Lietuvos kelias

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (13)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (45)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar LVŽS agitavusi už „Darnią Lietuvą“ leis Skverneliui prakišti „socialinės lyties“ sąvoką? (25)

Saulius Skvernelis | A. Gumbytės nuotr.

Su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimą prasprukęs ir Lietuvos Respublikos ministru pirmininkų paskirtas statutinis policijos pareigūnas Saulius Skvernelis vienu iš prioritetinių savo Vyriausybės darbotvarkės klausimų paskelbė prieštaringai vertinamos vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvoje. Praktikuojančiu kataliku išdidžiai prisistatantis Skvernelio bendražygis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat neseniai pareiškė, kad Skvernelio Vyriausybė sieks Stambulo konvencijos ratifikavimo.  Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (46)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą? (19)

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video) (41)

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) triuškinančiai laimėjusi 2016-ųjų metų Seimo rinkimus ir sužadinusi daugelio viltis, kad Lietuvos politikoje pagaliau ką nors gali pradėti reikšti valstybės ir Tautos ateičiai neabejingų paprastų Lietuvos piliečių balsai ir siekiai, išgyvena neeilinį išbandymą.

Seimo rinkimus laimėjusios partijos paskirtas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis meta iššūkį partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

S. Skvernelis atvirai ir demonstratyviai stoja prieš jį į Lietuvos premjero postą atvedusio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio asmenybę bei LŽVS programą. Skaityti toliau

A. Zolubas. Investicijos ar nežabotas godulys? Susirūpinti turi visa Lietuva (14)

Investicijos ar nežabotas godulys? | Alkas.lt koliažas

Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima sauvaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno.

Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime aibes, apsiriboja kokiu nors menkos tvoros išardymu ar Skaityti toliau

G. Radzevičius. Siekime būti Butsargiais. Algirdo Patacko atminimui (0)

Gediminas Radzevičius | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Ta sąvoka: „Valdžia duoda – Lietuva gera… Valdžia neduoda – Lietuva bloga“. Beviltiškai įsisiurbė į mus per tuos sovietmečio laikus ir ligi šiol neapleidžia sąmonės…

Dauguma sako: „Valdžia renka mokesčius ir tegu rūpinasi visais mūsų reikalais, nuo materialinės gerovės kūrimo, socialinės rūpybos, kultūros, paminklų statymo ir t.t. Niekur taip mąstydami mes toli nenueisime. Niekas už mus pačius nepasirūpins papročių, savasties, dvasinės, kultūrinės, medžiaginės gerovės ugdymu ir išsaugojimu. Nesiimdami asmeninės iniciatyvos daugelis bergždžiai galvoja apie „aną krantą“, kuriame „rojaus sodai“ noksta ir tik laukia jų, nesulaukia… Skaityti toliau

A. Stancikienė. Kodėl premjeras S. Skvernelis skatina tarnautojus pažeisti įstatymus? (3)

Aurelija Stancikienė | S. Paškevičiūtės nuotr.

Panašu, kad žaliųjų (ir valstiečių) vyriausybės žaliosios idėjos baigėsi iškart po rinkimų.

Neringoje šiandien susipažinau su stulbinančiais kai kurių valstybės institucijų „perliukais“. Griuvėsių valstybės institucijos eilę metų pajudinti neįstengia. Arba tingi. Arba nenori. Užtat labai aktyviai priešinasi naujo statinio toje pačioje vietoje atsiradimui. Motyvai visiškai nesuprantami: esą negerai, jei pastatas matysis iš jūros pusės. Taip kietakaktiškai saugodami teritorijas sėkmingai apsisaugome ir nuo pažangos, ir nuo investicijų. Turiu liūdną žinią: kietakaktišką požiūrį institucijoms teks Skaityti toliau

T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III) (17)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas  globalistas? (II)“

Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau

G. Songaila. Okupacinės valdžios sprendimai nesukuria teisės dovanoti Lenkijai Pranciškonų vienuolyną (28)

Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsisprs V. Šapoka | Alkas.lt koliažas.

Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras  Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą  „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98).

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“. Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsispirs V. Šapoka. O, kad šie siekiai Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kai žodis tampa darbu (1)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visi žinome posakį: mažiau kalbų, daugiau darbų. Šis posakis atsispindi tiek liaudiškojoje, tiek profesionaliojoje literatūroje, iš tiesų jis tiesiog įaugęs į mūsų tautos mąstyseną. Ir tai – dėsninga. Didžiuma mūsų tautos kilusi iš liaudies, valstiečių ir darbininkų, o gana žymi dalis ir dabar priklauso visuomenės sluoksniams, kuriuose fizinis darbas sudaro visos veiklos pagrindą.

Iš esmės kalbos priešpriešinamos ne bet kokiam darbui, o fiziniam. Daugeliui vis dar atrodo, jog iškasti duobę ar įkalti vinį yra darbas, o straipsnių, knygų ar disertacijų rašymas – tik tauškalai. Dažnai minėtas posakis Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus? (20)

Lietuvos Respublikos piliečio „pasas“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje nuolat yra pakurstomas nelietuviškų pavardžių lietuviškuose dokumentuose klausimas (ypač pasikeitus valdžiai), vis atrandant kitokių priekabių ir mėginimų tvarkyti tuos nepaklusnius lietuvius. Kai sukeliamos tokio pobūdžio „audros“, kiekvieną kartą vis atsiranda „ekspertų“ iš intelektualų, dažniausiai istorikų ir politikų, kurie, parašę tekstus apie neva Lietuvoje engiamus užsieniečius įrašant jų pavardes į lietuviškus pasus, po jais pasirašo ir pavadina peticijomis. Keista, kad tie „ekspertai“ pučia miglas ir iškraipo visiems žinomas tiesas, kurios beveik du dešimtmečius buvo nuolat keliamos diskusijose Skaityti toliau

N. Puteikis. KPD direktorė neįvykdė pažado pateikti žinių apie nuo visuomenės nuslėptą Trakų senamiesčio sumažinimą (4)

Naglis Puteikis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 15 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje svarstant Trakų senamiesčio sumažinimo dėl RIMI parduotuvės statybos vietoje autobusų stoties klausimą Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė viešai žadėjo, kad ji tuoj pateiks visą informaciją apie šį sumažinimą. Buvo pažadėta pateikti KPD Pirmosios vertinimo tarybos (vadovas Romas Pakalnis) posėdžio, kuriame buvo nuspręsta iš Trakų senamiesčio išimti RIMI parduotuvės statybai reikalingų sklypų teritorijas, protokolą ir garso įrašą. Šių dokumentų prieš mėnesį raštu prašė mokslų daktarė Lina Leparskienė, apsigynusi disertaciją apie Trakų istorinį kraštovaizdį. Deja, iš KPD prašomos informacijos ji negavo. Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai (114)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“. Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (27)

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I) (6)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Žmonės norėtų būti laiminti. Šis noras patrauklus dar ir todėl, kad laimingi žmonės reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės, labiau pilietiški, kilnūs ir tolerantiški. Jei visuomenės laimė tokia vertinga kodėl jautri, demokratiška valdžia neturėtų kreipti savo politikos siekdama piliečiams padėti pasiekti didesnį laimės lygį?

Akivaizdu, kad valdžia arba nenori rūpintis piliečių laimę arba jai prastai sekasi tai daryti. Todėl apie aukštesnį BNL (bendros nacionalinės laimės indeksą) ji net nekalba, nes Lietuva pagal jį pastoviai atsiduria šeštame pasaulio šalių Skaityti toliau

Š. Šimkus. Stiklinė Dievo akis (2)

Pixabay.com nuotr

Dievo akis – visame pasaulyje gerai žinomas simbolis: tai ne tik krikščioniškoji „Apvaizdos akis“, bet ir Budos akimis puoštos nepaliečių šventyklos, Mitros-Varunos saulės vyzdys senovės indoarijų pasaulėvokoje, senovės egiptiečių Horo akis ir t. t. Ne tik Saulė, bet ir Mėnuo bei žvaigždės laikyti akimis – nuolatiniais, bluosto nesudedančiais dieviškaisiais vyzdžiais. Vienokiu ar kitokiu būdu pasaulis tradicijos įsivaizduotas esąs stebimas, esąs dievų akiratyje, o visi žmonių darbai – geri ar blogi – regimi tos dieviškosios akies. Žmogus niekada nėra visiškoje vienatvėje, visiškai Skaityti toliau

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Puola rusai? Žvilgtelkime į veidrodį (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Informacinių karų kontekste būtina išskirti du dalyku. Faktą ir manipuliavimą juo. Rusijos agresija yra objektyvus faktas. Jeigu iki Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiais prasidėjusių antpuolių tuo dar buvo galima abejoti, tai po jų bet koks blaiviai mąstantis žmogus tuo vargiai abejotų. Įžvalgesni tai suprato jau prasidėjus kolonijiniam karui Čečėnijoje. Kas kita – manipuliavimas šiuo faktu. Ilgą laiką Lietuvoje buvo tik dvi nuomonės – Tėvynės sąjungos ir prorusiška. Ilgainiui Tėvynės sąjungos būdą kovoti su bet kokia alternatyvia nuomone perėmė ir kitos sisteminės partijos. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video) (12)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Žiniasklaidoje būtina kritika, bet ne mažiau svarbu – objektyvumas, nešališkumas (5)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Didelio šurmulio sulaukė kelių Seimo narių registruotas įstatymo projektas, kad žiniasklaidoje 50 proc. turinio turėtų būti teigiama informacija. Kai toks projektas buvo įregistruotas, tuoj pat supratau, kad čia kažkas „pakišo“ naivią Seimo narę psichologę Dovilę Šakalienę (kuri „pakišo“ dar du LVŽS frakcijos narius). Lenda svarbios smulkmenos, kad projekto ištakos pas socialdemokratus.

Kad toks projektas ne tik nesusipratimas, bet ir absurdas, akivaizdu didžiajai daliai žmonių. Retoriškai galima klausti: užsakyta reklama be užsakymo numerio priskirtina prie Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė