Žymos archyvas: Aldona Vaicekauskienė

R. Čėsnienė. Lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje vyko švietimui ir etninei kultūrai skirtos metodinės dienos (0)

Punsko muziejuje. Viduryje Aldona Vaicekauskienė | rengėjų nuotr.

Spalio 27–28 dienomis lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske (Lenkija) Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centras surengė metodines dienas tema „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“. Šiame renginyje dalyvavo 58 etninės kultūros puoselėtojai ir kuratoriai iš įvairių Lietuvos regionų ir 104 Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai bei mokyklų vadovai. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė su Alkas.lt pasidalino įspūdžiais pasibaigus šiam renginiui.

Metodinių dienų tikslas – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos švietimo prioritetais 2016–2017 m. m., aktyviais regionų etnokultūros Skaityti toliau

Mirė Lenkijos lietuvių folkloro ansamblio „Gimtinė“ muzikantas Jurgis Vaicekauskas (0)

Jurgis Vaicekauskas

Vakar, rugsėjo 26 d. Alkas.lt pasiekė žinia iš Punsko, kad mirė Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos folkloro ansamblio „Gimtinė“ muzikantas Jurgis Vaicekauskas.

Jurgis Vaicekauskas buvo vienu iš aktyvių folkloro ansamblio „Gimtinė“ muzikantų. Jis prisiminė jaunystėje armonika grotus šokius ir grojo kartu su kitais ansamblio muzikantais Sigitu Šliaužiu, Jonu Balkumi, be to mokėsi ir jų grojamų šokių. Šie trys muzikantai pasivadinę „Kaimo muzikantai“ koncertuodavo ir savarankiškai. Kai Jurgio Vaicekausko žmonos Aldonos įkurtam Punsko krašto lietuvių etnografiniam muziejui „Senoji klebonija“ reikėjo suremontuoti stogą ir prieangį, Skaityti toliau

Nijolė Balčiūnienė pasakoja apie Žygeivių judėjimą (7)

Nijolė BalčiūnienėŠiandien dažnai išgirstame žodį „žygeivis“, bet ne visada žinome, ką ir kada vadinti tuo žodžiu. Jaunesnioji karta negirdėjo, kaip gimė gražus žygeivių sąjūdis gūdžiais tarybinės santvarkos laikais. Todėl pakalbinome vieną iš žygeivių judėjimo pradininkių, Nijolę Balčiūnienę, kuri 1967–1972 m. mokėsi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete ir buvo pirmoji žygeivių sekcijos „Gabija“ pirmininkė.

Daugelį metų Nijolė lankosi mūsų krašte, yra Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narė, nuoširdi pagalbininkė ir patarėja įvairiais mūsų kraštui rūpimais klausimais. Manau, mums visiems bus įdomu paskaityti, ką Nijolė atmena apie tuos studentiškus metus. Skaityti toliau

Punske buvo susirinkę armonikieriai (video) (0)

Albinas Vaškevičius

Nors armonikas jau beveik pakeitė akordeonai, bet dar ir šiandien atsiranda muzikantų, grojančių armonikomis. Pernai per Andrines „Punsko užeigoje“ gražus būrys muzikantų, grojančių armonikomis buvo susirinkę į šventę „Armonikierių susiėjimas“. Tokio pobūdžio šventė buvo gal tik prieš 20 metų, bet iš tada grojusių Punsko svetainėje muzikantų jau daugumos nėra tarp gyvųjų.

Garbingiausio amžiaus atėjęs į šventę muzikantas buvo Pijus Senda iš Valinčių kaimo. Groti jam tekę ne vienose vestuvėse, jaunimo vakarėliuose, kaimo suėjimuose. Ir renginio dalyvių viena pora prisipažino, kad jų vestuvėse grojo Senda. Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnies sąšauka Klevų piliakalnyje (video) (1)

Jau trečiąjį kartą Klevų piliakalnyje degė laužai, vyko spektakliai, buvo prisiminta Saulės mūšio reikšmė baltų gentims.

Prieš ketverius metus teko keliauti su Lietuvių etninės kultūros vicepirmininke Nijole Balčiūniene baltų žemėmis, lankyti piliakalnius. Nijolė daugelį kartų apkeliavusi etnines lietuvių žemes, aplankiusi daugumą piliakalnių Lietuvoje, labai susižavėjo Šurpilių piliakalniu. Iškart užvedė mintį, kad rugsėjo 22 dieną per Baltų vienybės dieną, reikėtų uždegti šiame didingame piliakalnyje laužą. Skaityti toliau

Rasos šventė Punske, lietuviškų ansamblių sąskrydis ir Aukso Paukštės įteikimas (0)

Rasos šventė PunskeRasos šventė tai pati gražiausia ir nuostabiausia vasarvidžio šventė. Visaip ji vadinama: Kupolinėmis, Rasomis, Joninėmis, bet tai ta pati dvasinė žmogaus ir gamtos darnos šventė. Tai pats gamtos klestėjimas, kai saulė pakyla aukščiausiai, o visi žolynai įgauna nepakartojamą galią. Laukų žaluma, mirguliuojančios pievos, paukštelių giesmės suteikia šiai šventei nepakartojamo grožio. Norisi pabūti gamtoje. Tai kartu ir paslaptingiausia iš visų senųjų švenčių, kai vanduo ir ugnis turi ypatingų savybių. Aukuro ir laužo liepsnos švarina mūsų sielas, o rytmečio rasa pašalina ligas ir suteikia naujų jėgų. Skaityti toliau