 |
Mokslo darbai
Kas yra mediacija? Mediacija ugdymo įstaigose (0)
Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.
Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau
Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (1)
Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.
Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,
Paskelbtas etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų konkursas (0)
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.
Programa patvirtinta EKGT 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui. Skaityti toliau
J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)
Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius.
Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau
Seime surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ (video) (0)
Kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“.
Konferencijoje buvo aptarta viešojoje erdvėje nuolat minimos universitetinio ugdymo pertvarkos, mokslininkų statuso juridinio reglamentavimo tobulinimo bei kiti su mokslu ir studijomis susiję klausimai.
Konferenciją surengė Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų diskusijų klubas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimas. Skaityti toliau
B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)
Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.
Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau
Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu (0)
Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.
– Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A. J. Greimo metais, o jo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Kuo Lietuvai ir pasauliui reikšminga ši asmenybė? Skaityti toliau
Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)
Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau
Geografai visuomenei pateikė 70 Lietuvos ežerų gylių žemėlapius (video) (0)
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai visuomenei pateikė septyniasdešimties Lietuvos ežerų ir tvenkinių batimetrijos duomenis. Batimetrija – tai vandens telkinių gylių matavimas ir žymėjimas žemėlapyje taip sudarant batimetrinius žemėlapius. Didžiąją dalį batimetrijos duomenų suskaitmenino geografijos specialybės studentai, vadovaujami Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus Marijaus Pilecko.
Lietuvos ežerų batimetriniai planai skenuojami ir skaitmeninami rengiant LEU kursinius ir bakalauro darbus. Dar dviejų ežerų (Gineitiškių ir Salotės) batimetrijos duomenis pateikė LEU absolventas, šiuo metu Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doktorantas Vaidotas Valskys. Skaityti toliau
„Mes ir jie“: Lietuviškas mokslas nuo Jungtinės Karalystės iki Australijos (video) (0)
Dešimtosios mokslo premijų, skiriamų lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams bei Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje įteikimo ceremonijos metu buvo apdovanoti ir du tiksliųjų mokslų atstovai: lazeristas dr. Rimvydas Juškaitis bei fizikas dr. Almantas Pivrikas.
Abu mokslininkai gana aiškiai žinojo, ko nori iš gyvenimo. Abu to atkakliai siekė ir , regis, jiems daug kas pavyko. Abu nenutraukė savo ryšių su Lietuva, į kurią grįžta ne tik didžkukulių pavalgyti.
Audrio Antanaičio ir Arūno Sartanavičiaus pokalbis su 2016 metų Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo premijų laureatais dr. Rimvydu Juškaičiu ir dr. Almantu Pivriku. Skaityti toliau
„Mes ir jie“: Kas Jūs, pone Viktorai Masaiti? (video, nuotraukos) (5)
Šis klausimas garbiam Rusijoje gyvenančiam mokslininkui skamba visai logiškai, nes apie Viktorą Masaitį Lietuvoje mes nežinome nieko. Tiesa, prieš ketverius metus jo pavardė šmėkštelėjo mūsų spaudoje, kada buvo pranešta, kad Rusijoje, Popigajaus impaktiniame krateryje, rastas didžiulis deimantų telkinys, o jo atradėjas yra Sankt Peterburge gyvenantis geologas Viktoras Masaitis. Bet tuo mūsų žinios apie šį žmogų ir baigiasi. O gaila…
Gaila, nes V.Masaitis, tegul ir pragyvenęs visą gyvenimą Rusijoje, tebelieka lietuvis, kurio šeimą istorijos vėjai 1914 metais atpūtė į Rusiją ir jau nebeparpūtė Lietuvon. Skaityti toliau
„Atspindžiai“: Apdovanoti užsienio lietuviai mokslininkai (nuotraukos, video) (0)
Gruodžio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje iškilmingos ceremonijos metu apdovanoti penki iškilūs užsienyje gyvenantys ir dirbantys lietuviai mokslininkai. Premijos įteiktos odontologei dr. Jolantai Aleksejūnienei (Kanada), literatūrologui prof. Broniui Vaškeliui (JAV), lazerių specialistui dr. Rimvydui Juškaičiui (Didžioji Britanija), lituanistui Vaidui Šeferiui (Čekija) bei fizikui dr. Almantui Pivrikui (Australija).
Laureatus sveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Rolandas Žalnierius, Lietuvos mokslo institucijų atstovai, kolegos. Jiems grojo „Sostinės vario kvintetas“. Skaityti toliau
Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis (0)
Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius.
Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją. Skaityti toliau
Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)
Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.
Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos
1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.
Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)
Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!
„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau
„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos mokslas yra žlugdomas (video) (1)
Mokslas gali būti savas ir svetimas. Taip teigia panašaus pavadinimo knygą išleidęs istorikas Algimantas Liekis. Pasak jo, kai mokslas tarnauja ne savo tautai ir valstybei, jis yra svetimųjų įrankis.
Tie svetimieji gali būti įvairūs. Svetimos valstybės, finansiniai klanai, įvairios interesų grupės. Jie užsako mokslų tyrimus ir naudojasi jų rezultatais taip, kaip jiems reikia.
Mažos šalies mokslo padėtis dar sudėtingesnė. Skaityti toliau
Akademikas E. Jovaiša pristatė monografiją „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ (nuotraukos, video) (14)
Spalio 21 d. pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią trilogijos „Aisčiai“ dalį – monografija– „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.
Knygos pristatyme dalyvavo monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai:leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas, akademikė, specialioji redaktorė Grasilda Skaityti toliau
Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)
Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.
Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau
VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus (0)
Nobelio chemijos premiją pasidalijo mokslininkai J, Pieras (Jeanas Pierre’as Sauvage‘as) iš Prancūzijos, seras J. Fraseris Stodartas iš JAV ir Bernardas L. Feringa iš Olandijos už molekulinių mašinų, arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę. Laureatai įrodė, kad technologijos miniatiūrizavimas gali sukelti revoliuciją.
„Dažnai mokslininkai siekia pamėgdžioti tai, kas jau veikia gyvuosiuose organizmuose, ląstelėje: medžiagų pernešimą, perdavimą į reikiamą vietą. Skaityti toliau
Istorijos institute vyks tarptautinė konferencija „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose” (0)
Rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvos istorijos instituto (LII) Etnologijos ir antropologijos skyrius (Kražių g. 5, Vilnius) surengs tarptautinę konferenciją „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose”.
Konferencijoje, kurią remia Lietuvos
mokslo taryba, dalyvaus etnologai, antropologai, sociologai, folkloristai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokslo institucijų bei iš užsienio – Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos. Konferencijoje pranešimus skaitys ir doktorantai. Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Ketinama perskaityti 29 pranešimus.
Konferencijos rengėjai Vida Savoniakaitė, Auksuolė Čepaitienė, Vytautas Tumėnas, Darius Skaityti toliau
Briuselyje vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvos atstovai iškovojo apdovanojimus (0)
2016 metų Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Briuselyje abu Lietuvos atstovai pelnė specialiuosius apdovanojimus.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos absolventas, Vilniaus universiteto medicinos studentas Modestas Gudauskas apdovanotas biotechnologijų pramonės srities apdovanojimu už darbą „Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus“. „Europos Sąjungos laukia šviesi ateitis“, – sveikindami Modestą džiaugėsi prizo steigėjai – organizacija „BBI JointUndertaking“, Skaityti toliau
Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas (0)
Iki rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veiks paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.
Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje pristatomas gausus mokslinis palikimas bei įvairią mokslininkės veiklą atspindintys dokumentai ir nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Skaityti toliau
Briuselyje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas (0)
Šiandien, rugsėjo 15 dieną, Briuselyje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Jaunieji mokslininkai iš 37 pasaulio šalių pristatys darbus biologijos, chemijos, kompiuterių mokslo, inžinerijos, aplinkos, medžiagų, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse. Konkurso nugalėtojai paaiškės pirmadienį, rugsėjo 19 dieną.
Lietuvai šiemet atstovaus nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai Rūta Prakapaitė su darbu „Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: Skaityti toliau
VU antropologas D. Brandišauskas tirs Rytų Sibiro čiabuvių gyvenseną (2)
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto kultūros antropologas doc. dr. Donatas Brandišauskas tapo pirmuoju šalies tyrėju, gavusiu prestižinį mokslinių tyrimų grantą iš Nacionalinės geografijos draugijos (angl. National Geographic Society) ir rugsėjo 13 d. pradės vykdyti lauko tyrimus Pietų Jakutijoje ir Amūro regione, Rusijoje.
Vykdydamas projektą VU antropologas dirbs autochtonų elnių augintojų ir medžiotojų bendruomenėse, tirs kintančias sąsajas tarp jų religinių praktikų, kraštovaizdžio suvokimo bei jų teisių šiandienos Rusijoje. Bendradarbiaudamas su užsienio mokslo institucijomis, kokybinius lauko tyrimus Arktikoje doc. dr. D. Brandišauskas vykdo nuo 2003 m. Skaityti toliau
Mokslininkai išrado geresnės kokybės apkrovoms atsparų asfalto mišinį (1)
Provėžos ir duobės Lietuvos keliuose kelia galvos skausmą ne vienam vairuotojui – šią problemą spręsti žada Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, sukūrę atitikmenų Lietuvoje neturintį ilgalaikėms apkrovoms atsparų asfalto mišinį.
Sukurtas asfalto dangos viršutinio sluoksnio mišinys užtikrins ne tik didelio eismo intensyvumo kelių, gatvių bei kitų eismo zonų patvarumą, bet ir oro uostų peronų, orlaivių stovėjimo aikštelių, jūrų uostų krantinių bei terminalų susisiekimo infrastruktūros ilgaamžiškumą. Skaityti toliau
Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (3)
Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje vyksiančiam XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.
Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų. Skaityti toliau
Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą? (0)
Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.
Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,
A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (III) (3)
Atgimimo metais daug mokslininkų, dėstytojų, studentų buvo gana revoliucingi, pasiryžę panaikinti sovietmečio mokslo ir studijų sistemų, demokratinių teisių varžymą, atsisakyti disertacijų ir mokslo darbų rašymo rusų kalba ir kt. Beveik visos aukštųjų mokyklų bendruomenės organizavo rinkimus į įvairių padalinių tarybas. Visa tai sukrėtė daugelį vadovų, nors ir talentingus mokslininkus, bet įpratusius būti tik LKP CK, ministerijos valios vykdytojais. Sovietmečiu kartą papuolęs į nomenklatūrininkus, jeigu nenusikalsdavo partinei valdžiai, dažnai vadovaudavo vos ne iki mirties, neretai susikurdamas ir „nepakeičiamojo“ aureolę. Skaityti toliau
Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė) (3)
Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Skaityti toliau
E. Furman. Kodėl norima išguiti iš rinkos nevalstybinius institutus? (2)
Lietuvos Vyriausybė deklaruoja, kad skatina inovacijas ir mokslo pažangą. Ar tikrai Švietimo ir mokslo ministerija vykdo Vyriausybės pavestos politikos įgyvendinimą, pasirenka tinkamas priemones tikslams pasiekti? Abejonė kilo, kai teko iš arčiau susipažinti su valstybės požiūriu į privačius mokslo institutus. Kad tokie institutai galėtų veikti, jie, kaip ir valstybiniai, akredituojami Švietimo ir mokslo ministerijos. Ir tai teisinga praktika, filtruojant, kad nesikurtų kompetencijos neturintys juridiniai dariniai. Tačiau egzistuojanti tokios atrankos tvarka kelia daug klausimų, iš kurių pagrindinis – ar tikrai skatinama Lietuvoje privati iniciatyva, siekanti Skaityti toliau
