 |
Astronomija ir kosmonautika
Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos (1)
Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.
NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.
Dr. Antanas Juška – astronomas, matematikas, fizikas, pedagogas, mokslo populiarintojas (0)
Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.
A.Juška parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką
Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. Skaityti toliau
Mirė pirmasis aplink Žemę apskriejęs JAV astronautas Džonas Glenas (nuotraukos, video) (0)
Gruodžio 89 d. eidamas 96-us metus mirė pirmasis JAV oreivis, inžinierius, astronautas, 1962 metais apskriejęs aplink Žemę Džonas Glenas (John Glenn). Dž. Glenas pasižymėjo ir tuo, kad antrą kartą į kosmosą skrido sulaukęs 77 metų amžiaus, ir tapo vyriausiu kada nors kosmose pabuvojusiu žmogumi.
Dž. Glennas gimė 1921 metais Kembridžo mieste Ohajaus valstijoje, JAV. Baigęs pradinę ir vidurinę mokyklas Niukonkorde, Ohajo valstijoje, Maskingemo universitete studijavo inžineriją.
Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo jūrų aviacijoje. Atliko 59 kovinius skrydžius. Dalyvavo Korėjos kare. Po karo mokėsi lakūnų bandytojų mokykloje. 1957 m. naikintuvu Skaityti toliau
Šį vakarą Lietuvą nušvies supermėnulis (video) (0)
Lapkričio 14 d., pirmadienį, esant giedram vakarui galima bus grožėtis nekasdieniška Mėnulio pilnatimi. Ši pilnatis apie 7 nuošimčių didesnė ir 15 nuošimčių šviesesnė nei įprasta. Toks reiškinys vadinamas supermėnuliu.
Supermėnuliu Mėnulis vadinamas tuomet, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai Mėnulio pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu. Skaityti toliau
„Mokslo sriuba“: Asteroidai su lietuviškais vardais (video) (0)
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti. Skaityti toliau
Spalio dangų nušvies supermėnulis (video) (3)
Spalio 16 d. bus galima pasigrožėti supermėnulio pilnatimi. Taip vadinama didesne ir ryškesne nei įprasta Mėnulio pilnatis sušvintanti mūsų planetos palydovui priartėjus prie Žemės.
Spalio 16 d. 7:23 val. Mėnulis taps pilnatimi, o spalio 17 d. 1:36 val. atsidurs arčiausiai Žemės – perigejuje, tad spalio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta.
Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Skaityti toliau
Lietuvių studenčių įspūdžiai iš NASA: apie kosminį jogurtą, laisvą grafiką ir darbą mylinčius žmones (0)
Vasaros stažuotės NASA Ames mokslinių tyrimų centre artėja į pabaigą, o studentai kraunasi lagaminus namo. Julija Semenenko ir Miglė Aurėja Mickonytė tapo pirmosiomis merginomis iš Lietuvos, kurios turėjo galimybę Kalifornijoje susipažinti su NASA darbo virtuve ir padirbėti kartu su geriausiais pasaulio ekspertais.
Unikalią patirtį iš vieno didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje sukaupusios merginos džiūgavo dėl savo sprendimo dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse NASA stažuotėms. Pastangų rezultatas – ne tik įspūdį darantis įrašas gyvenimo aprašyme, bet ir 10 savaičių įkvepiančių žmonių bei projektų apsuptyje.
KTU saulės laikrodžių kūrėjas: Yra tik vienas laikrodis, kuris ne matuoja, o rodo laiką (1)
„Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja“, – šypsosi Jonas Navikas, Kauno technologijos universiteto (KTU) saulės laikrodžių kūrėjas. KTU mokslo darbuotojo iniciatyva 2006-aisiais KTU Studentų miestelį papuošė didžiausias Lietuvoje vertikalusis saulės laikrodis, o dar po kelerių metų – ir interaktyvus žmogaus šešėlio saulės laikrodis, įrengtas akademinės bendruomenės lėšomis Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Saulės laikrodžių projektavimas – ilgamečio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo J. Naviko hobis. Būdamas vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, jis yra vertinamas šios srities specialistas.
Rugpjūčio dangų papuoš Perseidų meteorų žybsniai (video) (0)
Naktimis iš rugpjūčio 11-os į 12-tą ir iš 12-os į 13 d. bus stebimas vieno ryškiausių ir gražiausių metų meteorų srautų – Perseidų maksimumas.
Perseidų meteorų strėlės žvaigždėtame danguje sužimba skriejančiai apie Saulę mūsų planetai kertant Svifto-Tutlio kometos orbitą. Meteorai įsižiebia kai kadaise kosminėje erdvėje praskriejusios kometos pažertos dulkelės papuola į Žemės atmosferą ir sudegdamos žybteli meteorų šviesa.
Svifto-Tutlio kometa atrasta 1862 m., o paskutinį kartą arčiausiai žemės praskriejo 1992 m., kito jos sugrįžimo laukiama po 130 metų – 2126 m. rugpjūčio 5 d. Skaityti toliau
Dar dvi studentės pradeda stažuotes NASA (0)
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau šią savaitę pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.
Jos gavo unikalią galimybę padirbėti viename didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje, laimėjusios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtą konkursą.
Kaip JAV dolerio centas susijęs su Lietuva ir Marsu? (1)
JAV doleris – visame pasaulyje žinoma ir vertinama valiuta. O dolerio vieno cento autorius, pasirodo, yra žydų kilmės lietuvis Viktoras Baranauskas, gimęs 1871 metais Šiauliuose.
Amerikoje V. Baranauskas buvo žinomas Viktoro Davido Brenerio (Victor David Brenner) vardu.
Ko gero, pats žinomiausias Brenerio kūrinys yra JAV vieno cento nominalo moneta, skirta Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje. Skaityti toliau
Šiandien Merkurijus užslinks ant Saulės! (video, tiesioginė transliacija, nuotraukos) (0)
Šiandien gegužės 9 d. įvyks įspūdingiausias ir laukiamiausias gegužės mėnesio, o gal ir visų šių metų dangaus reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską.
Lietuvos padangėje retai pasirodantis Merkurijus gegužės 9 d. taps matomu Saulės disko fone praslinkdamas per jį kaip mažas juodas taškelis.
Toks reiškinys kartojasi vidutiniškai kartą per 8-erius metus. Paskutinis Merkurijaus tranzitas įvyko 2006 metais, kitas būsimas įvyks 2019 m. lapkričio 11 d. Skaityti toliau
Gegužės danguje – Merkurijaus praslinkis per Saulės diską (0)
Gegužės vakarais virš vakarų horizonto sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.
Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo Skaityti toliau
Mėnuleigio kūrėjas vos atvykęs į Lietuvą domėjosi lietuvišku palydovu (0)
Mėnuleigio kūrėjas, vokiečių bendrovės „Audi“ misijos į mėnulį komandos vadovas Robertas Boehme, vos atvykęs į Lietuvą, pirmiausia panoro susipažinti su lietuviais kosmoso užkariautojais – Vilniaus universiteto startuolio „NanoAvionics“ komanda. Antrajai kosmoso misijai besiruošiantys lietuviai su mėnuleigio kūrėju pasidalino patirtimi ir pristatė palydovo modelį LituanicaSAT-2, su unikalia eksperimentine raketinės traukos sistema, kuri reikšmingai praplės mažųjų palydovų panaudojimo galimybes.
Palydovas LituanicaSAT-2 į kosmosą bus paleistas antroje šių metų pusėje. Mėnuleigio kūrėjas pripažino, kad mokslininkų darbas neabejotinai reikšmingas ir svarbus ne tik Skaityti toliau
Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)
Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau
Ukrainos kosmoso agentūra susidomėjo galimybe bendradarbiauti su KTU mokslininkais (2)
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atstovai viešėjo Kijeve, kur dalyvavo derybose su Ukrainos kosmoso agentūros atstovais bei aplankė stambiausias šios šalies kosmoso pramonėje dirbančias įmones. Tarp svarbiausių vizito metu aptartų klausimų – galimybė sukurti ir pagaminti skrydžiams į kosmosą skirtą lengvųjų krovinių raketą nešėją.
Vizito metu taip pat daug diskutuota apie galimybę bendradarbiauti steigiant Rytų bloko kosmoso grupę, kuri taptų konkurencinga atsvara tokiems kosmoso milžinams, kaip Skaityti toliau
„Hablo“ kosminis teleskopas išvydo tolimiausią galaktiką (video) (5)
Hablo kosminio teleskopo pagalba atrasta tolimiausia galaktika GN-Z11. Iki jos 13,4 milijardo šviesmečių. Taigi, ji atsirado praėjus tik 400 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.
Astronomai yra visiškai įsitikinę atstumo tikslumu, nes pavyko atlikti spektrinę analizę.
Tai – „Hablo“ kosminio teleskopo 26 metų darbo galaktikų srityje pasiekimų viršūnė.
Kad aiškiau parodytų, kaip toli yra ši galaktika, NASA specialistai sukūrė šį animacinį Skaityti toliau
Marsaeigis „Opportunity“ jau 12 metų sėkmingai rieda Marso paviršiumi (0)
Sausio 24 dieną suėjo lygiai 12 metų, kai NASA marsaeigis „Opportunity“ rieda Marso paviršiumi.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad „Opportunity“ veiks tik 90 dienų, tačiau misija vis pratęsiama. Jis sėkmingai tiria Marso dirvožemį ir akmenis, daro panoramines fotografijas. Skaityti toliau
Lietuvos vardas – tarp pažangiausių pasaulio šalių (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Žinių ekonomikos įmonės 2015“ laureatus. Šiemet apdovanojimuose dalyvavo 100 pažangaus verslo ir mokslo atstovų.
Sveikindama susirinkusiuosius, valstybės vadovė pabrėžė, jog per artimiausią dešimtmetį šio tūkstantmečio vaikai patirs daugiau technologinio progreso, nei žmonija patyrė per pastaruosius penkiasdešimt metų. Pasak Prezidentės, tokia sparti technologijų kaita iš pagrindų keičia verslą, mokslą ir visuomenę, ne tik lemdama didelę pažangą, bet ir sukurdama naujų iššūkių. Skaityti toliau
Gandai pasitvirtino: Nobelio premijos vertas atradimas padarytas (2)
Gandai apie užfiksuotas gravitacijos bangas pasitvirtino. Drąsiausios Alberto Einšteino pranašystės vis tik pasirodė esančios teisingomis.
Problema, kalbant apie gravitacines bangas, iki šiol buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai.
Dabar tai pavyko: mokslininkai užfiksavo, kaip dvi susidūrusios juodosios skylės už milijardų šviesmečių nuo žemės sukuria gravitacines bangas. Skaityti toliau
Šiaurės Korėja paleido dar vieną palydovą (0)
Šiaurės Korėja sekmadienį, vasario 7 dieną, paskelbė sėkmingai iškėlusi į orbitą kosminį palydovą, esą didindama savo gynybos pajėgumus. Tačiau Pietų Korėjos ir JAV kariškiai šį paleidimą pasmerkė kaip balistinės raketos bandymą.
Palydovas buvo paleistas iš Sohė bandymo poligono šalies šiaurės vakaruose 2 val. 30 min. Lietuvos laiku, o maždaug po 10 minučių pasiekė orbitą.
Per valstybinę televiziją pranešėja paskelbė, kad raketos startas, kurį asmeniškai Skaityti toliau
Kosmose pirmą kartą pražydo gėlė (0)
Amerikiečių astronautas Skotas Kelis (Scott Kelly) socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš Tarptautinės kosminės stoties su pirmąja kosmose išauginta ir pražydusia gėle.
Tas augalas, kuris išskleidė žiedą – oranžinė zinija.
Praėjusių metų pradžioje astronautams kosminėje stotyje taip pat pavyko išauginti raudonųjų romaninių salotų.
Tokiais tyrimai norima sužinoti, kaip pavyktų kosmose užsiauginti tokių daržovių, Skaityti toliau
Ar šiąnakt sulauksime prognozuotos šiaurės pašvaistės? (0)
Pasak JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosmoso orų prognozių centro pranešimų, šiandien vakare turėtų kilti stipri geomagnetinė audra. Žemės magnetinio lauko svyravimų indeksas Kp turėtų pašokti iki 7 lygio. Tikimasi, kad nakties danguje tuomet šiaurės pašvaistės gali sužibti ne tik šiaurinėse mūsų planetos platumose, bet net ir Lietuvoje.
Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp sudaro 9 lygiai. Kai Kp indekso vertė yra nuo 0 iki 3, – Žemės magnetinis laukas laikomas ramiu, kai Kp pasiekia 4 lygį magnetinis laukas jau tampa neramiu, o Kp indeksui esant nuo 5 iki 9 Žemėje siaučia magnetinė audra. Skaityti toliau
Astronautas iš TKS apsiriko ir paskambino nepažįstamai moteriai (4)
Astronautas Timas Pikas atsiprašė, kad, iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) surinkęs ne tą numerį, paskambino nepažįstamai moteriai ir paklausė: „Alio, ar tai planeta Žemė?“.
T. Pikas atsiprašymą parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Iš tikrųjų jis bandė prisiskambinti savo žmonai Rebekai. Neprisiskambino jis ir tėvams, teko palikti balso pranešimą.
Atsargos karo lakūnas, majoras T. Pikas neseniai tapo pirmuoju britų astronautu Skaityti toliau
Privačiai bendrovei „SpaceX“ pavyko nuleisti raketą ant žemės (video) (0)
Amerikiečių privati kosmoso bendrovė „SpaceX“ įvykdė sėkmingą raketos-nešėjos „Falcon 9“ pakylimą, kuri į kosmosą iškėlė 11 komercinių ryšio palydovų.
Pakylimas įvyko iš JAV esančio Kanaveralo iškyšulio Floridoje.
Po pakilimo, raketa stačia nutupdyta ant žemės. Tai pirmas sėkmingas šios bendrovės bandymas raketų skrydžius paversti daugkartiniais, kas sumažintų šių paslaugų kainas. Skaityti toliau
Pirmą kartą į TKS išskrido Didžiosios Britanijos astronautas (video) (0)
Į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) išvyko trys astronautai. Jų erdvėlaivis sėkmingai pakilo iš Kazachstane esančio kosmodromo. Vienas iš įgulos narių – Timas Pykas (Tim Peake), kuris yra pirmasis britas, vykstantis į TKS.
Po 6 valandų skrydžio kosmonautus nešančios kapsulės liukas atsidarys 21.25 val. Lietuvos laiku.
Jie prisidės prie TKS jau dirbančių dviejų Rusijos ir vieno amerikiečių astronauto. Skaityti toliau
Po kosmosą klaidžiojęs japonų zondas vis dėlto pasiekė Venerą (0)
Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau
Dangų skros leonidų meteorų strėlės (video) (0)
Jei ne niūrūs ir lietingi orai, šiąnakt, paryčiais iš lapkričio 17-os į 18 d., gerą turėtume progą pasimėgauti Leonidų meteorų srautu, pasireiškiančiu kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą.
Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.
Daugiausia meteorų laukiama naktį iš lapkričio 17-os į 18-tą. Tą naktį jaunas Mėnulis leisis anksti ir jo šviesa netrukdys grožėtis vienu gražiausių ir ryškiausių meteorų srautų. Skaityti toliau
Astronomai: Savaitgalį Lietuvos padangę raižę ugnies kamuoliai – tik pradžia (0)
Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.
Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.
Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau
Už pusės milijono km nuo Žemės praskriejo arti pusės km asteroidas (0)
Ne mažas asteroidas praeitą naktį praskrido mažiau nei 500 tūkst. kilometrų atstumu nuo žemės.
Jis jau gavo neoficialų pavadinimą „Helovinas“, tačiau astronominis jo vardas yra TB 145. Kai kurie astronomai ji pavadino „Didžiuoju moliūgu“ dėl formos ir artimiausio praskriejimo nuo žemės datos.
Mokslininkai jokios grėsmės Žemei nematė, nes asteroidas praskriejo toliau, nei Mėnulis, kuris vidutiniškai skrenda 340 tūkst. km atstumu. Skaityti toliau
