Moterų išradimai (1)

valytuvai_Giedriaus Baranausko nuotr.

G. Baranausko nuotr.

Vyrai išrado daugybę dalykų, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo. Nors XX a. pabaigoje moterims išduoti išradimų patentai sudarė vos 10 proc. visų patentų, kai kurie jų – aukso vertės. Nemažai išradimų sudarė namų ruošai palengvinti skirti įrenginiai, tačiau dalis jų – net ir iš technikos srities – prietaisai, be kurių svarbias užduotis atliekantys vyrai vargu ar būtų išsivertę.

 

XX a. pradžioje ameri

APGAR skalė

Visi naujagimiai per pirmąsias penkias gyvenimo minutes turi būti apžiūrėti ir įvertinti. Taikomas testas žinomas akronimo APGAR (angl. – Appearance, Pulse, Grimace, Activity ir Respiration, liet. – išvaizda, pulsas, grimasa, gyvumas ir kvėpavimas) pavadinimu, nors jis buvo pavadintas jo išradėjos Virginijos Apgar vardu. Ji buvo pirmoji moteris, gavusi anesteziologijos profesorės vardą. Jos specializacija – chirurgija ir gimdymai. 1952 m. ji pateikė Apgar skalę. Iki tol medikai labiau rūpinosi pagimdžiusios moters būkle, todėl naujagimių mirtingumas buvo labai aukštas. V.Apgar visą savo gyvenimą paskyrė naujagimių mirčių tyrimams ir prevencijai.

Koja atidaroma šiukšliadėžė

Lilliana Gilbreth po netikėtos vyro mirties sutelkė dėmesį į būdus, kurie galėtų palengvinti namų ūkio darbus. Moteris augino 12 vaikų, todėl jai tai buvo itin svarbu. Ji išrado koja atidaromą šiukšliadėžę, lentynėles ant durelių šaldytuve ir elektroninį maisto maišytuvą. L.Gilbereth buvo ne tik pirmoji moteris, tapusi Nacionalinės inžinerijos asociacijos nare, bet ir įgudusi verslininkė. Ji pritaikė savo išradimus vartotojų poreikiams, todėl vėliau sėkmingai pardavė visus savo produktų patentus.

Popierinis maišelis

Dauguma bakalėjos ir gastronomijos parduotuvių naudoja popierinius maišelius, tačiau tik nedaugelis žino, kas ir kaip juos sukūrė. XIX a. septintajame dešimtmetyje Margareta Knight, dirbusi popieriaus gamykloje, sukūrė mašiną, kuri automatiniu būdu gamino popierinius maišelius su plokščiu dugnu. Deja, ji negalėjo gauti pinigų už patentą, mat gamykloje apsilankęs ir jos mašiną pamatęs Čarlesas Ananas (Charlesas Annanas) pardavė tokį patį patentą. Laimei, Margaret Knight buvo ryžtinga moteris ir netrukus kreipėsi į teismą. Č. Anano gynyba turėjo vienintelį argumentą – moteris niekada negalėtų sukurti tokio nuostabaus dalyko. Tačiau Margaret pateikė teismui savo užrašus, brėžinius ir kitus įrodymus ir bylą galiausiai laimėjo. 1871 m. ji gavo pinigus už savo patentą.

Indaplovė

Indaplovės autorė Žozefina Kochran (Josephine Cochrane) gyveno paprastą pasiturinčios moters gyvenimą. Jos vyras buvo sėkmingas jaunas verslininkas. Vieną dieną tarnaitė, plaudama indus, keletą jų sudaužė. Nusiminusi ponia nusprendė padėti savo tarnams ir sukurti mašiną, kuri galėtų atlikti šį darbą. Ji pradėjo kurti būsimos indų plovimo mašinos projektą. Po kelis mėnesius trukusių darbų staiga susirgo jos vyras. Netrukus jis mirė ir paliko daug skolų, tad Žozefinai teko užbaigti savo pradėtą projektą vien tam, kad išgyventų.  Mechanikas Georgas Butersas padėjo moteriai susidoroti su paskutiniais techniniais klausimais ir 1886 m. ji gavo savo indaplovės patentą. Ž.Kochrane tikėjo, kad namų šeimininkes sudomins jos išradimas, tačiau taip nenutiko. Indaplovė tapo populiari tarp namų šeimininkių tik po jos autorės mirties. 1916 m. Ž.Kochrane kompaniją įsigijo „Hobart“ ir pervadino ją „Whirlpool Corporation“.

Langų valytuvai

kiečiai aktyviai naudojosi tramvajais, tačiau, pradėjus lyti ar snigti, važiuoti jais būdavo itin nesaugu. Vairuotojui tekdavo atidaryti priekinį langą ir  nuvalyti lietaus vandenį ar sniegą, kartais tai buvo daroma tramvajui judant. Šią problemą pastebėjo Mary Anderson. Ji išrado mechaninius langų valytuvus ir 1903 m. juos užpatentavo. Jos valytuvai buvo pagaminti iš medžio ir gumos, jie buvo tvirtinami prie netoli  nuo vairuotojo esančio sverto. Deja, tramvajų gamintojams šis atradimas pasitikėjimo nekėlė, tačiau po dešimtmečio padėtis pasikeitė. Šiandien kiekvienas šiuolaikinis automobilis turi langų valytuvus. Liūdna, bet M.Anderson iš tokio naudingo savo atradimo negavo jokios naudos.

Sraigtinis pjūklas

XIX a. pradžioje religinei bendruomenei priklausanti Tabita Babit (Tabitha Babbitt) atkreipė dėmesį, kad medžiams pjauti naudojami išilginiai pjūklai yra neefektyvūs. Dviejų rankenų išilginį pjūklą du vyrai turėjo sinchroniškai traukti pirmyn ir atgal, tačiau atbulinis judesys buvo neproduktyvus, vyrai be reikalo švaistė savo energiją. T. Babit kilo idėja, kaip padidinti pjovimo našumą. Moters sukurtą modelį sudarė disko formos geležtė ir besisukantis ratas, varomas pedalu. Tai medžio pjovimą gerokai palengvino, darbas tapo našesnis. Tiesa, dėl savo religinių įsitikinimų T.Babit savo išradimo taip ir neužpatentavo – pasidalijo juo nemokamai.

Signalinės raketos

Kadaise ryšys tarp laivų būdavo ribotas. Buvo susisiekiama naudojant spalvotas vėliavėles, žibintus ir garsiai rėkiant. Martai Koston gal ir nebūtų kilusi mintis gaminti signalines raketas, jei ji nebūtų radusi savo velionio vyro užrašų. M.Koston 10 metų bendradarbiavo su chemikais ir eksperimentavo su pirotechnika, kad įgyvendintų vyro idėją. Ji kariniam jūrų laivynui pagamino daugiau nei milijoną raketų ir jas perleido už savikainą. Laivynas atsisakė išmokėti visą sumą vien todėl, kad ji – moteris.

Kevlaras

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje garsi lenkų kilmės chemikė Stefani Kvolek (Stephanie Kwolek) išrado labai lengvą, tačiau itin stiprią medžiagą, pavadintą kevlaru. Tai buvo netikėtas išradimas mėginant patobulinti automobilių padangas. Kevlaras pasižymi dideliu atsparumu tempimui. Jis naudojamas apsauginiams drabužiams ir įrangai, sporto įrangai gaminti ir net kosmoso pramonėje. Naudojant šią medžiagą gaminamos ir neperšaunamos liemenės.

Liemenėlė

Ši moteriško garderobo detalė – 1889 m. užpatentuotas prancūzės Herminos Kedoli (Hermin Cadolle) išradimas. Autorė gaminį pavadino „geros savijautos apatiniu drabužiu“. Šis naujas gaminys buvo kur kas patogesnis nei iki tol dėvėti korsetai. H.Kadoli pirmoji pradėjo naudoti elastingą audinį ir gumeles.

Naudingiausi išradimai moterims

Jei reikėtų išsirinkti vieną daiktą, be kurio negalėtumėte išsiversti, kas tai būtų? Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas bandant išsiaiškinti atsakymus į šį klausimą. Paaiškėjo, kad dailiosios lyties atstovės pirmenybę teikia praktiškiems daiktams, o ne aukštųjų technologijų naujovėms, tokioms kaip internetas ar skaitmeninė televizija. Nieko keista, kad pirmoje vietoje atsidūrė kontraceptinės tabletės. Respondenčių manymu, šis išradimas moterims suteikė gerokai daugiau laisvės ir pasitikėjimo savimi. Antroji sąraše – liemenėlė. Jaunosios apklausos dalyvės šį išradimą pavadino revoliuciniu. O štai vyresnio amžiaus moterys antrą vietą skyrė skalbyklei. Apibendrinus duomenis, ši nepakeičiama namų šeimininkių pagalbininkė liko trečia. Galutinis sąrašas įrodė, kad skirtingų kartų moterys vadovaujasi skirtingais kriterijais: moterims, kurioms per 45 metus, didžiausią reikšmę gyvenime sudaro komfortas, o jaunesnės merginos daugiau dėmesio kreipia į tuos daiktus, kurie padeda joms geriau atrodyti.

Štai kaip atrodo naudingiausių praėjusio amžiaus išradimų dešimtukas:

1. Kontraceptinės tabletės.

2. Liemenėlė.

3. Skalbyklė.

4. Tamponai.

5. Nėštumo testas.

6. Sauskelnės.

7. Blakstienų tušas.

8. Džinsai.

9. Pusgaminiai.

10. Kontaktiniai lęšiai.

Kategorijos: Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė