Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.
A.Juška parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką
Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. Skaityti toliau
Gruodžio 89 d. eidamas 96-us metus mirė pirmasis JAV oreivis, inžinierius, astronautas, 1962 metais apskriejęs aplink Žemę Džonas Glenas (John Glenn). Dž. Glenas pasižymėjo ir tuo, kad antrą kartą į kosmosą skrido sulaukęs 77 metų amžiaus, ir tapo vyriausiu kada nors kosmose pabuvojusiu žmogumi.
Dž. Glennas gimė 1921 metais Kembridžo mieste Ohajaus valstijoje, JAV. Baigęs pradinę ir vidurinę mokyklas Niukonkorde, Ohajo valstijoje, Maskingemo universitete studijavo inžineriją.
Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo jūrų aviacijoje. Atliko 59 kovinius skrydžius. Dalyvavo Korėjos kare. Po karo mokėsi lakūnų bandytojų mokykloje. 1957 m. naikintuvu Skaityti toliau
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti. Skaityti toliau
„Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja“, – šypsosi Jonas Navikas, Kauno technologijos universiteto (KTU) saulės laikrodžių kūrėjas. KTU mokslo darbuotojo iniciatyva 2006-aisiais KTU Studentų miestelį papuošė didžiausias Lietuvoje vertikalusis saulės laikrodis, o dar po kelerių metų – ir interaktyvus žmogaus šešėlio saulės laikrodis, įrengtas akademinės bendruomenės lėšomis Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Saulės laikrodžių projektavimas – ilgamečio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo J. Naviko hobis. Būdamas vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, jis yra vertinamas šios srities specialistas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau šią savaitę pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.
Jos gavo unikalią galimybę padirbėti viename didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje, laimėjusios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtą konkursą.
Šiandien gegužės 9 d. įvyks įspūdingiausias ir laukiamiausias gegužės mėnesio, o gal ir visų šių metų dangaus reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską.
Lietuvos padangėje retai pasirodantis Merkurijus gegužės 9 d. taps matomu Saulės disko fone praslinkdamas per jį kaip mažas juodas taškelis.
Toks reiškinys kartojasi vidutiniškai kartą per 8-erius metus. Paskutinis Merkurijaus tranzitas įvyko 2006 metais, kitas būsimas įvyks 2019 m. lapkričio 11 d. Skaityti toliau
Gegužės vakarais virš vakarų horizonto sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.
Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo Skaityti toliau
Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atstovai viešėjo Kijeve, kur dalyvavo derybose su Ukrainos kosmoso agentūros atstovais bei aplankė stambiausias šios šalies kosmoso pramonėje dirbančias įmones. Tarp svarbiausių vizito metu aptartų klausimų – galimybė sukurti ir pagaminti skrydžiams į kosmosą skirtą lengvųjų krovinių raketą nešėją.
Vizito metu taip pat daug diskutuota apie galimybę bendradarbiauti steigiant Rytų bloko kosmoso grupę, kuri taptų konkurencinga atsvara tokiems kosmoso milžinams, kaip Skaityti toliau
Hablo kosminio teleskopo pagalba atrasta tolimiausia galaktika GN-Z11. Iki jos 13,4 milijardo šviesmečių. Taigi, ji atsirado praėjus tik 400 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.
Astronomai yra visiškai įsitikinę atstumo tikslumu, nes pavyko atlikti spektrinę analizę.
Tai – „Hablo“ kosminio teleskopo 26 metų darbo galaktikų srityje pasiekimų viršūnė.
Kad aiškiau parodytų, kaip toli yra ši galaktika, NASA specialistai sukūrė šį animacinį Skaityti toliau
Sausio 24 dieną suėjo lygiai 12 metų, kai NASA marsaeigis „Opportunity“ rieda Marso paviršiumi.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad „Opportunity“ veiks tik 90 dienų, tačiau misija vis pratęsiama. Jis sėkmingai tiria Marso dirvožemį ir akmenis, daro panoramines fotografijas. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Žinių ekonomikos įmonės 2015“ laureatus. Šiemet apdovanojimuose dalyvavo 100 pažangaus verslo ir mokslo atstovų.
Sveikindama susirinkusiuosius, valstybės vadovė pabrėžė, jog per artimiausią dešimtmetį šio tūkstantmečio vaikai patirs daugiau technologinio progreso, nei žmonija patyrė per pastaruosius penkiasdešimt metų. Pasak Prezidentės, tokia sparti technologijų kaita iš pagrindų keičia verslą, mokslą ir visuomenę, ne tik lemdama didelę pažangą, bet ir sukurdama naujų iššūkių. Skaityti toliau
Gandai apie užfiksuotas gravitacijos bangas pasitvirtino. Drąsiausios Alberto Einšteino pranašystės vis tik pasirodė esančios teisingomis.
Problema, kalbant apie gravitacines bangas, iki šiol buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai.
Dabar tai pavyko: mokslininkai užfiksavo, kaip dvi susidūrusios juodosios skylės už milijardų šviesmečių nuo žemės sukuria gravitacines bangas. Skaityti toliau
Šiaurės Korėja sekmadienį, vasario 7 dieną, paskelbė sėkmingai iškėlusi į orbitą kosminį palydovą, esą didindama savo gynybos pajėgumus. Tačiau Pietų Korėjos ir JAV kariškiai šį paleidimą pasmerkė kaip balistinės raketos bandymą.
Palydovas buvo paleistas iš Sohė bandymo poligono šalies šiaurės vakaruose 2 val. 30 min. Lietuvos laiku, o maždaug po 10 minučių pasiekė orbitą.
Per valstybinę televiziją pranešėja paskelbė, kad raketos startas, kurį asmeniškai Skaityti toliau
Amerikiečių astronautas Skotas Kelis (Scott Kelly) socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš Tarptautinės kosminės stoties su pirmąja kosmose išauginta ir pražydusia gėle.
Tas augalas, kuris išskleidė žiedą – oranžinė zinija.
Praėjusių metų pradžioje astronautams kosminėje stotyje taip pat pavyko išauginti raudonųjų romaninių salotų.
Tokiais tyrimai norima sužinoti, kaip pavyktų kosmose užsiauginti tokių daržovių, Skaityti toliau
Pasak JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosmoso orų prognozių centro pranešimų, šiandien vakare turėtų kilti stipri geomagnetinė audra. Žemės magnetinio lauko svyravimų indeksas Kp turėtų pašokti iki 7 lygio. Tikimasi, kad nakties danguje tuomet šiaurės pašvaistės gali sužibti ne tik šiaurinėse mūsų planetos platumose, bet net ir Lietuvoje.
Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp sudaro 9 lygiai. Kai Kp indekso vertė yra nuo 0 iki 3, – Žemės magnetinis laukas laikomas ramiu, kai Kp pasiekia 4 lygį magnetinis laukas jau tampa neramiu, o Kp indeksui esant nuo 5 iki 9 Žemėje siaučia magnetinė audra. Skaityti toliau
Astronautas Timas Pikas atsiprašė, kad, iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) surinkęs ne tą numerį, paskambino nepažįstamai moteriai ir paklausė: „Alio, ar tai planeta Žemė?“.
T. Pikas atsiprašymą parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Iš tikrųjų jis bandė prisiskambinti savo žmonai Rebekai. Neprisiskambino jis ir tėvams, teko palikti balso pranešimą.
Atsargos karo lakūnas, majoras T. Pikas neseniai tapo pirmuoju britų astronautu Skaityti toliau
Amerikiečių privati kosmoso bendrovė „SpaceX“ įvykdė sėkmingą raketos-nešėjos „Falcon 9“ pakylimą, kuri į kosmosą iškėlė 11 komercinių ryšio palydovų.
Pakylimas įvyko iš JAV esančio Kanaveralo iškyšulio Floridoje.
Po pakilimo, raketa stačia nutupdyta ant žemės. Tai pirmas sėkmingas šios bendrovės bandymas raketų skrydžius paversti daugkartiniais, kas sumažintų šių paslaugų kainas. Skaityti toliau
Į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) išvyko trys astronautai. Jų erdvėlaivis sėkmingai pakilo iš Kazachstane esančio kosmodromo. Vienas iš įgulos narių – Timas Pykas (Tim Peake), kuris yra pirmasis britas, vykstantis į TKS.
Po 6 valandų skrydžio kosmonautus nešančios kapsulės liukas atsidarys 21.25 val. Lietuvos laiku.
Jie prisidės prie TKS jau dirbančių dviejų Rusijos ir vieno amerikiečių astronauto. Skaityti toliau
Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau
Ne mažas asteroidas praeitą naktį praskrido mažiau nei 500 tūkst. kilometrų atstumu nuo žemės.
Jis jau gavo neoficialų pavadinimą „Helovinas“, tačiau astronominis jo vardas yra TB 145. Kai kurie astronomai ji pavadino „Didžiuoju moliūgu“ dėl formos ir artimiausio praskriejimo nuo žemės datos.
Mokslininkai jokios grėsmės Žemei nematė, nes asteroidas praskriejo toliau, nei Mėnulis, kuris vidutiniškai skrenda 340 tūkst. km atstumu. Skaityti toliau