Paskutinė JAV prezidento rinkimų savaitė: aistros nerimsta, kova stiprėja. Abu kandidatai į prezidentus pasiryžę iki galo kovoti už vieną svarbiausių postų pasaulyje: paskutiniai intensyvus susitikimai su rinkėjais ir paskutiniai bandymai įtikinti paprastus žmones balsuoti už juos.
Manau, neturėtume aklai tikėti visomis pasaulio spaudos ar TV kanalų skleidžiamomis informacijomis apie JAV priešrinkiminę situaciją. Būtina pavartyti bent keletą spaudinių, kad galėtum susidaryti kiek detalesnį, tikresnį Šiaurės Amerikos priešrinkiminį vaizdą.
Nemaža dalis tų žinių šaltinių, pastaruoju metu užsiėmę kryptingos ir needakvačios informacijos teikimu, stengdamiesi suformuoti vienokias ar kitokias, jų norimas visuomenines nuomones apie kandidatus į JAV prezidento postą. Intensyviai lipdomas vieno ar kito kandidato įvaizdis, dažnai stengiantis vieną iškelti, o kitą parodyti iš neigiamos pusės.
Šiuo metu ypač aktyvus JAV demokratai, darantys viską, kad tik jų remiamas kandidatas laimėtų šiuos rinkimus. Neoficialiais duomenimis, o tą tvirtina Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų komanda – net 90% visos JAV spaudos remia Hilari Klinton (Hillari Clinton). Taigi, D. Trampas dažnai labai „vienišas“ tame rinkiminio mūšio lauke.
Tokias aršias priešrinkimines kovas kažin ar Amerika kada buvo regėjusi. Jau įvyko trys prezidentinių debatų turai, paskutinysis, vykęs visai neseniai, buvo ypatingai prieštaringas ir pilnas netikėtumų. Paskutiniųjų debatų metu, D. Trampas pareiškė, kad jei jis nelaimės rinkimų, jis kreipsis į teismą, kad pastarasis peržiūrėtų visą rinkimų eigą, nes anot jo – „rinkimų balsavimui užregistruoti ne tik kai kurie nelegalūs JAV gyventojai, bet ir negyvos dūšelės“.
Niekas nežino, kiek ten tos tiesos tuose kandidato teiginiuose, bet viena aišku – D. Trampas nenusiteikęs lengvai apleisti savo pozicijų… Deja, visi tie skandalai nelabai ramiai nuteikia visuomenę, mat, atrodo, per daug koncentruojamasi ant pačių kandidatų asmenybių, jų asmeninių gyvenimų, tuo pačiu nepakankamai skiriant dėmesio patiems svarbiausiems dalykams: tai abiejų kandidatų požiūriai, jų numatomi konkretūs planai sprendžiant būsimus šalies politinius, ekonominius, socialinius aspektus.
Vakarais visa šalis sėdasi prie žydrųjų ekranų, kompiuterių, kad sužinoti, kas naujo per dieną buvo „išmokta“ apie vieną ar kitą kandidatą. Priešrinkiminės įtampos, šalį padalino į dvi aiškias, tarpusavyje konfrontuojančias stovyklas.
Tačiau eilinis rinkėjas dažnai pasigenda tų pačių kandidatų programų brandumo, susitelkimo ties svarbiausiomis esmėmis: eilinis JAV gyventojas nori žinoti – kas gi iš tiesų pasikeis šalyje, jei vienas ar kitas kandidatas taps svarbiausios pasaulio šalies vadovu. Tiesa, neretai, dar iš vakaro vieno ar kito kandidato skelbti būsimosios veiklos planai – sekančią dieną jau būna kiek keičiami arba kitaip interpretuojami.
Nors yra dalykų, kurių kiekvienas kandidatas laikosi labai tvirtai: tai D. Trampo griežtos imigracinės reformos, tarpvalstybinių sienų statymas ir stambiųjų JAV įmonių sugrąžinimas iš užjūrių, jų koncentracija jau pačioje šalyje ir tokiu būdu – naujų darbo vietų sukūrimas. Bedarbystės panaikinimas ir naujų darbo vietų sukūrimas – štai kas labiausiai rūpi eiliniam amerikiečiui. Manoma – net 10 milijonų JAV darbingo amžiaus vyrų, šiomis dienomis yra be darbo ir gyvena iš valstybės paramų. (Tokius duomenis savo naujoje, visai neseniai išėjusioje knygoje „Men without work“, pateikė žymus JAV ekonomistas Nikolas Eberštadtas (Nicholas Eberstadt)).
Tuo tarpu, kita kandidatė į prezidentus – H. Klinton nori laikyti atviras šalies sienas ir suteikti amnestiją šalyje esantiems nelegalams. Ji žada daugiau dėmesio skirti švietimui, sveikatos apsaugai, moterų teisių plėtojimui, pagalbai šeimoms ir pan.
Manau, Lietuvai iš esmės neturėtų labai rūpėti, kuris iš šių dviejų kandidatų laimės šiuos prezidentinius rinkimus: aš nematau, kad bet kuris iš kandidatų galėtų labai pakeisti JAV tarptautinę politiką, tarptautinius susitarimus. NATO išliks toks pat, koks ir buvo anksčiau – tarptautinės šalių bendradarbiavimo, tarpvalstybinės saugumo ir kolektyvinės gynybos sutartys tikrai nesikeis – ir toliau bus griežtai laikomasi NATO susitarimų. O tai labai svarbu tolimesniam Baltijos ir kitų taikių šalių saugumui.
Gandai apie neva kažkoką ypatingą Rusijos įtaką paskutiniesiems rinkimams, lieka tik gandais. Nėra jokių tvirtų irodymų, kad D. Trampas būtų kažkaip įtaigojamas Rusijos, tuo labiau, kad ir pats kandidatas tą neigia. D. Trumpas neigia bet kokias savo draugystes su Rusija.
Ir kaip jau čia minėjau – neturėtų būti kokių tai rinkimų baigties nerimo Lietuvai ar Baltijos šalims – istoriškai susiformavusi ir tvirtai įsitvirtinusi JAV tarptautinė demokratinė politika tikrai nesikeis, tuo labiau, kad dažnai, sprendžiant ypatingos svarbos tarptautinius klausimus, paskutinį žodį taria ne pats prezidentas. Dažnai galutinius sprendimus ar tolimesnių ivykių eigas nusprendžia JAV Kongresas, Aukščiausiasis teismas, partijos, visa administracijos mašina. Senato patarimas ir sutikimas reikalingas prezidento sutarčių ratifikavimui.
Ir dar – JAV griežtai pasisako už pasaulio saugumą, tautų laisvę ir jų laisvą apsisprendimą, už demokratiją, žmogaus teises ir laisves, už taikos palaikymą pasaulyje.
Niujorkas, 2016-11-06
Autorė yra žurnalistė, istorikė
Parašykite komentarą