2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau
Žymos archyvas: 1863 m. sukilimas
V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)
Minint 130-ąsias gimimo metines
Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis? (0)
Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?
Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)
Kovo 12 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė bei vienas iš katalogo straipsnių autorių Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. Simonas Strelcovas.
2013 m. sukako 150 metų nuo 1863 m. sukilimo. Pabrėždamas istorinę ir kultūrinę sukilimo reikšmę lietuvių, lenkų ir baltarusių tautoms, LR Seimas šiuos metus paskelbė 1863 m. sukilimo metais. Istorinė sukilimo atmintis dažniausiai siejama su muziejais, kuriuose saugomi eksponatai – išlikę tiesioginiai sukilimo liudytojai ir sukaupta archyvinė medžiaga. Skaityti toliau
Neries regioninis parkas kviečia į žygį „Sukilėlių keliais“ (0)
Neries regioninio parko direkcija rugsėjo 21–22 dienomis surengs istorinį-pažintinį žygį „Sukilėlių keliais“, skirtą 1863 m. sukilimo minėjimui. Žygio dalyviai aplankys prieš 150 metų vykusio sukilimo istorinės atminties vietas.
Pirmąją dieną pėsčiomis įveikę 25 km ilgio sukilėlių naudotą maršrutą palei Nerį, antrąją dieną žygeiviai beveik 150 km keliaus autobusu. Kelionės pabaigos taške – Kernavėje – žygį užbaigs trumpa konferencija 1863 m. sukilimo tema.
Pasak Neries regioninio parko direkcijos kultūrologės Karolinos Tamašauskaitės, žygio dalyviams bus įdomų praeiti sukilėlių takais, Skaityti toliau
Gyvosios istorijos festivalis nepaliko abejingų (nuotraukos) (0)
Savaitgalį Kaune vyko gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“, kurį vainikavo Santakos stadione įvykusi 1863 m. mūšio inscenizacija.
Prieš 150 metų partizaninio pobūdžio mūšį atkūrė daugiau nei 80 rekonstruktorių. Tradiciškai jie įsikūrė Santakos parke. Čia visi norintieji galėjo aplankyti gyvosios istorijos rekonstruktorių stovyklą ir susipažinti su to meto ginkluote. Skaityti toliau
Šį savaitgalį Kaune vyks gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“ (0)
Artėjantį šeštadienį ir sekmadienį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami į neeilinį renginį. Savaitgalį visame senamiestyje vyks gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“. Esminis reginys – sekmadienį Santakos stadione vyksianti 1863 m. mūšio inscenizacija.
Šiemet Lietuva ir kaimyninė Lenkija mini 1863–1864 m. sukilimo 150-ies metų sukaktį. Šis sukilimas įėjo į mūsų tautos istoriją kaip vienas garbingiausių ilgametės kovos už laisvę epizodų. Dalgiais, kirviais ir menkais medžiokliniais šautuvais ginkluoti įvairių socialinių sluoksnių vyrai drąsiai stojo į kovą su „Europos žandaru“ vadinama carine Rusija. Skaityti toliau
Paberžėje pagerbtas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas (nuotraukos) (0)
Gegužės 19 d. minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Paberžėje (Kėdainių r.) buvo pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai: prieš 150 metų Lietuvoje ir Lenkijoje vykusio 1863-ųjų metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai ir Lietuvos partizanai.
„Šiandien susirinkome čia, pačioje Lietuvos širdyje, paminėti du mūsų valstybei ir tautai labai svarbius įvykius. Juos abu riša bendras Laisvės troškimas ir nesutaikstymas su okupacijos jungu“, – minėjimo renginyje kalbėjo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pabrėždamas tamprų ryšį tarp 1863 m. sukilimo dalyvių, pokario partizanų ir visų kovotojų už laisvę. Skaityti toliau
Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai (0)
Gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.), minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų – 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos – epizodai.
Paberžėje numatyta surengti vieno svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių – kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon – inscenizaciją.
„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Skaityti toliau
„Aušros“ muziejuje vyks teatralizuotas parodos „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)
Kovo 11-ąją Šiaulių „Aušros“ muziejuje – neeilinė šventė. Bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, 150-osios 1863 m. sukilimo ir 90-osios „Aušros“ muziejaus įkūrimo metinės. 11 val. Sukilėlių kalnelyje vyks 1863 m. sukilėlių pagerbimo ceremonija, 13 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) – tarptautinės parodos „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ teatralizuotas atidarymas, kuriame dalyvaus Kauno karo istorijos klubas bei karo istorijos klubas ,,Fuzilierius“ (Kaunas).
2013 m. Lietuvoje paskelbti 1863 m. sukilimo metais. Per Lietuvą sukilimo jubiliejus nusidrieks muziejų keliu „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“. Skaityti toliau
Pristatyta kilnojamoji paroda apie 1863 metų sukilimą (0)
Taikomosios dailės muziejuje paroda apie 1863-ųjų metų sukilimą pradėtas renginių ciklas, skirtas 150-osioms sukilimo metinėms.
Paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grotgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“ yra ryškus 2013-ųjų metų, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti 1863 metų sukilimo metais, akcentas bei pirmasis 2013 metų Lietuvos muziejų kelio programos renginys.
Pagrindinis parodos akcentas – lenkų dailininko Arturo Grotgerio Skaityti toliau
Č.Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai? (13)
Nuo neatmenamų laikų, kiek mus pasiekusios žinios apie lenkų ir lietuvių kaimynystę bei įvairias sąjungas, dvi greta gyvenančios tautos turėjo ne tik lemiamų bendrumų, bet ir aršiai kovojo dėl savų prioritetų – tiek valdymo, tiek tautinių, tiek geopolitinių.
Ar karalių bei kunigaikščių valdžios įgaliojimų pasidalijimas, ar pergalingi žygiai į Rytus (pavyzdžiui, Maskvos Kremliaus užėmimas 1612 m.), ar skirtingi interesai Abiejų Tautų Respublikos laikais, Napoleono invazijos metais, Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, o juo labiau XX a. lenkų agresijos fone, – visą laiką tautinė trintis lėmė augantį nepasitikėjimą, įtarumą vieni kitais, kuris davė savo karčių vaisių iš šiandienos dviejų valstybių santykiuose. Skaityti toliau
Kėdainiuose kasmet tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę (nuotraukos) (0)
Kiekvienais metais Kėdainių savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę.
2006−2012 metais buvo pastatyti 63 nauji antkapiniai kryželiai Lietuvos savanoriams Dotnuvos g. kapinėse, pastatytas antkapinis kryželis bei sutvarkytas pėstininkų antro pulko kapitono Jono Kairiūno kapas, pastatytas antkapinis paminklas dviem nežinomiems kariams savanoriams Kauno g. kapinėse, pastatyti 4 antkapiniai kryželiai Gudžiūnų savanorių karių kapinėse, restauruotas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir sutvarkytas Povilo Lukšio kapas Dotnuvos g. kapinėse, restauruotas paminklas Povilo Lukšio žuvimo vietoje Skaityti toliau
Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas (2)
Gruodžio 12 d. sukako 189 m. nuo prozininko, vieno pirmųjų lietuvių dramaturgų Aleksandro Fromo, savo raštus daugiausia pasirašinėjusio Gužučio slapyvardžiu gimimo dienos. A.Fromas-Gužutis gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose. Kai būsimajam rašytojui tebuvo septyneri metai, mirė tėvas, smulkus įvairių administracijos įstaigų tarnautojas, tad Aleksandras su motina, kuri vertėsi privačiomis pamokomis, gyveno gana skurdžiai. Nepaisant to, 1835 m. berniukas įstojo į Kražių gimnaziją, kurią baigęs ir neturėdamas lėšų tolesniam mokslui, ėjo raštininkauti. Dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernatoriaus raštinėje ir kitur. Susitaupęs kiek pinigų ir žmonos giminių padedamas, apie 1853 m. nusipirko Gongailiškių (Aleksandravo) viensėdį Girkalnio valsčiuje (dab. Aušgirio k. Jurbarko r.). Ten ir gyveno, ūkininkaudamas, padėdamas kaimynams juridiniais patarimais, iki pat mirties 1900 m. rugpjūčio 21 dieną. Skaityti toliau