„Baltų kelias“ – kultūros paveldui saugoti ir turizmui skatinti (1)

Naisių baltų muziejuje | rengėjų nuotr.

Lietuvoje ir Latvijoje iki šiol nebuvo sistemos, kuri apjungtų paveldą, kultūrą, turizmą ir verslą. Asociacija „Baltų centras“ ėmėsi projekto „Nacionalinis/tarptautinis kultūros kelias „Baltų kelias“, siekiant skatinti kultūrinį turizmą. Buriamas partnerių tinklas kol kas dviejose šalyse, esant potencialui plėstis ir toliau. Surengtas seminaras ir pirmas partnerių susitikimas pateisino jau antrus metus kultūrinį turizmą plėtojančių šiauliečių lūkesčius. Susirinkusieji skatino tęsti pradėtus darbus.

Dviejų dienų seminare, vykusiame Vilniuje, Kultūros ministerijoje, vėliau persikėlusiame į Šiaulių Universiteto biblioteką, „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyrių ir Naisių „Baltų dievų muziejų“, dalyvavo per šimtą kultūros, turizmo sričių specialistų iš Latvijos ir Lietuvos. Apžvelgti projekto veiklos rezultatai, numatytos tolesnių darbų gairės, išklausyta vertingų patarimų ir pastebėjimų.

Projekto „Baltų kelias“ vadovė Rūta Stankuvienė teigė, kad projektu siekiama aktualizuoti ir išsaugoti baltišką savastį, nacionalinį ir regionų kultūros paveldą. Kelias jungia visas šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių. Iš jų į projekto organizatorių kvietimą tapti partneriais atsiliepė 39-ios. Iš daugiau nei šimto Latvijos savivaldybių susidomėjimą „Baltų keliu“ parodė pusė jų, į seminarą atvyko per trisdešimt įvairių latvių organizacijų atstovų.

Vadovė sako, kad projektu siekiama ne tik supažindinti žmones, kaip gyveno baltai. Taip būtų plėtojamas turizmas, verslas, teikiant apgyvendinimo, maitinimo paslaugas, tolimesnėje ateityje būtų galima kalbėti ir apie užsieniečių srautus. Teminių maršrutų kūrimas sudaro galimybę pažinti ne tik pilis, dvarus, bet ir lokalesnes vietas, smulkesnius turizmo objektus. Pastaruoju metu vietinis turizmas labai auga, tačiau  trūksta kompleksinių rinkodaros priemonių.

„Tai ilgas procesas, reikalaujantis daug darbo ir ne vienos krypties specialistų. Jau yra sukurti virtualūs maršrutų modeliai, bet darbus reikia tęsti, toliau gilintis, įvertinant, kas yra vertinga paveldo požiūriu, kas įvairiais aspektais yra patrauklu laisvalaikį leidžiančiam žmogui“, – įsitikinusi Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto prodekanė, turizmo specialistė, aukščiausios kategorijos gidė Virginija Latvėnienė.

Organizacijos norėtų bendradarbiauti pritaikant  istorijos, kultūros paveldų objektus, parkus, infrastruktūrą, kuriant patrauklesnę vietovę, organizuojant renginius, bendras edukacines programas.

Projekto rengėjai tikisi finansavimo kitam projekto etapui. Organizacijos nori pritraukti lėšų „Baltų kelio“ įprasminimui, maršrutų sukūrimui per Lietuvą ir Latviją. Jau kuriami Baltų kultūros centrai, kai kurios ekspozicijos specializuotos, daug kas mato, kaip būtų minima Baltų vienybės diena, kaip galima organizuoti renginius, pritraukiant  lankytojus, verslininkus iš įvairių vietovių.