Žymos archyvas: akys

Kur slypi pavojus renkantis saulės akinius? (0)

doctoroz.com nuotr.

Vienas svarbiausių vasaros atributų – saulės akiniai. Tačiau specialistai įspėja – daug svarbiau už stilių – apsaugoti akis nuo ultravioletinių spindulių. Kokios šios vasaros mados ir kaip neapsirikti renkantis saulės akinius?

Garsūs mados namai, pristatantys naujas saulės akinių stiliaus madas, šią vasarą kviečia išsiskirti iš minios. Kaip ir praėjusiais metais, pirmoje vietoje išlieka masyvus plastikas. Stilingi kuo didesni, įvairių ir netikėtų formų, su charakteringomis dekoracijomis – gėlių raštais, ornamentais, Skaityti toliau

Vaikų akis prižiūrinti gydytoja: jau geriau televizorius nei mobilus telefonas (0)

Vaikai akiniai

Iki mokslo metų pradžios likus vos kelioms dešimtims dienų, vaistinėse pagausėjo klausimų, kaip tinkamai paruošti vaikus mokyklai. Prieš pradedant pirmą klasę arba sugrįžtant į mokyklą po vasaros atostogų, ypač svarbu pasirūpinti mažųjų akimis, mat mokykloje akys gauna didesnį krūvį nei įprastai.

Morkų ir mėlynių nepakanka

Vaikų gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė sako, kad norint užtikrinti ir išlaikyti gerą regėjimą, vien liaudiškų priemonių nepakaks. Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. Sutriko vaiko regėjimas? Priežastys gali slėptis tėvų elgesyje (1)

Sigita Kriaučiūnienė | asmeninė nuotr.

Tai kiek kitoks požiūris nei įprasta. Gydytojai oftalmologai dažnai sako, kad regėjimo anomalijos paveldimos, neišvengiamos senatvėje, kad sutrikus regėjimui būtina visada nešioti akinius, kai juos paskiria gydytojas. Žmonės prigąsdinami neva nenešiojant akinių jų regėjimas dar labiau silps. Mano nuostabai, dabar sutinku daug kūdikių su akiniais. Dar sėdėti nemokančiam vaikui išrašomi akiniai… Skaityti toliau

„Mobilus akių daktaras“: dabar akių gydytojai nemokamai atvyksta ir į biurą (2)

efoto.lt, D.Anusauskaitės nuotr.

Darbas biure užima esminę vietą kasdienėje žmogaus veikloje: galimybė vienu metu atlikti galybę užduočių, tvarkyti darbinius ir asmeninius reikalus vien kompiuteriu ar telefonu išspręsti sudėtingus klausimus paspartina procesus, tačiau sukelia stresą. Besistengdami padaryti vis daugiau darbų, užmirštame, kad visą šį krūvį mes perkeliame ir savo akims – visur esantis Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje operacijos metu ligonei grąžintas regėjimas (0)

asoklis operuoja akis-santa.lt-nuotr-K100

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų bei Neurochirurgijos centrų medikai atliko regos nervo fenestracijos arba dekompresijos operaciją. Klinikų medikų žiniomis tokia operacija tiek Lietuvoje, tiek Baltijos valstybėse atlikta pirmą kartą.

Pirmą kartą tokią procedūrą pasaulyje 1872 metais aprašė Lui De Vekeris (Louis De Wecker) – prancūzų oftalmologas (akių ligų gyd.). Tai chirurginė procedūra, atliekama tam, kad būtų sumažintas regos nervo Skaityti toliau

Ką turėtumėte žinoti, pirkdami lemputes (3)

elektros lempute_technologijos.lt

Jei nuo patalpos apšvietimo jums įsiskausta akis, greičiausiai taip yra ne dėl blogų lempų, o dėl to, kad jos įrengtos netinkamose vietose. Taip LRT Radijo laidoje „Namai namučiai” teigia nepriklausomas ekspertas Vitalijus Balkus. Savo ruožtu elektros įrangos gamintojo „Philips“ atstovas Renaldas Vrubliauskas priduria, kad, nors prekyboje esama pačių įvairiausių lempučių, senoji kaitrinė lemputė yra labiausiai pritaikyta gerai mūsų savijautai. Skaityti toliau

Gydytojai sunerimę: vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi akių ligomis (0)

Roger Blackwell nuotr.

Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio, o regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais sergančių vaikų – beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. Pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, neramina, kad kasmet susirgimų vis daugėja, o sausų akių ligos (SAL) simptomai, dažniausiai kankinantys biurų darbuotojus, pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Skaityti toliau

Paradoksas: sausas akis gydantys lašai jas gali dar labiau išsausinti (0)

Roger Blackwell nuotr.

Sausų akių liga (SAL) kamuoja kas trečią žmogų ir net 70 proc. vyresnio amžiaus pacientų, bet dažnai, užuot kreipęsi į specialistus, žmonės patys gydosi įvairiais akių lašais. Kaip rašo sveikų akių portalas, prasidėjus akių uždegimui,  žmonės jį tikisi nuslopinti vartodami lašus, kurių sudėtyje – tik vanduo su ištirpusiomis druskomis ir konservantais. Deja,  dauguma besiskundžiančių perštinčiomis, sausomis akimis nustebtų sužinoję, kad kai kurie jų vartojami preparatai ne gydo akis, bet… dar labiau jas sausina. Skaityti toliau

Ilgalaikis vitaminų vartojimas mažina kataraktos tikimybę (0)

writerscafe.org nuotr.

Ilgai vartojant multivitaminus tikimybė susirgti katarakta sumažėja, rodo didelis JAV atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo vien tik gydytojai vyrai.

Anksčiau atlikti tyrimai apčiuopė maisto papildų vartojimo ir akių sveikatos ryšį, tačiau iki šiol turėta nedaug placebu kontroliuojamų tyrimų duomenų, o kai kurių veikliųjų medžiagų atveju apskritai neturėta duomenų apie ilgalaikio multivitaminų vartojimo ir akių ligų rizikos ryšį.

Todėl Bostono Brigham ir moterų ligoninės ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai nuo 1997 iki 2011 metų atliko atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, Skaityti toliau

Saugokimės kompiuterinio nuovargio (0)

Digitalmoods.com nuotr.

XXI amžiuje nebėra įmonės ar įstaigos, kuri galėtų dirbti be kompiuterio. Deja, jų naudojimas lėmė staigų daugelio su kompiuteriais susijusių ligų paplitimą. Yra kalbama apie kompiuterinį nuovargį, kurį mokslininkai vadina kompiuterio sukeltu stresu. Jis atsiranda dėl didelės regos bei emocinės įtampos. Kompiuterių poveikis sveikatai pasireiškia regos sutrikimais, kaulų ir raumenų negalavimais, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Todėl labai svarbu žinoti, kaip saugiai dirbti kompiuteriu.
Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie Teisybę ir Neteisybę (5)

ve.lt nuotr.

Kitą kartą ėjusias par svietą Teisybe ir Neteisybe. Beeidamas išalkusias valgyti. Turėjusias abiedvi ir duonos po kepalėlį, susėdusias ir susišnekusias:
– Katros dabar valgysme pirmiaus duoną?

Neteisybe sakanti:
– Valgykim dabar tavo, kitą kartą mano duonos valgysme.

Teisybe sutikus. Suvalge jos pusę kepalėlio. Beeidamas toliaus, išalko ir antrą kartą. Tada jau Teisybe norėjo, kad valgytų iš kepalėlio duonas Neteisybes, Skaityti toliau

Šviesos trūkumas gali sutrikdyti sveikatą (0)

R.Pakerio nuotr.

Natūralus ir dirbtinis apšvietimas yra labai svarbus, kad ne tik akys, vienas svarbiausių jutimo organų, patirtų kuo mažiau streso, bet ir visas žmogaus organizmas.

Natūrali šviesa žmogui suteikia gyvybingumo, pakelia nuotaiką. Jos trūkumas sutrikdo emocinę pusiausvyrą, todėl nemaža dalis Lietuvos gyventojų vėlyvą rudenį ir žiemą kenčia dėl sezoninio emocinio sutrikimo, juos apima depresinė nuotaika. Natūralaus apšvietimo stoka rudens – žiemos periodu sąlygoja pablogėjusią žmonių savijautą, galvos skausmų atsiradimą. Gavus per mažai šviesos, mūsų medžiagų apykaitai ir sveikatos sistemai trūksta energijos, todėl pradedame sirguliuoti,  jausti apatiją. Skaityti toliau

Viskas apie akių ligas ir jų profilaktiką (0)

Prakritiherbals.com nuotr.

Regėjimas yra pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Akis – porinis organas, regos analizatoriaus dalis, priimanti daiktų spinduliuojamą arba atspindimą šviesą. Akys – tai mūsų langas į pasaulį. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Technikos progresas pateiks dar daug stebuklų, todėl mums reikės geros regos, sveikų akių, galinčių ilgai nenuvargstant dirbti.

Žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas akių gydytoją, atkreipti dėmesį į aklumo keliamas problemas bei regėjimo sutrikimus. 80 procentų visos informacijos Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie du žmones (0)

Aklas elgeta su berniuku.T.Goreckis | ldm.lt nuotr.

Buvo du toki žmones. Viens buvo labai teisingas, o antras – sukčius. Dabar jiedu ginčijasi: viens sako, kad su teisybe geriau gyvęt an svieto, o tas sukčius sako, kad su suktybe geriau gyvęt an svieto. Jiedu negali viens kitą pergalėt.

Sako:
– Aime, mažu patiksim kokį žmogų, kad mum paaiškytų.
Aina jiedu keliu – rado žmogų ariant. Sako:
– Pasakyk tu mum, kaip geriau gyvęt an svieto: ar su teisybe, ar su melu? Skaityti toliau

Jaunos lietuvių menininkės E.Škarnulytės filmas atrinktas į Oberhauzeno kino festivalio konkursinę programą (0)

Filmas „Aldona“ | emilijaskranulyte.com nuotr.

Gegužės 2 d. prasidėjusio seniausio ir prestižiškiausio Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalio konkursinėje programoje bus rodomas videomenininkės Emilijos Škarnulytės trumpametražis filmas „Aldona“. Filmo įtraukimas į šią Vokietijoje vykstančio festivalio programą reiškia svarbų tarptautinį pripažinimą dvidešimt penkerių metų kūrėjai iš Lietuvos.

59-us metus vykstančiame senas tradicijas puoselėjančiame, avangardui atvirame Oberhauzeno festivalyje savo trumpametražius filmus yra rodę tokie pasaulinio garso kino kūrėjai kaip Milošas Formanas, Verneris Herzogas, Romanas Polanskis, Martinas Scorsezė, Agnčs Varda ir kiti. Skaityti toliau

Kodėl reikėtų žinoti apie saulės poveikį mūsų organizmui? (0)

blog.lib.umn.edu nuotr.

Šiltasis sezonas jau beveik ant nosies. Su nekantrumu laukiame saulėtų ir šiltų dienų, o kol kas gaudome kiekvieną netikėtai atklydusį ir maloniai šildantį saulės spindulį. Saulės šviesa visada vaidino svarbų vaidmenį gamtoje ir jau 4,6 mlrd. metų daro įtaką beveik visiems mus supantiems gyviems organizmams, juose vykstantiems procesams. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena – saulės šviesa yra būtina gerai sveikatai palaikyti, tačiau labai svarbu suprasti ir jos neigiamą poveikį bei laiką saulėkaitoje leisti atsakingai. Skaityti toliau

Ką turėtume žinoti apie glaukomą? (1)

efoto.lt, D.Anusauskaitės nuotr.

Akis – tai jutimo organas, kuris žmogui teikia daugiausia informacijos ir padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Regėjimo netekimas yra didelė nelaimė ir negalia.Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų glaukoma. Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje bus net 80 mln. kenčiančių nuo šios ligos žmonių.

Kas yra glaukoma?
Skaityti toliau

Tiems, kurie nusprendė apsilankyti soliariume (1)

bodyfeeling-fitness.de nuotr.

Iki šiol mokslininkai soliariumus ir ultravioletinę spinduliuotę apibūdindavo kaip „galimą kancerogeną“ (vėžio sukėlėją). Maždaug 20 naujų tyrimų rezultatai parodė, kad rizika susirgti odos vėžiu padidėja 75 proc., jeigu asmuo naudojasi soliariumu iki 30 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) soliariumus ir kitus ultravioletinės spinduliuotės šaltinius pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais, tokiais kaip tabakas, ir priskyrė juos aukščiausios kategorijos vėžio rizikos veiksniams. Skaityti toliau

Akimis mes matome, jaučiame, mylime, kalbame… (0)

© Chrispoliquin, Dreamstime.com

Akis – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Akimis matome, jaučiame, mylime, kalbame…

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais:
– apytikriai 285 milijonai pasaulio gyventojai turi regos sutrikimų, iš jų 39 milijonai – akli, 246 milijonai – turi vidutinio sunkumo arba sunkių regos sutrikimų;
– apie 90 proc. aklųjų gyvena mažas pajamas gaunančiose šalyse; Skaityti toliau

Šviesiaakiams vyresnio amžiaus lietuviams kyla grėsmė susirgti klastinga akių liga (0)

efoto.lt nuotr.

Paskutinė rugsėjo savaitė visame pasaulyje skiriama grėsmingos akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – prevencijai. Minint šią savaitę, gydytojai įspėja: AGDD pripažįstama dažniausiai vyresnio amžiaus gyventojų regėjimą pasiglemžiančia akių liga. Vyresnio amžiaus šviesiaakiai turėtų atkreipti dėmesį, kad jie turi labiau rūpintis savo akių sveikata, nes būtent šviesią rainelės spalvą nulemiantys genetiniai veiksniai ženkliai padidina riziką susirgti AGDD. Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, jog Lietuvoje šviesias akių raineles turi 68 proc. gyventojų. Be to, žuvies produktuose esančios veikliosios medžiagos gali sumažinti riziką susirgti AGDD, tačiau du trečdaliai lietuvių jos valgo nepakankamai arba išvis atsisako. Skaityti toliau

Kompiuteris darbe ir namuose: ką turime žinoti? (2)

Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, ką reikia žinoti žmonėms, besinaudojantiems kompiuteriu, kadangi ilgalaikis darbas ar pramogavimas prie jo gali pakenkti sveikatai.

Pasitaiko, kad kompiuteriai ne tik namuose, bet ir įstaigose įrengiami netinkamoje aplinkoje: patalpose, kurių grindys, baldai, langai, sienos – iš sintetinių medžiagų.  Esant tokioms sąlygoms, susidaro  nepalankus mikroklimatas, kuris labai kenkia sveikatai. Specialistų teigimu, negerai, jei darbe į nugarą atsukta ant kaimyninio stalo stovinčio kompiuterio vaizduoklio „nugara“, per kurią išeina daug stipresni, vadinamieji dvigubi spinduliai. Skaityti toliau

„Tyrėjų naktyje“ bus galima valdyti kompiuterį akimis (0)

Šiaulių universitetas

Kompiuterio valdymas klaviatūra ir pele greitai gali tapti atgyvena. Jau dabar jis gali paklusti žmogaus akių judesiams ar net skaityti mintis. Alternatyviais kompiuterio valdymo būdais jau keletą metų aktyviai domisi Šiaulių universiteto Technologijos fakulteto Elektronikos katedros vedėjas profesorius ir mokslų daktaras Gintautas Daunys.

Kartu su studentais jis atliko daugybę tyrimų, ieškodamas geriausių būdų, kaip įvesti informaciją į kompiuterį balsu ir žvilgsniu, bei kaip priversti techniką išmokti reaguoti į žmogaus mintis. Išbandyti technikos naujoves mokslininkas siūlo renginyje „Tyrėjų naktis“. Skaityti toliau

Vaikų regėjimas: ką pravartu žinoti tėvams (0)

efoto.lt, Ievos nuotr.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro tyrimų duomenys rodo, kad  vaikų amžiaus grupėje iki 17 m. beveik  19 proc. turi regėjimo sutrikimų. Daugiausia jų nustatyta 7–14 m. amžiaus grupėje (22,6 proc.).

Nuolatinis rūpinimasis savo akimis – pirmas žingsnis, galintis padėti išvengti įprastų  regėjimo problemų, jo susilpnėjimo ir netekimo. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyd. oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė pataria tėveliams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Skaityti toliau

Kad akys būtų sveikos, stiprios ir puikiai matančios (1)

efoto.lt | D.Anusauskaitės nuotr.

Visi mes norim turėti sveikas, toli ir arti gerai matančias bei žvalias akytes. Deja, dažnai patingime dėl jų pasistengti. Juk akys kaip ir kitos mūsų kūno dalys turi raumenukus, kuriuos reikia mankštinti. Kai ant pilvo ar šlaunų pradeda suktis liaudiškai vadinamos „barankos“ skubame jas nukabinti.

O kodėl neskubame rūpintis akytėmis, kai jos pradeda prasčiau matyti? Pasiteisiname patys sau – ateis vasara, mažiau sėdėsiu prie kompiuterio, mažiau žiūrėsiu televizorių. Ar tikrai to užteks? Skaityti toliau

Pasisemkime energijos iš saulės šviesos (1)

efoto.lt | L.Leistromaitės nuotr.

Pagaliau už lango pavasaris, vis dažniau lepinantis mus saulėtomis dienomis. Esant pakankamam saulės šviesos kiekiui, organizmo gyvybiniai procesai vyksta optimaliai. Ultravioletiniai saulės šviesos spinduliai padeda žmogaus organizme sintetinti vitaminą D, gamintis hormonui melatoninui, naikina bakterijas. Saulės spinduliai skatina medžiagų apykaitą, imuninės sistemos veiklą, suteikia energijos, tonizuoja nervų sistemą ir kt. Dėl šių puikių saulės šviesos savybių patartina pavasarį stebėti ne tik už lango. Skaityti toliau

Jei sausėja akys, ne visada kaltas blakstienų tušas (0)

efoto.lt | N.Masiulytės nuotr.

Pasibaigęs šildymo sezonas leis atsipūsti ne tik išvargintiems šildymo kainų, bet ir tiems, kurių akys tą laiką sausėjo dėl sauso oro patalpose. Tačiau beveik kas trečia moteris to palengvėjimo nepajus: dėl natūralių organizmo hormoninių pokyčių akys sausėja nėščiosioms, kūdikį žindančioms moterims, taip pat – menstruacijų ir menopauzės metu. Akių sausumui įtakos turi ir kontraceptinių preparatų vartojimas. Todėl specialistai rekomenduoja moterims atkreipti dėmesį į akių būklę tokiais gyvenimo tarpsniais ir laiku kreiptis į gydytojus oftalmologus, kad liga nebūtų užleista ir neatsirastų akių uždegimas, ragenos opos arba net regos sutrikimų. Skaityti toliau

Silpstantis regėjimas apriboja žmogaus pojūčius (1)

efoto.lt, A.Žakauskaitės nuotr.

Liaudies išmintis byloja: „Be akių – kaip be rankų“. Vargu, ar atsirastų norinčių prarasti kurią nors vieną šių kūno dalių. Deja, pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančia rega, įvairiais kitais regėjimo sutrikimais. Ar pastarieji gali grasinti aklumu, teiraujamės Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorės Angelės Daujotienės.

„Maždaug 90 proc. informacijos žmogus suvokia per regą, akys padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu, todėl aklumas laikomas viena iš sunkiausių negalių. Silpstant regėjimui, įvairius regėjimo sutrikimus bandant gydytis patiems, Skaityti toliau

Kompiuterio „dovanos“ žmonėms – akių bėdos (1)

Frazės, jog žmonės vieni su kitais galės bendrauti, keistis informacija čia ir dabar, būdami skirtingose žemės pusrutulio pusėse, autorius prieš kelis šimtus metų, ko gero, būtų skardžiai išjuoktas. Tokie technologiniai išradimai kaip telegrafas ar telefonas, daugeliui įrodė, jog tai gana realu. Atsiradus kompiuteriui, abejonės, ar ši mintis įgyvendinama, visiškai išsisklaidė. Nors pastarajai informacinei technologijai esame dėkingi už patogesnį ir įdomesnį gyvenimą, ji mums padovanojo įvairių sveikatos sutrikimų. Anot medikų, labiausiai dėl kompiuterio kenčia akys. Skaityti toliau

Kokio maisto pageidautų mūsų akys? (0)

Alkio jausmas, silpnumas, nuolatinės mintys apie tai, ką čia tokio sukrimtus, signalizuoja – laikas valgyti. Pasistiprinus, pasisotina ne tik skrandis, bet ir visi kiti organai. Tačiau jei valgome paskubomis, mažai galvodami apie maisto kokybę, natūralu, jog vieniems ar kitiems organams ilgainiui pradeda trūkti vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Rezultatas – įvairūs negalavimai, sveikatos sutrikimai, ligos. Ką derėtų valgyti, vartoti papildomai, norint, kad mūsų akys kuo ilgiau išliktų sveikos, o regėjimas – nepriekaištingas. Skaityti toliau

Dž.Hilmanas. Pasivaikščiojimo palaima (1)

Spalio 27 d., eidamas 85 metus, mirė charizmatinis amerikiečių psichologas Džeimsas Hilmanas (James Hillman). Pirmasis Jungo instituto Ciuriche studijų vadovas (1959–1969), analitinės arba gelmių psichologijos tradicijos tęsėjas anapus ir šiapus Atlanto, archetipinės psichologijos srovės pradininkas, parašęs per dvidešimt knygų, jau pirmąja – „Savižudybė ir siela“ (1964) – į psichologinį diskursą grąžinęs „sielos“ terminą. 1980-aisiais Dalaso humanitarinių mokslų ir kultūros institute Hilmanas inicijavo programą „Psichologinis urbanizmas“, pagrįstą anima mundi – pasaulio sielos – samprata. Skaityti toliau