Žymos archyvas: Aleksandras Stabrauskas

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba V (nuotraukos) (0)

19.vytauto29

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)

V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis

4. Mišri puošyba

Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (3): Birutės 40, Vilnius (nuotraukos) (0)

Koklis | A. Stabrausko nuotr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.

XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba. Langai (III dalis) (nuotraukos) (0)

  1. 28-pusu11

    Pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.)  III dalis. Profiliuota langų puošyba 

Reikia pasakyti, kad šiaip jau visų langų, kad ir kokia būtų čia aptariama jų puošyba – pjaustinėtoji, ažūrinė, profiliuotoji ar mišrioji, – būtent karnizai (elementas virš lango apvadų viršutinės horizontalios lentutės) paprastai yra profiliuoti. (Tiesa, retais atvejais karnizo kaip tokio apskritai atsisakyta: Sakalų g. 15, Traidenio g. 5). Jų profiliavimas beveik (su retomis išimtimis) nesiskiria arba skiriasi nežymiai: karnizas platesnis ar siauresnis, skirtingas „laiptelių“ skaičius, jų santykis kitaip sumodeliuotas ir panašiai. Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: lelijinė stirnabudė, kvapioji stirnabudė ir pilkoji tauriabudė (nuotraukos) (0)

2

Tai, galima sakyti, vėlyvo rudens grybai, nors kartais randami net vasaros pabaigoje ir rugsėjį.

Lelijinė stirnabudė (Lepista nuda) yra turbūt pats gražiausias rudens grybas: „lelijava“ (ametistinė) ir kepurėlė, ir kotelis. Vaikystėje, grybaudamas su mama, lelijinės stirnabudės niekada nebuvau radęs (gal šiaurės Lietuvoje ji ir neauga?), todėl, pirmą kartą radęs Vilniaus apylinkių miške, užklausiau sutiktą senelį: „Koks čia grybas?“. Atsakė, kad „siniavka“, – mat jo vaikystė ir jaunystė prabėgo tremtyje, Sibire, tad įsiminė tenykštį pavadinimą.

Bet ne visada kepurėlė tokia graži: neretai ji rusvai violetinė ar net tiesiog rusva. Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (2): Kęstučio 53, Vilnius (nuotraukos) (0)

Kęstučio g. 53-io namo krosnies koklis | A. Stabrausko nuotr.

Pirmajame šio „miniciklo“ straipsnyje pažvelgėme į buvusį Paribio g. namą Nr. 2.  Tęsiame pradėtą ciklą.

Kęstučio 53– šį numerį dabar turi jau kitas namas, modernus statinys. O mes pažiūrėkim, kas čia buvo, kol buvo. O buvo vienaaukštis, bet ilgas (ašis vakarų – rytų kryptimi) gyvenamasis daugiabutis namas su priebučiais iš pietų pusės ir mansardomis (1 nuotr.).

Žvėryne gyvenęs kraštotyrininkas Vladas Šaulys septintajame XX a. dešimtmetyje nufotografavo namo fragmentą – vakarinio („gatvinio“) fasado stogo skydą (2 nuotr.).  Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IV) (nuotraukos) (0)

17.kestucio30

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės). 4. Langai (2. Pagrindiniai langai, I dalis). 4.  (2. Pagrindiniai langai, II dalis)…..4.  (2. Pagrindiniai langai, III dalis).

 IV. LANGAI

2. Pagrindiniai langai (situacija 2008 – 2010 m.) 

   III dalis. Mišrios puošybos langai 

Mišrios puošybos languose derinti pjaustinėtos, ažūrinės ir profiliuotos medinės puošybos variantai – po du ar net tris. Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) (1)

1.geltonpintė

Daug kas šį grybą, augantį ne tik miške, bet ir parke, net sename sode, yra pastebėję: ne vien dėl jo ryškios geltonos, oranžinės spalvos, – pastebimas ir dėl dydžio, tiksliau, tikros vaisiakūnių kupetos. Vaisiakūniai tarsi čerpės glaudžiai prilipę vienas prie kito, ir ši kupeta neretai „kopia“ medžio kamienu aukštyn. Bet labai mažai kas težino, kad šis įspūdingas grybas yra valgomas.

Pasirodo jau pavasarį, dažnesnis vasarą, kartais galima  rasti ir rudenį. Mėgsta šiltus drėgnus orus, ypač, jei jie nusistovi ilgėliau. Šiskempininis, bet minkštas ir sultingas grybas auga dažniau ant ąžuolų, gluosnių, retesnis Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Trumpakotis minkštūnis (Melanoleuca brevipes) (0)

 

3-1200

Šis minkštūnių genties grybas paprastai pradeda dygti gegužę, o šiemet pasirodė balandžio paskutinįjį  dešimtadienį.

Lietuvoje užfiksuota 20 rūšių, iš kurių šiek tiek nuodingas ilgakotis minkštūnis (Melanoleuca strictipes). Šiaip jau šios Skaityti toliau

Europinis kukmedis (Taxus baccata) (4)

Europinis kukmedis Karoliniškių draustinyje | A. Stabrausko nuotr.

Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad europinis kukmedis yra 0 (Ex) kategorija (visiškai išnykęs).

Kukmedžiai Lietuvoje kadaise augo miškuose, bet dėl labai vertingos, kietos, patvarios medienos, kuri net buvo eksportuojama į Vakarų Europą, išnaikintas jau XIX a. pab. Dabar randamas tik sodybose, kai kur auginamas parkuose, kapinėse. Tai ilgaamžis medis.

Pasak legendos, Fortingalo (Škotija) kukmedžio pavėsyje gimė ir čia vaikystėje žaidė dar Pontijus Pilotas… Nustatyta, jog šiam medžiui jau daugiau nei 2000 m. ir įvardijamas jis kaip seniausias augantis medis Eropoje.

Trys savaiminiai kukmedžiukai prieš trejus metus rasti Vilniuje, Karoliniškių draustinyje, Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Briedžiukai (Morchella sp.) (0)

Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) | A. Stabrausko nuotr.

Nuostabus šis pavasaris, kaip pramuštgalvis verčiasi kūliais, liūtį keičia giedra, orai išties jau kaip seniau birželį. Kol pavasaris neišėjo, „pagaudykime“ pavasarinius grybus, kurie jau riste ritasi vienas po kito.

Briedžiukas. Kam pažįstamas, kam nepažįstamas. Kartais nusiskundžiama: o tai kaip atskirti nuo to nuodingojo bobausio? Tad  verta „pastatyti“ juos šalia, palyginkime. Bobausio (Gyromitra esculenta, 1 ir 2 nuotr.) netaisyklingas raukšlėtumas akivaizdus.  Briedžiukas turi akutes, kurios atrodo tarsi bičių koriai, matome gana taisyklingas pertvarėles.

Briedžiukai auga nebūtinai miške – net soduose, parkuose, pievutėse. Trečioje Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Kietoji dirvabudė (nuotraukos) (0)

5

Balandį, dienomis saulei itin sušildžius žemę, saulei pasiekiamose vietose dygo ne tik gerai pažįstami bobausiai (Gyromitra), gal mažiau žinomi briedžiukai (Morchella), skydabudės (Pluteus).

Balandžio vidury (šiltesniuose rajonuose, neabejotina, anksčiau) pradėjo dygti ir dirvabudės (Agrocybe), – mažai kam tepažįstamos, kaip ir anksčiau čia jau aprašytos plačiataurės. Dirvabudės įtrauktos į valgomųjų grybų sąrašą dėl savo ankstyvumo: dygsta, kai populiariausių grybų sezonas dar toli.

Lietuvoje tarp 11 šios genties rūšių nuodingų nefiksuota, bet valgymui mikologai siūlo rinkti tris: kietąją (Agrocybe molesta), ankstyvąją (A. praecox) ir šokoladinę (A. erebia). Skaityti toliau

Laukinis česnakas (Allium oleraceum) (0)

Laukinis česnakas | A. Stabrausko nuotr.

Visi gerai pažįstame ir labai vertiname kultūrinį česnaką. Bet Lietuvoje auga ir savaiminių, laukinių česnako rūšių: kalninis, dirvinis, kampuotasis, porinis, meškinis. Pastarasis ypač vertingas dėl labai plataus gydomųjų savybių spektro. Juo po žiemos miego gydosi net meškos.

   Sušilus orams, žalius laiškelius iškėlė ir laukinis česnakas (Allium oleraceum). Auga šlaituose, pamiškėse, pakrūmėse, mėgsta derlingą, ypač – saulės gerai apšviestą ir įšildomą žemę. Sukilus įvairioms žolėms, vasarą, juos rasti sunku, o dabar, iškilusius virš pernykščių nurudusių žolynų kilimo, pastebėti lengva.

Nelabai težinoma apie jų gydomąsias savybes, užtat dėl jų maistinio vertingumo Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (0)

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės)

2. LANGAI

1. Pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.)   

Pagrindiniai langai – tai fasadų – šoninių ir galinių – langai. Šiame neformaliojo katalogo skyriuje neaptariami stogų skydų-mansardų langai, stogų skydų ir priebučių švieslangiai, stoglangiai. Sąlygiškai išskirtos tokios pagrindinių langų grupės pagal puošybos atlikimo pobūdį: pjaustinėta, ažūrinė, profiliuota ir mišri puošyba. Fotografuota 2008–2010 metais. Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (nuotraukos) (3)

Langinių puošyba| A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ir 3. Priebučiai, verandos, pavėsinės I ir II dalis.

IV. Langai 

1. Langinės (situacija 2008–2010 m.) 

Žvėryne būtent langų – viršlangių, polangių, apvadų – dekoras pasižymi įvairove, o dar labiau – gausa. Langinių puošybą, matyt, teisingiau būtų apžvelgti bendrame langų kontekste, Skaityti toliau

Atmintys III. Iždininko sūnus (Podskarbiec) (3)

1 pav. Identifikuojamo akmens vaizdas nuo Neries pusės. | Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Iždininko sūnus – vienas iš daugelio Neries akmenų, grafo Konstantino Tiškevičiaus paminėtų 1857 m. ekspedicijos medžiagoje: Pomiędzy Zwierzyńcem a Zakretem przebyliśmy zaborę Nowa- Rafą zwaną. Za Zakretem ustają na lewym brzegu wzgórza i las się kończy (…) Prawy brzeg, zawsze wysoki, piętrzący się po nad rzeką, i świecący się żółtym piaskiem i gliną, po którym leszczyna, kalina i drobna karłowata lipa tam i owdzie się ściele, i swoją zielonością przerywa żółtą jednostajność. Przy pierwszem Zakręcie, z wody wyglądający piramidalnego kształtu wielki kamień, Podskarbiec się u flisów, nie wiem dla czego, nazywa. Jeszcze dwa niewielkie zakręty, przebytie po Nerysie, i już jesteśmy przy folwarku biskupów wileńskich, Poneris po litewsku (…)1. Skaityti toliau

Šerkšnas (0)

Šerkšno plunksna. | Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Sveiki, mielieji bičiuliai, šį kartą siunčiu kalėdinį nuotraukų pluoštą, gamtos dovanotus šerkšno vaizdus. Taigi su Šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais Metais Jus ir Jūsų artimuosius.

Šiose nuotraukose – šerkšno vaizdai. Šerkšnas – tai ledo kristaliukai, susidarantys esant rūkui. Vandens lašeliai kondensuojasi ir virsta ledo kristaliukais, kurie girliandomis papuošia medžių vainikus, žoles, laidus ir kitus daiktus. Kad šerkšnas susidarytų, reikia trijų sąlygų: minusinės oro temperatūros, rūko ir vėjelio… Paprastai šerkšnas būna visaapimantis, jis padengia visus aplinkos objektus, tai – ant jų nusileidęs, nusėdęs šerkšnas. Skaityti toliau

Raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola): Nuo „vaikystės“ iki „senatvės“ (nuotraukos). (1)

Raudonkraštė pintainė pačiame jėgų žydėjime | A. Stabrausko nuotr.

Raudonkraštė pintainė – bene gražiausias kempininis grybas, išsiskiriantis savo spalvingumu, spalvų raštais, jų derinių įvairove, todėl atpažinti ją nesunku; be to, jos apatinė pusė balta arba kreminė, gelsva; kvapas rūgštokas, primena amoniaką. Šis grybas ne trumpaamžis – daugiametis. Iš lėto auga, bręsta, puošiasi spalvomis, neretai net ant savęs priaugina naujų vaisiakūnių („vaikų“) ir iš lėto sensta… Ir išvaizda kinta palaipsniui.

Ką tik išaugusios, jaunutės pintainės baltos, truputį vėliau atsiranda baltos ir smėlinės, raudonos ir oranžinės spalvos deriniai. Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (1): Paribio 2, Vilnius (nuotraukos) (1)

A.Stabrauskas, Išėjęs namas 08_SPC

„Išėjęs“ namas. Jis stovėjo Paribio g. ir Konstitucijos pr. kampe. Nugriautas 2011 metais. Namo jau nebematysime (dabar čia automobilių plovykla), bet jo fragmentai, gana įdomių medinių konstrukcijų vaizdai išliko mums atminčiai šiose nuotraukose. Fotografuota 2009-01-24, 07-11 ir 07-15.

Pastebime architektūrinių paralelių su Birutės g. statiniu Nr. 40, buvusia generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Panašus atviras, erdvus ir įgilintas priebutis su stambių gabaritų stulpais, drožinėtais beveik per visą perimetrą.Netgi pastebėtina, jog  šių pastatų pirminė spalva buvo žalia, daug kas iš gyventojų Skaityti toliau

16 minučių iš čiobrelinės auksinukės (Lycaena alciphron) gyvenimo (0)

Čiobrelinė auksinukė. Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Vilnius, Karoliniškių draustinis, 2014-06-29, 16:27–16:43.

Nebuvo baikšti, o ir aš tikrai nelindau jai į akis, netrukdžiau gyventi savo gyvenimo. Skriste ir bėgte abu nuo žiedo prie žiedo.

Čiobreliniai auksinukai – Lietuvoje reta drugių rūšis. Pavadinti čiobreliniais, nes mėgsta lankytis ten, kur gausu čiobrelių. Kad ir keista, per 16 minučių sesiją ji neaplankė nė vieno čiobrelio, rinkosi tik kraujažoles ir gargždenius…

Taigi čiobrelinė auksinukė (Lycaena alciphron), patelė. 16 minučių iš jos gyvenimo. Kaip atrodo patinėlis galima pamatyti ČIA. Skaityti toliau

Sedula, mūsų sedulėlė (Cornus sanguinea) (0)

Sedula | A. Stabrauko nuotr.Augo girioj stadulėlė,
Tai mikli rykštelė,

Augo duktė pas motulę,
Tai slauna mergelė

(Lietuvių liaudies dainynas. Vestuvinės dainos I. Piršlybos dainos.Vilnius: Vaga, 1983, p. 293.)

Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (8)

Priebutis-veranda su dekoratyviai skaidytais stiklais bei grotelėmis | A. Stabrausko nuotrauka.

III. Priebučiai, verandos, pavėsinės (2008 – 2010 m.)

(Ciklo tęsinys. Pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4;
„Saulės arkliukai“, 2015-06-25)

 

II dalis

2. Uždarieji priebučiai. Skaityti toliau

Nežinomas Vydūno inskriptas: dedikacija ir autografas (nuotraukos) (1)

Knygos fragmentas su dedikacija kito Vydūno veikalo „Amžina ugnis“ fone.

Šią Vydūno knygą „Giesmės mišriam chorui“ įsigijau aukcione. Labai reta knyga, preliminariais duomenimis, tai vienintelis Lietuvoje išlikęs šios knygos egzempliorius. O ir šiaip, juk daug jo knygų buvo konfiskuotos, atsidūrė nacių lauže, kai buvo deginamos jiems neįtikusios knygos.

Vertingas pats leidinys, juolab kad jame yra ir Vydūno dedikacija. Užrašė būtent kitą dieną po mūsų lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties. Gali būti, jog buvo sumanyta tądien jiems skirtas giesmes giedoti: pažymėta 1933.07.18 – tai mūsų lakūnų triumfo ir žūties diena. Pasirašyta 1933.07.19. Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (0)

Atvirieji priebučiai, 19 nuotr. | A. Stabrausko nuotr.

III. Priebučiai, verandos, pavėsinės (2008 – 2010 m.)

(Ciklo tęsinys. Pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4;
„Saulės arkliukai“, 2015-06-04)

I dalis

1. Atvirieji priebučiai

A. Priebučiai su dekoratyviomis tvorelėmis bei stulpeliais Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (4)

DurysTęsiame 2009 m. autoriaus pradėtą ciklą apie Vilniaus m. Žvėryno medinius namus. 2009 m. „Liaudies kultūros“ 6-ame numeryje autorius pristatė Vlado Šaulio 1958–1972 m. fiksuotą medžiagą ir apibūdino dabartinę Žvėryno medinių pastatų būklę, 2011 m „Liaudies kultūros“ 4-ame numeryje autorius pateikė jau savo paties užfiksuotą medžiagą „Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba. I. Vartai, varteliai, tvoros (2008–2010)“. Ankstesnius straipsnius galite perskaityti „Liaudies kultūros“ skaitmeniniame archyve

 II. LAUKUJOS DURYS (situacija 2008–2010 m.) Skaityti toliau