VDU vyks aukščiausio lygio vadovų, istorinių lyderių susitikimas (5)

VDU Kaunas | vdu.lt nuotr.

VDU Kaunas | vdu.lt nuotr.

Kovo 10 d., penktadienį, 10 val., Vytauto Didžiojo universitete didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos-Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

Kaune vyksiančio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene,

politikos, meno, kultūros žmonėmis, verslo ir visuomenės atstovais ragins gaivinti istorinę atmintį, ieškoti naujų dialogo formų, kurti naujas, produktyvaus, kaimyniškai atsakingo, taiką palaikančio bendravimo formas, paremtas abipuse pagarba ir pasitikėjimu.

Neatsitiktinai sprendimų paieškoms kartu su buvusiais prezidentais iš Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Slovakijos ir Ukrainos pasirinkta akademinė erdvė – XXI amžiaus globalių iššūkių ir regioninių grėsmių akivaizdoje būtina prisiminti kovos dėl demokratijos ir šalių laisvės epizodus bei užmegzti glaudų dialogą, į jį įtraukiant akademinę bendruomenę, ypač jaunąją kartą.

„Simboliška ir prasminga, kad forumas vyks Vytauto Didžiojo universitete – prasidėjus Atgimimui, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų, intelektualų atkurtas Universitetas tapo vienu pirmųjų mūsų šalies laisvės šauklių, humanistinės pasaulėžiūros židiniu. Šiandien vėl stovėdami ant pokyčių slenksčio, kviečiame atsigręžti į idealus, kurių vedini ėjome demokratizacijos link. Taikių sprendimų vardan atveriame duris dialogui tarp valdžios ir piliečių“, – universitetų svarbą diskusijose dėl ateities pabrėžė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų forumo numatomų dalyvių – buvusieji Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenko (Ukraina), Bronislavas Komorovskis (Lenkija), Leonidas Kravčiukas (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Petaras Stojanovas (Bulgarija), Rudolfas Šusteris (Slovakija), Valdis Zatleris (Latvija), Genadijus Burbulis (Rusija).

Pirmajame Baltijos ir Juodosios jūrų forume 2016 metais jo dalyviai pasirašė Kijevo nutarimą, kuriame savo siekiu įvardijo jungtinę ir tikslingą taikos palaikymo misiją. „Mūsų visų tikslas – skleisti bendrais veiksmais grįstą vertybių sistemą, kuri užtikrins tarpusavio supratimą ir paramą, kartų ir ideologijų bei žmonių ir valstybių dialogą“, – teigiama deklaracijoje.

Baltijos ir Juodosios jūrų erdvė, kurią formavo tautybių, tikėjimų ir kultūrų įvairovė, turi ilgą ir bendrą istoriją. Pasak buvusių valstybių vadovų, tik demokratija, taika ir visiškas karo bei agresijos išsižadėjimas Europos tautų bendruomenei padės užtikrinti saugumą žemyne.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui skirtas forumas „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“ vyks kovo 10 d., penktadienį, 10 val., VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Tą pačią dieną, 14.00 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) numatoma diskusija „Universitetų dialogas: tikslai, misija ir praktikos“, po kurios, apibendrinant forumą, bus priimtas Kauno nutarimas „Pasitikėjimo ir taikos dialogas“ – kvietimas pilietinę visuomenę, politikus, mokslininkus, kultūros, verslo ir kitų sričių atstovus suburti jėgas.

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno miesto savivaldybė.

Istoriniai lyderiai, Baltijos ir Juodosios jūrų forumo dalyviai:

  • Valdas Adamkus, Lietuvos prezidentas (1998–2003 ir 2004–2009)
  • Vytautas Landsbergis, Lietuvos Seimo pirmininkas (1992, 1996–2000)
  • Viktoras Juščenko, Ukrainos prezidentas (2005–2010)
  • Bronislavas Komorovskis, Lenkijos prezidentas (2010–2015)
  • Leonidas Kravčiukas, Ukrainos prezidentas (1991–1994)
  • Leonidas Kučma, Ukrainos prezidentas (1994–2004)
  • Petru Lučinskis, Moldovos prezidentas (1996–2001)
  • Arnoldas Riutelis, Estijos prezidentas (2001–2006)
  • Petaras Stojanovas, Bulgarijos prezidentas (1997–2002)
  • Rudolfas Šusteris, Slovakijos prezidentas (1999–2004)
  • Valdis Zatleris, Latvijos prezidentas (2007–2011)
  • Genadijus Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius (1991–1992)
Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Šventės, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Įdomi tik viena tema, – po Karelijos-Suomijos respublikos pertvarkymo iš 16-os likus 15-os respublikų sąjungai, –
    administravimo sąlyga abiems Prūsijos dalims tekusi… nuo 1945 m. “pamesta” JAV su J.K. vadovų įsipareigojimuose
    “laikinam administravimui” iki Taikos susitarimo (ką vykdą po SSSR su Lenkija, Lenkijai ir Rusijai šiandien apleistose
    D.Trump su T.May rengiamų administarvimo pertvarkose žemių plotuose); t.y. kuo bus pakeistas teisėtas SSSR president M.Gorbatshow, “teisėtu būdu”, pagal Potsdamo punktus t e b e ad m i n i s t r u o j a n t i s iki…

    Įdomu bus ką,
    Valdas Adamkus, Lietuvos prezidentas (1998–2003 ir 2004–2009)
    Vytautas Landsbergis, Lietuvos Seimo pirmininkas (1992, 1996–2000)
    Viktoras Juščenko, Ukrainos prezidentas (2005–2010)
    Bronislavas Komorovskis, Lenkijos prezidentas (2010–2015)
    Leonidas Kravčiukas, Ukrainos prezidentas (1991–1994)
    Leonidas Kučma, Ukrainos prezidentas (1994–2004)
    Petru Lučinskis, Moldovos prezidentas (1996–2001)
    Arnoldas Riutelis, Estijos prezidentas (2001–2006)
    Petaras Stojanovas, Bulgarijos prezidentas (1997–2002)
    Rudolfas Šusteris, Slovakijos prezidentas (1999–2004)
    Valdis Zatleris, Latvijos prezidentas (2007–2011)
    Genadijus Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius (1991–1992)

    pajėgūs jau (nes nepajėgus nei vienas iki šiandien kol kas, kaip doras ir tikras politikas; o pasimaivyt… prašau,
    “apsimetinėt” su* nuo* iki* apie… Krymą* ar pan. posovietinio neišsipildymo blogybes po Kovo 11-osios – Rusijos bei kitų visų 15-os išvadavimo ir abiejų jūrų aplinkoje t u š č i a k a l b y s t ė m i s galės) …kiek tik fiziniai kūnai leidžia.

    Potsdamas – 45 (jo “užmarštinėjimu”) ir Valdo Adamkaus, Vytauto Landsbergio, Viktoro Juščenkos, Bronislavo Komorovskio, Leonido Kravčiuko, Leonido Kučmos, Petru Lučinskio, Arnoldo Riutelio, Petaro Stojanovo, Rudolfo Šusterio, Valdžio Zatlerio su tuo pat Genadijum Burbuliu iš Rusijos, kaip ir Donaldo Trampo su Tereza Mėj
    d i d e l ė gėda.

    Jokių pamokų – vien aukščiausia atsakomybė, už abiejų Prūsijos dalių santvarkos ateitį: dalinant, išmainant, paliekant – SUTVARKANT 1945 m. skolą (gali už JAV su Jungtine Karalyste ir visos 16-ka šalių imti spręst).
    Klausimas vien, – per pradžią Holodomor, – baisiausio ž m o n i j o s nužmogėjusios dalies, – nusikaltimo t y r i m ą.
    Visa kita, tai tiek šiandien užžiniasklendinta žiniasklaidiškai širma-maiva. Gyvybė ir rytojus svarbiau. Ne Užgavėnės.

  2. Ar kartais tik ne per didelius nuopelnus mūsų Laisvės siekime sau prisiskiria VDU. Tai panašu į Sąjūdžio nuopelnų savinimąsi, į “Vilniaus dešimtuko” vaidmens menkinimą…

  3. Atmintis:

    VDU renginiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui nesiderina su istorine pagarba karaliui Mindaugui kuriant tautinę valstybę. VDU renginys– tik tuščiagarbiškumas. Be to. sukanka 800 metų nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo 1217 m. kovo 3 d. Bet argi tai kam nors rūpi,

    • Taip, sukaks, – kituose metuose; nes tokiu bukumos lygiu (kaip bumlauskininkai su “1000-mečiu”), retas
      pasigirti gali. Paprasta:
      “1582 m. Grigalius XIII, sudaręs komisiją vadovaujamą Perudžos universiteto matematiko ir gydytojo Luidžio Lilo, kuri pataisė Julijaus kalendoriaus klaidas. Naujojo stiliaus kalendorius iki mūsų dienų paslinko per 13 dienų į priekį. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje jis įvestas 1586 m., o naujų metų pradžia sausio 1 dieną katalikų religija išpažįstančioje Europoje įsigaliojo tik 1691 m.”

      Taigi, dirbtinas “silvestradienis” Metus iš pavasario pervilkęs dar tik 326-tą sykį (tikėkim grįš atgal greit)

  4. Aistis:

    Labai pavėluotas renginys. Kai lietuvių tautos beliko tik pusė, kai dauguma išvaikyta po pasaulį, – jau vėlu. Gal tai bus aptarimas, kas dar nepadaryta , naikinant mažąsias tautas ir valstybes. Ką gali pasakyti V.Adamkus, atvežęs Lietuvon Globalizaciją ir Pasauloinį Pilietiškumą? Specialiai sunaikinęs mūsų mažosios tautos patriotiškumą. Jo įkurtas Pilietinė visuomenės institutas parengė tūkstančiams lietuvių kelią į užsienius. O ką gali pasakyti Landsbergis, pasaulio ELITOS ir mūsų oligarchų samdinys, vadovavęs kuriant didžiausią vergovę ir išnaudojimą mūsų krašte, ir taip išvaikęs du milijonus jaunų specialistų iš Lietuvos. Jie gi visi masonai 33 lygio. Adamkaus mašinos numeris tai pasako. O ar ne masonai sukūrė Pirmąją pasaulyje komunistinę valstybę Rusijoje, valdomą masonų-judėjų, ir po to, kaip nepavykusį projektą sugriovė 1985-1995 metais.Mes jų aukos. Šiandieną mažosioms tautoms beliko TIK IŠLIKIMO KLAUSIMAS IR APSIGYNIMO NUO GALŪTINIO SUNAIKINIMO. Ar konferencija sieks šitų tikslų?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė