kategorijomis.  Bet galima sakyti, jog vieni žmonės anais laikais kitus galėjo pirkti – už pinigus, už postą, už įvairias paslaugas; kiti galėjo parduoti – idėjas, savigarbą, patriotizmą, garbę… Dideliame valstybei ir tautai tuo metu  nusipelniusių žmonių būryje neįmanoma nepastebėti ir Alfredo Bumblausko figūros. Neįmanoma pamiršti jo atviros, kiek ironiškos šypsenos, subtiliai gergždančio balso ir murkiančios greitakalbės,  subtilaus humoro, Skaityti toliau