Paryžiuje pagerbtas prezidento K. Griniaus atminimas (13)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtas prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) 150-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Minint sukaktį, Lietuvos ambasadoje Prancūzijos sostinėje surengtas susitikimas su humanitarinių mokslų daktaru Algimantu Kasparavičiumi. XX a. Lietuvos istorijos tyrinėtojas susirinkusiems lietuvių bendruomenės nariams pristatė K. Griniaus – jaunystėje aktyvaus kovotojo už laisvą lietuvišką žodį ir spaudą, vėliau politiko, premjero ir prezidento – įvairiapusę ir iškilią asmenybę.

A. Kasparavičius pabrėžė, kad nepaisant trumpos, vos pusmetį trukusios prezidentinės kadencijos trečiasis 1918 m. valstybingumą atkūrusios Lietuvos Respublikos prezidentas ženkliai prisidėjo prie šalies modernizavimo ir jos integracijos į Vakarų Europos šalių bendruomenę. Istorikas pažymėjo, kad net ir netekęs prezidentinio posto K. Grinius tolesnį savo gyvenimą paskyrė Lietuvai ir jos žmonių gerovei. Jis taip pat pasidžiaugė, kad šiais metais Prezidentas K. Grinius ir jo žmona Kristina post mortem buvo apdovanoti „Jad Vašem“ Pasaulio Tautų Teisuolių medaliu už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu.

Ambasadorius Dalius Čekuolis priminė, kad Seimas yra paskelbęs 2016-uosius metus prezidento K. Griniaus metais ir padėkojo pranešėjui už išsamią šios iškilios Lietuvos asmenybės gyvenimo ir nuopelnų retrospektyvą.

Renginio dalyviai taip pat galėjo išvysti K. Griniui skirtų nuotraukų parodą, pristatančią svarbiausius prezidento asmeninio, politinio bei visuomeninio gyvenimo įvykius.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

13 komentarų

  1. O štai kaip probanditiniai elementai “įvertino” savą:
    “1999 m. „Lietuvos paštas“ išleido pašto voką Antano Mačiuikos atminimui”.
    https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Mačiuika

  2. Ar Lietuvai reikalingi perversmai?
    “Tai buvo karinis perversmas, nes didžiąją dalį nepatenkintųjų sudarė majoro P.Plechavičiaus vadovaujami karininkai, kuriems paskutinis kantrybės taurę perpildęs lašas buvo prezidento K.Griniaus įsakymu sumažinti atlyginimai”.
    To laiko ekonomika:
    “Vartau seniai ant močiutės aukšto rastą „Ūkininko patarėjo“ 1928 m. surištą rinkinį. Jame mažai politikos, daug ūkiškų patarimų, tačiau iš čia pateikiamų suvestinių aišku, kad jau tuomet Lietuva kone pirmavo Europoje pagal arklių, kiaulienos, sviesto eksportą, na, o pagal automobilių skaičių 10 tūkstančių gyventojų gerokai atsiliko net nuo kaimyninių šalių (vienas automobilis teko 1690 gyv., kai Latvijoje – 975, Estijoje – 698 gyv., Vokietijoje – 148 gyv., Prancūzijoje – 40 gyv., na, o JAV – kas penktas gyventojas turėjo automobilį)”.1927 m. įkurtas „Pieno centras“ į Vokietiją ir Angliją eksportavo net 30 proc. savo pagaminamo sviesto.
    Pakvipo gaisru, ir tautininkų lyderis, nespėjęs užbaigti gerų ir blogų darbų, pasipustė padus.
    Perversmais arba virsmais nepakeisi tautinės ir politinės sanklodos, o juo labiau, kaip rodo kitų šalių patirtis, revoliucijos, maištai bei kiti kataklizmai tik išbalansuoja visuomenę ir sujaukia ekonomiką”.
    http://www.iskauskas.lt/2010/12/17/ar-lietuvai-reikalingi-perversmai/

  3. Kas galėjo būti rinkėjais prie Smetonos:
    “Rinkėjais arba renkamaisiais atitinkamoje seniūnijoje galėjo būti tik šio valsčiaus gyventojai, suskirstyti į tris kategorijas:

    1. Šioje seniūnijoje valdantys nekilnojamą turtą arba įmonę ir mokantys atitinkamą savivaldybės mokestį.
    2. Valstybės arba savivaldybės įstaigų tarnautojai.
    3. Yra baigę aukštąjį mokslą arba specialųjį žemės ūkio mokslą”.
    http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=256&Itemid=66
    Kadangi tuomet 95% Lietuvos gyventojų (visuomenės dauguma arba varguomenė) neturėjo jokio turto, tai ir rinkimuose dalyvauti negalėjo.
    Nenuostabu, kad po to, kaip rašė iškilus partizanas kunigas Justinas Lelešius – Grafas,
    “mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų nepalaikė visuomenės dauguma (varguomenė), kuri prie sovietų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos, – normalų pragyvenimą”.
    Iš TSRS išėjome jau visi turėdami butus, namus, mašinas, nemokamą mokslą, nemokamą gydymą, išsimokslinimą, ko visuomenės dauguma negavo Lietuvoje
    TIK dėl to,
    kad Smetona nuvertė išrinktą valdžią ir viską pajungė savo (ar savo šaikos, pvz., jo giminaitis ministras pirmininkas J.Tubelis buvo labai turtėjęs asmuo), o ne visuomenės daugumos interesų naudai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė