D. Apalianskienė. Priešrinkiminės JAV batalijos (8)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Paskutinė JAV prezidento rinkimų savaitė: aistros nerimsta, kova stiprėja. Abu kandidatai į prezidentus pasiryžę  iki galo kovoti  už vieną svarbiausių postų pasaulyje:  paskutiniai intensyvus susitikimai su rinkėjais ir paskutiniai bandymai įtikinti paprastus žmones  balsuoti už juos.

Manau, neturėtume  aklai tikėti visomis pasaulio spaudos ar TV kanalų skleidžiamomis informacijomis  apie  JAV priešrinkiminę situaciją.  Būtina pavartyti bent  keletą spaudinių, kad galėtum susidaryti kiek detalesnį, tikresnį Šiaurės Amerikos priešrinkiminį  vaizdą.

Nemaža dalis tų  žinių šaltinių,  pastaruoju metu  užsiėmę  kryptingos ir needakvačios  informacijos teikimu, stengdamiesi suformuoti vienokias ar kitokias, jų  norimas visuomenines nuomones apie kandidatus į JAV prezidento postą.  Intensyviai lipdomas vieno ar kito kandidato įvaizdis, dažnai stengiantis vieną  iškelti, o kitą parodyti iš neigiamos pusės.

Šiuo metu ypač aktyvus JAV demokratai, darantys viską, kad tik jų remiamas  kandidatas  laimėtų šiuos rinkimus. Neoficialiais  duomenimis, o  tą tvirtina  Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų komanda –  net 90%  visos JAV spaudos remia Hilari Klinton (Hillari Clinton). Taigi, D. Trampas dažnai labai  „vienišas“  tame rinkiminio mūšio lauke.

Tokias aršias priešrinkimines kovas  kažin ar Amerika kada buvo regėjusi. Jau įvyko trys prezidentinių debatų turai, paskutinysis, vykęs visai  neseniai, buvo ypatingai prieštaringas ir pilnas netikėtumų. Paskutiniųjų debatų metu,  D. Trampas pareiškė, kad jei jis  nelaimės rinkimų, jis kreipsis į  teismą, kad pastarasis peržiūrėtų visą rinkimų eigą, nes anot jo  – „rinkimų balsavimui užregistruoti  ne tik kai kurie nelegalūs JAV gyventojai, bet ir negyvos dūšelės“.

Niekas nežino, kiek ten tos tiesos tuose kandidato teiginiuose, bet viena aišku – D. Trampas nenusiteikęs lengvai apleisti savo pozicijų… Deja, visi tie skandalai  nelabai ramiai nuteikia  visuomenę, mat, atrodo, per daug koncentruojamasi  ant pačių  kandidatų asmenybių, jų asmeninių gyvenimų, tuo pačiu nepakankamai skiriant dėmesio patiems  svarbiausiems dalykams: tai  abiejų  kandidatų požiūriai,  jų numatomi  konkretūs planai  sprendžiant būsimus  šalies politinius, ekonominius, socialinius aspektus.

Vakarais visa šalis sėdasi prie žydrųjų ekranų,  kompiuterių, kad sužinoti, kas naujo per dieną buvo „išmokta“  apie vieną ar kitą kandidatą. Priešrinkiminės įtampos,  šalį padalino į dvi aiškias,  tarpusavyje konfrontuojančias stovyklas.

Tačiau eilinis  rinkėjas dažnai  pasigenda tų pačių kandidatų programų brandumo,  susitelkimo ties svarbiausiomis esmėmis: eilinis JAV gyventojas nori žinoti – kas gi  iš tiesų pasikeis šalyje, jei  vienas ar kitas kandidatas taps  svarbiausios pasaulio šalies vadovu. Tiesa, neretai, dar  iš vakaro  vieno ar kito kandidato skelbti  būsimosios veiklos planai – sekančią dieną jau būna kiek keičiami arba kitaip interpretuojami.

Nors yra dalykų, kurių kiekvienas kandidatas laikosi  labai tvirtai: tai D. Trampo griežtos imigracinės reformos, tarpvalstybinių sienų statymas ir stambiųjų JAV  įmonių sugrąžinimas iš užjūrių,  jų koncentracija jau pačioje šalyje ir tokiu  būdu – naujų  darbo vietų sukūrimas. Bedarbystės panaikinimas ir  naujų  darbo vietų sukūrimas – štai kas labiausiai rūpi eiliniam amerikiečiui. Manoma – net 10 milijonų JAV darbingo amžiaus vyrų, šiomis dienomis yra be darbo ir gyvena iš valstybės  paramų. (Tokius duomenis savo  naujoje, visai neseniai  išėjusioje knygoje  „Men without work“, pateikė žymus JAV ekonomistas Nikolas Eberštadtas  (Nicholas Eberstadt)).

Tuo tarpu, kita kandidatė į prezidentus – H. Klinton nori laikyti atviras šalies sienas ir suteikti  amnestiją  šalyje esantiems nelegalams. Ji žada  daugiau dėmesio skirti  švietimui, sveikatos apsaugai,  moterų teisių plėtojimui, pagalbai šeimoms ir pan.

Manau, Lietuvai iš esmės neturėtų labai rūpėti, kuris iš šių dviejų kandidatų laimės šiuos prezidentinius rinkimus: aš nematau, kad bet kuris iš kandidatų galėtų labai pakeisti JAV tarptautinę politiką, tarptautinius  susitarimus. NATO išliks toks pat, koks  ir buvo anksčiau – tarptautinės šalių bendradarbiavimo, tarpvalstybinės saugumo ir kolektyvinės gynybos sutartys tikrai nesikeis – ir toliau bus griežtai laikomasi NATO  susitarimų. O tai labai svarbu tolimesniam Baltijos ir kitų taikių  šalių saugumui.

Gandai apie neva kažkoką ypatingą Rusijos įtaką  paskutiniesiems rinkimams, lieka tik gandais. Nėra jokių tvirtų irodymų, kad D. Trampas būtų kažkaip įtaigojamas Rusijos, tuo labiau, kad ir pats kandidatas tą neigia. D. Trumpas neigia bet kokias savo draugystes su Rusija.

Ir kaip jau čia minėjau  – neturėtų būti kokių tai rinkimų baigties nerimo  Lietuvai ar Baltijos šalims – istoriškai susiformavusi ir tvirtai  įsitvirtinusi  JAV tarptautinė demokratinė  politika tikrai  nesikeis, tuo labiau, kad dažnai,  sprendžiant ypatingos  svarbos tarptautinius  klausimus,  paskutinį žodį taria ne pats  prezidentas. Dažnai galutinius  sprendimus ar  tolimesnių ivykių eigas nusprendžia  JAV Kongresas, Aukščiausiasis teismas, partijos, visa administracijos mašina. Senato patarimas ir sutikimas reikalingas prezidento  sutarčių ratifikavimui.

Ir dar – JAV griežtai  pasisako už pasaulio saugumą, tautų laisvę ir jų laisvą apsisprendimą, už demokratiją, žmogaus teises ir  laisves, už taikos palaikymą  pasaulyje.

Niujorkas, 2016-11-06

Autorė yra žurnalistė, istorikė