Istorija

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas (0)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 21–31. Sutrumpinta.

Lietuvių asmenvardžių, kaip ir viso lietuviško vardyno, slavinimą bei lenkinimą tyrė daugybė mokslininkų, tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Iš pastarųjų minėtini Jano Otrembskio (Jan Otrębski) ir Jurgeno Princo (Jürgen Prinz) darbai. Šių eilučių autorius taip pat nemažai šiais klausimais yra rašęs. Todėl čia bus priminti tik patys svarbiausi dalykai.

***

Pirmiausia nurodytina, kad dar prieš lietuvių asmenvardžių lenkinimą jie buvo apskritai suslavinti. Skaityti toliau

Istorijos mokytojas: Mokinius išmokome begalės enciklopedinių faktų, jų galvose nesuformuojančių jokių prasminių ryšių (1)

MoksleiviaiKTUSantakosslenyje_ktu.lt

Artėja egzaminų laikotarpis, o su juo – ir neišvengiama diskusija dėl „neteisingų“, „netikslių“ ir „mokymo programų neatitinkančių“ egzaminų užduočių bei pasvarstymai, kad „anksčiau žmonės mokėsi geriau“. Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) istorijos mokytojas Domas Boguševičius ramina – populiarus viešojoje erdvėje dabartinės ir sovietmečiu užaugusios kartos žinių lyginimas yra iš principo neteisingas.

„Reikėtų suvokti, kad gyvenimas sovietiniame informaciniame vakuume ir dabarties informacijos perteklius neleidžia adekvačiai gretinti skirtingų kartų. Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Vrublevskių bibliotekoje yra Vasario 16-osios Akto juodraštis (video) (0)

Rasa Sperskienė,Audrys Antanaitis, Rimvydas Ginkus | Alkas.lt nuotr.

Tai nėra naujiena istorikams, tačiau po profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Berlyne, visuomenė kažkaip savaime prisiminė, kad Vasario 16-osios aktas atsirado ne tuščioje vietoje. Buvo keletas originalo egzempliorių, buvo Tarybos posėdžių protokolai, pagaliau buvo juodraščiai. Vienas iš tokių juodraščių vokiečių kalba jau senokai atsidūrė Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kažkada net buvo eksponuotas, tačiau visuomenei žinomas mažai. Kaip ir kiti dokumentai apie Lietuvos Tarybos veiklą ir aplinkybes, lėmusias Nepriklausomybės paskelbimą. Skaityti toliau

Kauniečiai susitiko su Vasario 16-osios Akto atradėju L. Mažyliu (0)

L.Mazylis susitikime_Tamakausko nuotrJPG

Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Paneigė kai kurių dabar vadovaujančių  ir save susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) Skaityti toliau

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (10)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose (0)

Medaliu paroda_lnm.lt1

Nuo balandžio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3), veikia paroda „Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose“.

Paroda aprėpia beveik aštuonių šimtmečių Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, įkūnytą šiuolaikiniuose medaliuose. Pristatomi XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje sukurti garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį įamžinantys darbai: Lietuvos valdovų portretai, iškiliems XVI–XVIII a. Lietuvos ir Mažosios Lietuvos istorijos, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie Apšvietos epochos idėjas Europoje ir Lietuvos indėlį į jas.

Apšvietos epocha, iškėlusi proto, kaip pagrindinio pasaulio pažinimo įrankio, idėją, valdžių padalijimo ir visuomeninės sutarties politiniame mąstyme, suformulavo tuos principus, kurie tapo Europos civilizacijos pagrindais. Tačiau ar galima sakyti, kad Apšvietos epochos veikėjai, skelbdami karą prietarams, siūlė ateizmo alternatyvą? Kaip absoliutizmo principus klibinančios idėjos galėjo būti skelbiamos ir plėtojamos absoliutinėje monarchijoje? Ar lietuviai dalyvavo švietėjų veikloje, ar pačios švietėjų idėjos plito Skaityti toliau

Vasario 16-osios Akto faksimilė bus saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (tiesioginė transliacija) (1)

Rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 6 dieną Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai  bus perduota Vokietijoje rasto Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė.

Renginyje kalbės užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Liudas Mažylis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą kovo 29 dieną suradęs Vokietijos diplomatiniame archyve. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Nedraugiškos Lietuvai jėgos bando sumenkinti Nepriklausomybės Akto suradimo reikšmę (4)

L.Mazylis_D. Barysaitė.lrs.lt

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitikęs su Lietuvos Nepriklausomybės Aktą Vokietijos diplomatiniame archyve radusiu VDU prof. Liudu Mažyliu sako, kad nedraugiškos Lietuvai jėgos bando sumenkinti šį faktą, tačiau parlamento vadovo nuomone, Lietuvos piliečiams tokio pobūdžio propaganda neveiksminga.

„Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, okupantai mums bandė įteigti, kad jokio Nepriklausomybės Akto niekada nebuvo, tačiau mūsų tikėjimas buvo stipresnis. Šiandien matome, kad jis yra. Tai nuostabiausia žinia ir dovana Lietuvai, Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks paskaita apie Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietę (0)

Atrastas šulinys | I. Masiulienės nuotr.

Balandžio 5 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) bus skaitoma vieša paskaita „Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.

Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje Skaityti toliau

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

Kviečia paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“ (1)

Miro pilis | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Balandžio 2 d., 14 val. Kaune, Pažaislio vienuolyno sveikatingumo komplekse „Monte Pacis“ (T. Masiulio 31) bus atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“.

Lietuvos  valstybė turi ilgą ir šlovingą istoriją. Savo geografine padėtimi, išsitiesusi tarp rytų ir vakarų, Lietuva visada būdavo istorinių verpetų sūkuryje.

Buvo pilami piliakalniai ir juosiamos gynybinės tvoros, statomos medinės pilys. Net šiais laikais priskaičiuojama apie 2000 išlikusių piliakalnių. Užsitęsus kovoms su Kryžiuočių ordinu, Lietuvoje buvo pastatyta ir Skaityti toliau

T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau

Lietuvos pareigūnams įteiktos Vasario 16-osios akto faksimilės (9)

Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis - Vygaudo Ušacko rankose | www.facebook.com nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis sutarė, kad Berlyno archyve profesoriaus Liudo Mažylio kovo 29 d. rastas Lietuvos nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas Lietuvoje, o ateityje bus svarstomos galimybės perduoti dokumentą, tačiau Vokietija dar turėtų išnagrinėti teisines tokio perdavimo galimybes.

Z. Gabrielis L. Linkevičiui taip pat perdavė Lietuvos Tarybos nutarimo faksimilę. Vasario 16-osios akto ir lietuviškosios, ir vokiškosios versijos faksimiles taip pat gavo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Skaityti toliau

A. Bumblauskas nesupranta kaip kažkoks „tipas“ jam iš panosės nugvelbė Vasario 16-oisos Akto atradimą (audio) (27)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Kovo 29 d. vakare Lietuvos žiniasklaidai paskelbus, kad kad Vokietijoje pagaliau surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, „etatinis“ Lietuvos-Lenkijos istorikas Alfredas Bublauskas suglumo, – kaip be jo žinios jam nežinomas kažkoks mažylis „tipas“ iš panosės nugvelbė stulbinantį atradimą.

Paklausykite interneto erdvėse platinamų tartum girto profesoriaus nusistebėjimų: Skaityti toliau

Vokietijoje rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas (12)

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas | Alkas.lt nuotr.

Kovo 29 d. Lietuvą apskriejo neįtikėtinai džiugi žinia, kad Vokietijos diplomatiniame archyve pagaliau surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas.

Tai patvirtino šio Lietuvai itin svarbaus dokumento atradėjas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. LRT naujienų laidai „Panorama“ jis sakė, kad neabejoja jo atrasto dokumento autentiškumu.

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas  užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve buvo saugomas dokumentų bylų rinkinyje įvardintame „Baltijos Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

R. Garuolis apie prieš 30 metų įkurtą legendinį Vilniaus roko klubą (video) (0)

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Prieš 30 metų 1987 kovo 7 d. įvyko legendinis Vilniaus roko klubo atidarymas.

Vilniaus roko klubo atidaryme dalyvavo grupės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos. Lietuvai atstovavo „Dinda Polimantika“, „Exlibris“, „Faktas“ „Horoskopas“, „Komanda V“ , „Kvadratas“, „MF“, „Ramybės skveras“, „Roko laboratorija“, „Tigro metai“, „Seifas“, „Tu ir aš“.

Iš Latvijos atvyko grupė „Lyviai“ („Līvi“), Estijos atstovavo – „Hetero“, Rusiją– „Avia“.  Skaityti toliau

Renginyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai ir mokysis, ir pramogaus (0)

Vaikai per pramogą mokomi Lietuvos istorijos | Staloteatras.lt nuotr.

Balandžio 2 ir 23 dienomis „Stalo teatras“ kviečia jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus ir jų tėvus į renginį „Sekretai iš būtųjų laikų“. Įdomi ir žinių apie Lietuvos istorines asmenybes bei svarbius įvykius suteikianti pramoga šeimoms prasidės  13 val. ekskursija prie Mindaugo paminklo (Arsenalo g. 1, Vilnius), o baigsis spektakliu Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Bilietus į renginį platina Tiketa.

Orams bešylant, mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams siūloma trumpam išeiti iš teatro salių į kiemą ir pasivaikščioti po istorines vietas, į Lietuvos istoriją žvelgiant naujomis akimis. Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (27)

Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai | Alkas.lt koliažas

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos  vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ (0)

Rengėjų nuotr.

Kovo 17 dieną Utenoje vyko knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatymas visuomenei. Pristatyme, kuris vyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos vadovybė, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, žuvusiųjų giminės ir artimieji. Susirinkusiems koncertavo Utenos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Ainiai“. Skaityti toliau

Šeštadienį Medininkų pilyje – riterių kovos (0)

Riterių kovos Medininkų pilyje | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Šį šeštadienį, kovo 25 d., Medininkų pilyje jau šeštą kartą vyks gyvosios istorijos renginys „Medininkų pilies apgultis“. Į garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovų istoriją menančią pilį susirinks karybos ir amatų rekonstruktoriai, muzikantai. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Prieš 615 metų, neramų Lietuvai 1402 metų pavasarį, kunigaikštis Švitrigaila, kovodamas dėl valdžios prieš savo brolius, pasitelkė Kryžiuočių ordiną, – pasakoja Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių, Skaityti toliau

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų (0)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.

„Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (27)

Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau

Kauniečiai spręs, kur statyti išeivių Kaunui dovanojamą J. Vileišio paminklą (3)

Rengėjų nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti J. Vileišio paminklą. Kauniečiai kviečiami dalyvauti apklausoje ir nuspręsti, kuri miesto vieta šiam paminklui yra tinkamiausia.

„100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J. Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Skaityti toliau

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė