Rambyno srities parko vadovai kartu su Šilutės miškų urėdija sutvarkė gamtos paminklo Raganų eglės artimąją aplinką ir parėmė jos gyvybingumo palaikymo darbus. Atliktas dirvožemio atkūrimas po egle, įterpiant į jį pjuvenas su mikorizės grybu.
Miškų urėdija skyrė lėšų lentinio tako ir dviejų stendų įrengimo darbams. Nuo šiol Raganų eglę galės pamatyti ir neįgalūs lankytojai.
Raganų eglė – daugiakamienė eglė, auganti Rambyno krašto parke, netoli Vilkyškių Skaityti toliau
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavime. Iš kairės Romualdas Ozolas, Kazimiera Prunskienė | Nuotr. autorius nežinomas
Skiriama Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo atminimui
Tai, ką mes darome dabar kaip politikai, – yra tai, kas šiuo metu ir turi būti daroma. Daugelis senųjų kultūros formų, jos idealų turi būti eliminuota, pasiimant tik tai, kas turi tęstinumo teisę situacijoje, kada žmogus ir tauta apsisprendžia gyventi. Tai yra pagrindinis mūsų kultūros orientyras. Visa kita, kas susiję su antikultūra kaip buvimo būdu, su apsnūdimu, neveiklos fetišizacija ir estetizacija ir ypač bjaurasties ir mirties poetizacija, turėtų būti atmesta. Aš suprantu, kad ir toliau bus tokių, kurie džiaugsis, – kaip gražiai yra mirštama. Arba – kaip gražu bus nusinuodyti. Galima rasti ir populiaresnius, kasdieniškesnius žudymosi būdus: gėrimą, rūkymą, narkotikus. Visi šie „idealai“ turės būti Skaityti toliau
Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. „Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.
Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau
Egiptiečių bronzinis veidrodis, reprezentuojantis Saulę ir jos dieviškąją šviesos galią |The book of symbols. Reflections on archetypal images. Koln: TASCHEN, 2010.
Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.
Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)
Pastato rizalitu vadinama architektūrinė dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis. Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi: pastato fasado viduryje (vidurinis), Skaityti toliau
Pusiaužiemio žygis Aukštadvario regioniniame parke | O. Gaidamavičiūtės nuotr.
Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.
Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.
Vaikų dienos centre „Navininkai” | VDC „Navininkai“ nuotr.
Ketvirto Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto ,,VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra” straipsnio tikslas – projekto rezultatai ir gerosios praktikos pristatymas.
Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto įgyvendinimo metu buvo įsteigti du nauji vaikų dienos centrai, vieno jų, įsikūrusio Čižiūnuose, atnaujinta infrastruktūra bei modernizuoti visi, projekte dalyvavę dienos centrai, įsigyjant naujų veiklos priemonių. Projekto metu vykdyti mokymai rizikos grupės vaikams ir jų šeimos nariams bei teiktos šeimos įgalinimo paslaugos, kurias, tikimasi, bus galima toliau tęsti ir ateityje. Skaityti toliau
„Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Nelsonas Mandela
Artėjant pirmiesiems 2017 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių išvykimams į dalinius apie šiuos ir kitus aktualius klausimus šauktiniams pasakoja Lukas Sidaravičius. Jis, baigęs studijas aukštojoje mokykloje, pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Savanorį kalbino vyr. srž. Aušra Barkauskienė ir specialistė eil. Agnė Boreikaitė
– Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavolaisvalaikio pomėgiai? Skaityti toliau
Lapkričio 17 dienos popietę Lietuvos respublikos tautinių bendrijų namuose Graikų tautinė bendrija „Pontas“ surengė seminarą, skirtą paminėti Jungtinių Tautų organizacijos Junesko padalinio paskelbtus Aristotelio atminimo metus ir 120 metų sukaktį nuo pirmosios šiuolaikinės 1896 m. Atėnų olimpiados. Seminaro metu veikė ir paroda, kurioje buvo išstatytos graviūrų reprodukcijos ir fotografijos keliomis temomis: a) senovės graikų filosofų; b) Klasikinės Graikijos teatrų; c) 1896 m. Atėnų olimpiados; d) Boetijos regiono šiuolaikinės Graikijos centrinėje dalyje vaizdai su architektūros paveldu. Seminaro dalyviai susidomėję apžiūrėjo parodą. Skaityti toliau
Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos “Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas” pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.
Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.
Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau
Seniai seniai, kai mano karta augo, pasirinkti, kurias knygas skaityti, buvo lengva – iš pasaulinės literatūros buvo leidžiama, kas laiko patikrinta ir kam autorinių teisių mokesčio terminas jau pasibaigęs: augom, skaitydami Aleksandrą Diuma (Alexandre Diuma) ir Valterį Skotą (Walter Scott), „Gylį“ (Etelė Lilijana Voinič (Ethel Lilian Voinich) ir „Džeinę Eir“ (Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte). Paskui į rankas patekdavo ir Hermanas Hesė… „Stepių vilkas“ buvo populiariausias, „Demianas“, „Sidharta“ – nemažiau. O kur dar „Stiklo karoliukų žaidimas“ – gal ne visi iki jo buvom evoliucionavę, bet kas pamėgdavo, skaitydavo po kelis kartus, ieškodami atsakymų į jaunų žmonių klausimus, dėl ko gyvenam, kaip gyventi teisingai, kaip yra su pašaukimu, kokia moralė turi pirmumą – visuomenės diktuojama ar individuali? Kaip gyventi save, bet būti Skaityti toliau
Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos “Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas” pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.
Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.
Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau
Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.
Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).
Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys Skaityti toliau
Sausio 14 d. 18 val. Vilniaus etninės kultūros centre (Pamėnkalnio g. 34) vyks pirmasis šių metų „ETNOketvirtadienis“. Bus mokomasi gaminti kaukes linksmiausiai metų šventei – Užgavėnėms, kurios šiemet bus ypač ankstyvos!.. – vasario 9 dieną. Renginio rengėjai kaip visuomet, visų maloniai lauks su kvapnios arbatos puodeliu.
Norintys dalyvauti renginyje turėtų užsirašyti el. paštu sandra@etno.lt arba pranešti tel. 8 5 279 1287, nes visų yra visų norinčių priimti regėjai yra nepajėgūs. Skaityti toliau
Balandžio 26 d., antradienis 17.30 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7) Vilniaus etninės kultūros centras (VEKC) rengia Irenos Felomenos Juškienės knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymą bei tekstilės meistrės, dizainerės Editos Petravičienės rankinių parodos atidarymą.
„Nuo pintinės iki rankinės“ – tai populiari pažintinė knyga, kuri supažindins skaitytoją su XIX–XX a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais. Skaityti toliau
Gyvendama Olandijoje, dailininkė ir modeliuotoja (iš profesijos) Gaiva Paprastoji daug keliauja po šalies miestus apžiūrinėdama vaizduojamojo meno ir mados parodas.
Vieną parodą, kuri buvo surengta Hagoje ir vadinosi „Odė Olandijos madai”, ji nufilmavo, parengė paskaitą ir šių metų kovo mėn. 18 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje paskaitė ją prieš savo pačios dailės kūrinių parodos atidarymą.
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)
V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis
4. Mišri puošyba
Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau
Mieli jaunieji „SAULĖS ARKLIUKŲ“ bičiuliai,
štai jau visas mėnuo mūsų skyrelis KŪRYBA laukia Jūsų darbų – poezijos, prozos, vaizduojamosios ar taikomosios dailės kūrinių, tradicinės kūrybos ir netradicinės – visokiausios kūrybos, kokią tik galima skelbti internete.
Pastebėję saviraiškos ir raiškos kupiną sielą, mes, suprantama, kviesime skelbti savo kūrybą, bet juk gali būti ir taip, kad mes nepastebėsime… Tad Jūs nelaukite, kol Jus kas pastebės – patys pasirodykite! Skaityti toliau