Visi įrašai

Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą maskuoja solidus amžius (0)

Pixabay.com, Arek Socha nuotr.

Toli gražu ne visada reikėtų kaltinti metų naštą, jei stipriau plaka širdis, svaigsta galva, prasideda virškinimo sutrikimai, apima depresija ar blogėja atmintis. Tokius negalavimus sukelia ir anemija (mažakraujystė). Ji iš lėto atima gyvenimo jėgas, būna sunkių ligų palydovė.

Dar daug kas mano, kad į anemijos gniaužtus dažniausiai pakliūna tik jaunos moterys ir vaikai. Tačiau ir vyresni žmonės yra šios klastingos ligos rizikos grupėje. Vis tik jie mažakraujystės simptomus neretai priskiria senėjimui ir neskuba išsitirti. Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Baidarių žygiai Širvintos upe (0)

Pašnekovas: inžinierius, verslininkas, internetinės svetainės www.laivelis.lt įkūrėjas – Virginijus Daugėla.

„Širvinta – vienas gražiausių Šventosios intakų. Labai vingiuota ir permaininga upė. Stebinanti savo krantų grožiu, augmenijos ir gyvūnijos gausa. Keliautojus upe dažnai lydi sparnuoti palydovai: laukinės antys, urvinės kregždės, gandrai, gervės. Pavasarį ir esant lietingesniam orui upė yra labai srauni, pavasarinius plaukimus Širvinta ypač mėgsta patyrę baidarininkai“ – sako V. Daugėla.

Prieš dešimtį metų ėmėsi baidarių nuomos verslo, tačiau dabar tai liko tik hobis, nes vasaros Lietuvoje per trumpos ir nuomotojų atsirado nemažai. Širvintos upe Virginijaus baidarėse plaukė nemažai užsieniečių; airiai, turkai, vengrai, vokiečiai ir visi liko sužavėti šios upės žemupiu. Skardžiai, piliakalniai, rėvos, pakrančių dvarai … „Malonumo, grožio ir adrenalino per akis“, – sako baidarių turizmo entuziastas“.

Laidą veda: kelionių žurnalistas – Gerimantas Statinis.

Kuo marginti kiaušinius, kad nepakenktume sau ir artimiesiems? (0)

Kiaušinių dažai Lietuvos parduotuvėse

Savaitės gale lankysime giminaičius ir džiaugsimės spalvingais Velykiniais margučiais. Kiaušinių dažymo būdų yra pačių įvairiausių, bet populiariausi yra du – tradicinis svogūnų lukštais ir parduotuvių lentynose esančiais ryškiaspalviais sintetiniais kiaušinių dažais. O ar žinome kas pastarųjų dažų sudėtyje ir kas slepiasi jų etiketėje?

Peržvelgus parduotuvių lentynas kiaušinių dažų pasirinkimas ne toks ir menkas, tačiau galima išskirti dvi dažų grupes – maistinių dažų pagrindu ir anilininius dažus medvilnei, Skaityti toliau

Naujovė Kauno bibliotekoje – į namus pradedamos skolinti elektroninės skaityklės (0)

Elektroninės skaityklė | Kaunas.lt nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato naujovę – pirmą kartą skaitytojams į namus bus skolinamos elektroninės skaityklės. Ši paslauga teikiama Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje.

Galimybė pasiskolinti elektroninę skaityklę į namus labai patraukli artėjant atostogų sezonui – vietoj sunkių knygų galima pasiimti daug vietos neužimančią ir lengvą skaityklę. Elektroninės skaityklės, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas (0)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 21–31. Sutrumpinta.

Lietuvių asmenvardžių, kaip ir viso lietuviško vardyno, slavinimą bei lenkinimą tyrė daugybė mokslininkų, tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Iš pastarųjų minėtini Jano Otrembskio (Jan Otrębski) ir Jurgeno Princo (Jürgen Prinz) darbai. Šių eilučių autorius taip pat nemažai šiais klausimais yra rašęs. Todėl čia bus priminti tik patys svarbiausi dalykai.

***

Pirmiausia nurodytina, kad dar prieš lietuvių asmenvardžių lenkinimą jie buvo apskritai suslavinti. Skaityti toliau

Pro memoriam Jurui Požėlai (video) (0)

juras-pozela-

Skiriama Juro Požėlos (1982 04 12 – 2016 10 16) 35–osioms sukaktuvėms

Šiandieną pakelkime taures už ramybę,
Uždekime atminties žvakelę ir pabūkime daruge,
Prisiminkime tuos, kurių  jau mūsų gyvųjų tarpe nėra…
Liko, nebaigti rašyti rankraščiai, neperskaityti ir neatsakyti laiškai,
Liko neišsakytos mintys ir nebaigti darbai,
Liko tik atminimas šviesus ir nusidriekę į amžinybę takai…
Skaityti toliau

Baltarusija nesutinka priimti Europos Parlamento narių Minske ir Astravo AE (0)

Astravo AE | am.lt nuotr

Balandžio 20 d. keturi Europos Parlamento nariai – Rebeka Harms (Rebecca Harms) (Žalieji/ELA), Bronis Ropė (Žalieji/ELA), Petras Auštrevičius (ALDE) ir Algirdas Saudargas (ELP) ketino aplankyti Astravo atominės elektrinės statybos aikštelę Baltarusijoje. Europarlamentarai taip pat pageidavo susitikti su atsakingų Baltarusijos institucijų atstovais. Tačiau vakar, balandžio 10 d., Baltarusijos ambasadorius Belgijoje, motyvuodamas organizacinėmis bei administracinėmis priežastimis, pranešė EP nariams, jog tokio vizito surengti nėra galimybių.

EP nariai pateikė tokį bendrą komentarą: Skaityti toliau

Lietuva dalyvaus kuriant Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centrą (0)

Eitvydas Bajarūnas.youtube.com nuotr.

Balandžio 11 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje buvo pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro įsteigimo. Jį pasirašė Lietuvos, Suomijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos atstovai.

Lietuvai renginyje atstovavo ir susitarimo memorandumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašė Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Eitvydas Bajarūnas.

Skaityti toliau

Premjeras: Dabartinė mokymosi sistema kelia stresą tiek moksleiviams, tiek mokytojams (audio) (0)

Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 11 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ išsakė Vyriausybės poziciją dėl mokslo metų ilginimo.

„Turime situaciją, kad mūsų šalies mokinių pasiekimai prastėja. Daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens. Šiuo metu 39 savaičių mokymosi programa yra suspaudžiama ir išdėstoma per 34 savaites. Tai yra stresas tiek mokiniams, tiek mokytojams. Mūsų tikslas yra tolygiai paskirstyti mokymosi krūvį. Tai leistų atrasti daugiau laiko edukacinei veiklai, papildomiems užsiėmimams su mokiniais, turinčiais sunkumų. Siūlomomis priemonėmis būtų galima pakelti ugdymo kokybę užtikrinant praktinį, patrauklų ir efektyvų mokymąsi“, – kalbėjo S. Skvernelis. Skaityti toliau

Vilniaus troleibusų ir autobusų vairuotojai grasina streikais (0)

Troleibusas | Lietuvos liaudies kulturos centro nuotr.

Vilniaus savivaldybės valdomo „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinių sąjungų atstovai reikalauja paskelbti šią įmonę keleivių vežimo dalies maršrutų konkurso laimėtoja, jei nebus to padaryta, grasina streikais. Savivaldybės vadovai jau rytoj žada išklausyti reikalavimus, nors juos savivaldybė vadina nepagrįstais.

Kaip skelbia profesinių sąjungų atstovai, 2 valandų streikai turėtų vykti balandžio 19, 21 ir 24 dienomis: balandžio 19 dieną nuo 4.30 iki 6.30 val., balandžio 21 dieną nuo 5 iki 7 val. ir balandžio 24 dieną nuo 6 iki 8 valandos. Skaityti toliau

„Nusišypsok mums, viešpatie“ netrukus viešės Lietuvoje (video) (0)

Nusisypsok mums, Viespatie.rez. Rimas Tuminas. 1994. Dmitrijaus Matvejevo nuotr_menufaktura.lt

Artėjant viešnagei pateikiame Rusų teatro kritikų mintis apie Rimą Tuminą ir jo spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“.

Balandžio 19-23 d. Vilniaus ir Klaipėdos publika galės ne tik prisiminti, bet ir naujai prisiliesti prie vieno unikaliausių spektaklių, kadaise garsinusių Lietuvos teatrinę kultūrą – Rimo Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie“, pastatyto Grigorijaus Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“ motyvais. Praėjus dvidešimčiai metų nuo premjeros Vilniaus mažajame spektaklis 2014-aisiais buvo pastatytas Maskvoje, Jevgenijaus Vachtangovo teatre, Skaityti toliau

Šimtai paukščių taps „Lietuvos ambasadoriais“ (2)

Projektas pauksciai ambasadoriai_am.lt

Kasmet milijonai Lietuvos paukščių migruoja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai jų pasiekia Afrikos žemyną. Tai savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Dalis migruojančių sparnuočių ant kojų turi žiedus – lietuvišką „pasą“ su Kauno zoologijos muziejaus adresu. Lietuvoje paukščiai žieduojame jau beveik 90 metų.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pradeda įgyyvendinti projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Projekto metu 2017–2018 m. visuose etnografiniuose Lietuvos regionuose spalvotais žiedais Skaityti toliau

Ant bendros Baltijos šalių monetos bus pavaizduota Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė (0)

Baltijos seserys_J.Petrulis_lb.lt

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

J. Petrulis savo sukurtu monetos dizainu – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – labiausiai sužavėjo balsuotojus. Jis surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarptautiniame konkurse. Skaityti toliau

Pavasarį pasitinkame kainų augimu (0)

Ieva Skackauskaite_Lietuvos banko nuotr.

Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai.

Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc. Tiek ankstesnį infliacijos šoktelėjimą, tiek dabartines tendencijas lėmė tie patys veiksniai. 2017 m. pradžioje itin išaugo degalų ir padidėjo maisto produktų kainos. Skaityti toliau

Beveik 700 tūkstančių moterų raginamos pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio (0)

Daiva Berukstiene.VLK Paslaugų ekspertizes ir kontroles skyriaus vedėja_VLK nuotr.

Pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš 796 tūkstančių moterų, prisirašiusių prie gydymo įstaigų, pasitikrino vos 119 tūkstančių. Likusios – 677 tūkstančiai – nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterų kviečiamos pasitikrinti sveikatą kaip įmanoma greičiau.

Pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą minėto amžiaus moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kartą per 3 metus gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Nei vienai moteriai už šias paslaugas mokėti iš savo kišenės nereikia, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų šioms paslaugoms apmokėti yra skiriama pakankamai – šiemet net 1,8 mln. eurų.

Skaityti toliau

N. Puteikis prašo teisėsaugos atsižvelgti į paveldosaugininkų nepritarimą planuojamai plėtrai Trakų senamiestyje (0)

Naglis Puteikis | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 10 d. Seimo narys Naglis Puteikis papildydamas pateiktą prašymą ginti viešąjį interesą, kurio sąskaita bandoma patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus, paprašė Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) 2017 m. balandžio 7 d. pareikštą nepritarimą D. Nedzinsko ir Trakų raj. savivaldybės planuojamai plėtrai Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje bei šios komisijos darbuotojų parengtą pažymą.

Seimo narys N. Puteikis informavo, kad VKPK, kuri yra valstybės ekspertė ir patarėja Skaityti toliau

Panevėžio studentui robotų kūrėjui – kelialapis į išskirtinį renginį Japonijoje (0)

GiedriausLiauiorobotas_ktu.lt

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) magistrantas Giedrius Liaučys, sukonstravęs robotą „Ciongs“, ir dalyvavęs olimpiados „Robotiada 2017“ rungtyje „3kg Sumo“ laimėjo kelialapį į Japoniją. Tokie kelialapiai Lietuvoje paskirti tik du.

„Robotą pradėjau surinkinėti prieš penkerius metus – 12-oje gimnazijos klasėje, tačiau dėl išteklių stygiaus robotą galėjau pabaigti tik prieš pusmetį. Tokio roboto gamyba ne tik techniškai sudėtinga, bet ir reikalauja didelių finansinių resursų.

Skaityti toliau

Istorijos mokytojas: Mokinius išmokome begalės enciklopedinių faktų, jų galvose nesuformuojančių jokių prasminių ryšių (1)

MoksleiviaiKTUSantakosslenyje_ktu.lt

Artėja egzaminų laikotarpis, o su juo – ir neišvengiama diskusija dėl „neteisingų“, „netikslių“ ir „mokymo programų neatitinkančių“ egzaminų užduočių bei pasvarstymai, kad „anksčiau žmonės mokėsi geriau“. Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) istorijos mokytojas Domas Boguševičius ramina – populiarus viešojoje erdvėje dabartinės ir sovietmečiu užaugusios kartos žinių lyginimas yra iš principo neteisingas.

„Reikėtų suvokti, kad gyvenimas sovietiniame informaciniame vakuume ir dabarties informacijos perteklius neleidžia adekvačiai gretinti skirtingų kartų. Skaityti toliau

Kas yra mediacija? Mediacija ugdymo įstaigose (0)

K. Kagio nuotr.

Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.

Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (13)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

Savaitgalį Kaune vyko tarptautinė šunų paroda (nuotraukos) (0)

Kaune vykusios parodos akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Savaitgalį Kaune vyko Tarptautinė visų veislių šunų paroda.  Į laikinąją sostinę susirinko įvairių veislių atstovai ir jų šeimininkai iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir kitų aplinkinių šalių.

Keturkojai varžėsi šuniukų nuo 4 iki 6 mėnesių, mažylių nuo 6 iki 9 mėnesių, atviros klasės ir veteranų kategorijose. Griaužiausi ir paklusniausi džiaugėsi garbingais parodos apdovanojimais. O visi parodos dalyviai  ir svečiai – gera nuotaika.

Parodos akimirkos – Arūno Sartanavičiaus nuotraukose. Skaityti toliau

Iš profesinės karo tarnybos atleistas buvęs karinių oro pajėgų vadas (0)

T. Festner nuotrauka

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis išleido buvusį karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko pateiktą vertinimą, kad tolesnė karininko profesinė karo tarnyba prieštarautų tarnybos interesams, praneša ministerija.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos informavo kariuomenės vadą apie A. Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Vrublevskių bibliotekoje yra Vasario 16-osios Akto juodraštis (video) (0)

Rasa Sperskienė,Audrys Antanaitis, Rimvydas Ginkus | Alkas.lt nuotr.

Tai nėra naujiena istorikams, tačiau po profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Berlyne, visuomenė kažkaip savaime prisiminė, kad Vasario 16-osios aktas atsirado ne tuščioje vietoje. Buvo keletas originalo egzempliorių, buvo Tarybos posėdžių protokolai, pagaliau buvo juodraščiai. Vienas iš tokių juodraščių vokiečių kalba jau senokai atsidūrė Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kažkada net buvo eksponuotas, tačiau visuomenei žinomas mažai. Kaip ir kiti dokumentai apie Lietuvos Tarybos veiklą ir aplinkybes, lėmusias Nepriklausomybės paskelbimą. Skaityti toliau

Tyrime dėl M. Basčio ryšių – naujos detalės (0)

Mindaugas Bastys | Penki.lt nuotr.

Tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinasi naujas detales dėl galimų politiko ryšių su bendrovės „Arvi“ atstovais ir konkrečiai vadovu Vidmantu Kučinsku.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas po komiteto posėdžio pranešė, kad komitetas yra gavęs papildomų žinių iš Valstybės saugumo departamento (VSD) apie M. Basčio ryšius, kurios gali būti reikšminga rašant komiteto išvadą. Skaityti toliau

D. Stancikas. (Ne)tikras konservatyvumas (2)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Lietuviai – konservatyvi tauta. Audringoje geopolitinėje kryžkelėje, tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų gyvenantiems lietuviams (dėl pavojingos Lietuvos geopolitinės vietos prof. Kazys Pakštas tarpukary atkakliai ieškojo vietos „antrąjai Lietuvai“ – Angoloje, Madagaskare, Argentinoje) tradicijos saugojimas, konservatyvus gyvenimo būdas yra būtinas stabilumo garantas. Dar tiksliau – išlikimo garantas.

Lietuviai yra giliai konservatyvi tauta – mūsų prieraišumas savo žemei atsispindi ir praėjusių amžių lietuviškoje literatūroje, mene ar filosofijoje, ir šiuolaikiniame gyvenimo būde – veik kiekvienas miestietis nori turėti nuosavą namą su nuosavu žemės sklypu arba bent jau sodybą Skaityti toliau

Velykinių kiaušinių marginimas vašku (0)

DSC00626-1200

Kai buvau visai maža, iki kokių ketverių metų gyvenau Panevėžio rajone, nedideliame Raguvos miestelyje. Mūsų giminėje ir šeimoje nebuvo klasikinių tradicijų iš gerojo kaimo, tad Velykoms vašku kiaušinių nemargindavo ir neskutinėdavo.

Juolab niekas nepasikeitė  persikėlus gyventi į Panevėžį. Ir toliau dažydavo su kiaušinių lukštais. Na ką daryti, mano šeima nebuvo valstiečiai, greičiau miestelėnai, šiek tiek palaikantys ryšius su kaimu iš kažkokios inercijos. Ir ilgą laiką jokiais keliais iki manęs neatėjo nuostabus kiaušinių marginimo menas – nei iš draugų šeimų, nei iš pažįstamų… Skaityti toliau

Sankt Peterburge atidengtas atminimo ženklas rašytojui J. Jurkūnui (0)

sankt-peterburge-atidengtas-atminimo-zenklas-rasytojui-juozui-jurkunui_urm.lt

Sekmadienį, balandžio 9 dieną, Sankt Peterburge atidengtas atminimo ženklas lietuvių kilmės rašytojui ir dailininkui Juozui Jurkūnui (1895–1938). Ant namo Rylejevo g. 17/19, kuriame gyveno J. Jurkūnas ir iš kurio buvo išvežtas sušaudyti, fasado buvo pritvirtinta projekto „Paskutinis adresas“ lentelė.

Rašytojas ir dailininkas J. Jurkūnas gimė 1895 m. rugsėjo 17 d. Lietuvoje, 1938 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas mirties bausme už tariamą šnipinėjimą. Sušaudytas 1938 m. rugsėjo 21 dieną. Reabilituotas 1958 m. kovo 22 dieną. Skaityti toliau

Mirė kino režisierius Algirdas Dausa (2)

Algirdas Dausa_kinosajunga.lt

Balandžio 7 d., eidamas 77-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos, mirė kino režisierius Algirdas Dausa, pranešė Lietuvos kinematografininkų sąjunga.

Algirdas Dausa gimė 1940 m. gruodžio 11 d. Vilniuje. 1965 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. Kine debiutavo 1963 m. drauge su režisieriumi Algirdu Tumu sukūręs dokumentinį filmą „Naktis prieš parodos atidarymą“. Filmas buvo apdovanotas tiek Sovietų sąjungos, tiek tarptautiniuose festivaliuose. Skaityti toliau

Kauniečiai susitiko su Vasario 16-osios Akto atradėju L. Mažyliu (0)

L.Mazylis susitikime_Tamakausko nuotrJPG

Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Paneigė kai kurių dabar vadovaujančių  ir save susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) Skaityti toliau

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (10)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė