Vydūnas. Krikščionija (40)

vydunas-ugnis

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Prasti žmonės kalbėdavo ir dar kalba apie krikščioniją kaip apie didžią draugiją. Svarbiausias jų reikalas esąs visiems krikščionims tas pats. Kiti žmonės, būtent žydai, mahometonai, budistai, pagonys, neturi to reikalo. Jie todėl aiškiai skiriasi nuo krikščionių. Jie esą net menkesnės vertybės žmonės.

Rods, jau seniai buvo sakoma, jog tokia, kaip minėtoji, krikščionija tėra sapnuota. Tačiau vis iš naujo buvo tvirtinama ją esant. Mokyklose ir yra greitai ir lengvai mokinama, jog krikščionių esą ant žemės tikras milijonų skaičius.

Bet retai tebuvo manoma apie tai, kas yra bendrasis tų tariamų krikščionių dalykas. Rodės, to atsiminti nebuvo norima arba gal negalima. Priežasčių tam yra visokių. Viena svarbiausiųjų yra turbūt ta, kad visa apmąsčius, reikia pasakyti: krikščionijos nėra, seniai nebebuvo.

Mūsų dienose tai visai aiškiai pasirodo. Krikščionybė niekur nebelaikoma svarbiu bendru tūlų žmonių ir tautų dalyku. Visiškai kitokie, net krikščionybei priešingi dalykai telkia žmones. Krikščionybė yra prieš tuos dalykus visai menka.

Ypačiai dabar, karo laike, tai matyti. Anglai – protestantai – yra susijungę su francais – katalikais, rusais – stačiatikiais, japonais – sintoistais bei visokiais murinais – pagonimis. Prieš juos stovi vokiečiai – protestantai bei katalikai su austrais-vengrais – katalikais-protestantais ir pagaliaus turkais – mahometonais. Visuose tų tautų dievnamiuose meldžiama, kad Dievas juos gelbėtų.

Tai reiškia, be abejonės, visiškai naują žmonių stovį, naują jų santykių pamatą. Bet tuose santykiuose krikščionybė nieko nebesveria. O kur ji būtų buvusi dar lyg koks ryšys, čia ji to karo visiškai sumalama.

Bet kas tuos žmones riša, kad taip krūvomis traukia karan? Paprastieji žmonės telkiasi karui paliepimo verčiami. Bet tųjų valdovai? kiek čia visokių geismų bei troškimų! Ar čia gali būti nors mažuma to, kas krikščionybę reiškia? Čia, kur geiduliai ir nekanta vyrauja, nėra krikščionybės.

Toks padėjimas nepasidarė nuo vakar lig šiandien. Jis, be abejonės, iš lengvo paaugo. Dvasios, sielos dalykai prapuldė žmogaus akyse savo vertybę. Ir užtai regimieji turtai labai pasvarbėjo.

Nuostabu gana, kad krikščionybės skelbėjai patys [dėl] viso to kalti yra. Nebegalėdami išmanyti ir surasti krikščionybės brangalų sielos srityj, jie apie juos kalbėjo kaip apie šio pasaulio daiktus. Kuone visi tikybos dalykai virto iš lengvo tokiais. Su jais susirišo visa, kas galima buvo geisti šiame gyvenime. Kas pasiliko dvasios vartojimui, tas buvo kietai sukalta į ypatingus sakinius ir mokslus.

Šitas krikščionybės nykimas prasidėjo labai seniai. Pirmutinis didesnis jojo žymis buvo tas, kaip Romos (Konstantinopolio) kaizeris Konstantinas krikščionybę padarė savo viešpatuvės tikyba. Tuomi pastojo tai, kas nebuvo šio pasaulio dalykas, valdytojų priemone. Nuo to laiko krikščionybė palengva vis daugiau virto visokiais tvirtinimais – dogmatais. Apie tuos toliau spietės visokie geiduliai ir troškimai.

Pati krikščionybė pasiliko slėpiniu. Ir gyveno tiktai gyvomis kibirkštėlėmis pavienių žmonių sielose. o taip tyliai, pasauliui visai nenumanomai. Tos kibirkštėlės išlaikė tą aukštesnę gyvybę, kurią numanyti galima tūlų katalikų, protestantų ir kitų žmonių sielose.

Tuo tarpu krikščionybės skelbėjai kalbėjo apie tolimąjį Dievą. Ir rodės, jis tik jiems teesąs prieinamas. Jie gali tarpininkauti tarp žmonių ir jojo. Žmonės ir visas pasaulis pasiliko tokiu būdu tarsi Dievo apleistu.

Taip iš tikrųjų niekuomet būti negali. Bet kam žmonės neturi akių, neturi sąmonės, to jų numanymui ir nėra. Taip žmonės iš lengvo įprato gyventi be dvasios aukštybių. Ir jie grimzdo į visokius paikumus ir nedorybes.

Didis žmonių skaičius pradėjo naudoties visokiomis priemonėmis, jeib nors kaip Dievą privertus jiems patarnauti. Kiti žmonės, nieko apie Dievą nežinodami ir nebemanydami, bandė gamtą pajungti, jeib toji su savo galiomis jiems tarnautų. Bet visi tie norėjo tik ko gauti, naudos pasiplėšti iš to, ką jie gyvendami numanė.

Nei vienas tų žmonių nenujautė, jog žmogus turėtų pirm to viso lobinti savo sielą ir bandyti tais lobiais apšviesti pasaulį. Didysis žmonių skaičius gyveno tvirtai įsimerkęs į paviršiaus lėkštumą ir jojo žadamąjį smagumą. Todėl labai didėjo pasaulio turtai, materinės galios.

Krikščionybė su savo spinduliais, būtent meile, teisingumu, kantrumu, grožybe, skaistumu ir t.t., buvo visai apsiniaukusi! Nebegalėjo ji žmonių vienyti. Visi aukšti žmonijos pasistengimai buvo apmirę. Vos kelintasis jais rūpinosi. Ir todėl jau seniai nebebuvo krikščionijos. Vien tik jos vardas tebuvo pasilikęs. Ir tie susitelkimai pirm karo ir karui siaučiant parodo aiškiai, jog žmonės viso ko vedami krūvon, tik ne dvasios šviesos ir sielos grožės.

Kas iš to išeis, nesunku pasakyti. Krikščionijos nebėra. Ir nebėra krikščionių. Nors vardas dar yra tariamas ir rašomas. Bet visa tai turėjo būti. Šiaip mūsų laikas negalėtų padaryti, kas yra jo uždavinys. Jis taiso naują padėjimą. Apšviesdamas dabartinį, kaip tai paaiškinta, jis ir gamina būsimąjį.

Berods buvo tasai priruošimas jau seniai. Mokslas, kurs tyrinėjo „Dievo apleistąją“ gamtą, priėjo prie tos gamtos pamato. Ir pastebėjo, jog tai yra labai nuostabus slėpinys. Pačiu laiku mokslininkai patyrė savo sielose šventybės jausmą. Jie ieškojo teisybės. O eidami artyn pas ją, jie jos buvo laiminami. Teisybė yra viso išmanymo, visos palaimos versmė.

Toji yra kaip visur, taip ir žmoguje. Nėra ji toli nei nuo vieno. Mes joje kvėpuojame ir gyvename. Taip mokslas patyrė tai, kas visą pasaulį išlaiko ir valdo. O nors jis tam duosų visokių vardų, žmogaus sieloje tat apsireiškia kaipo krikščionybės Aukščiausiasis.

Dar guli krūvos tų akmeninių mokslų aplink krikščionybės teisybes. Dar gal tūli jais ir laikosi. Bet daugiui jie tėra senų mūrų griuvėsiai, kurie jiems gyvybės rytus uždengia. Dabar vis daugiau žmonių žiūri į naujus pačių numanymų, patyrimų ir išmanymų spindulius. Nauja diena užteka žmonijai. Diena gyvosios tikybos.

Žmonės patys nori pajausti tiesiog paskutinį gyvenimo šaltinį. Jie nori, kad tojo galios žmoniškoj formoj apsireikštų pasaulyj. Šitas šaltinis, pati šventa dvasia, yra, kas vien tegali žmones vienyti.

Tos dvasios veikimo nebuvo likę žmonijoj. Žmonės buvo kreipiami į visokius tikybos mokslus, būk tai esą svarbiausieji gyvenimo dalykai, arba į regimo pasaulio turtus ir galias. O čia vienas sutiko kitą kaipo priešą. Taip tikybos moksluose, kaip pasaulio turtų geisme.

Todėl galėjo karas sukilti. Tai yra galutinės jo priežastys. Bet čia matyti yra ir jo tikslas. Tariamieji žmonijos vienybės dalykai pasirodė niekais. Ir taip dabar atviras yra kelias prie to, kas yra iš tikrųjų bendra žmonijos viltis.

Iš viso to skausmo, iš visų tų ašarų ir kraujo srovių turi gimti nauja gyvybė, naujas išmanymas, nauja valia. laimėtojai ir apveiktieji, visi jie nukęs, todėl ir visi kreipsis į tai, kas galės būti jų ramintojas. O tai tegalės būti tikroji žmoniškoji prakilnybė, kuri gema iš Aukštybės dvasios.

Nebeturės būti klausimas: kaip ir ką tu tiki? Kokius tikslus tu nori pasiekti šiame amžiuje? Bet, kokią dvasią tu apreiški? O pagaliau: visi turime bandyti traukti viens kitą į tai, kas teisu, gražu, malonu.

Bet tai reikia pradėti tuojau. Aukštybės dvasiai reikia pasišvęsti kas dieną. Ją reikia kvėpuoti nuolatai. Tuomet bus šis karas pradžia tam, kad visa žmonija galės būti didė brolija. Ir jai galės užgimti naujai išganytojas.

1914 m.

Vydūnas. Raštai, t. III. Vilnius: Mintis, 1992, p. 182–185.

Paryškinimai Alkas.lt redakcijos

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

40 komentarų

  1. Perkūno Paukštis:

    Man keista, kodėl lietuviai neišmeta krikščionybės, o visada kažkaip klastingai “pamodeliuoja” savo tautiniais raštais.
    Visokiems krikščioniams visad būtina priminti, kad net jų hebraraščiuose aiškiai pasakyta, kad žydų dievas “sukūrė” žmogų, o ne krikščionį.

    Vydūnas irgi užsiima klasta – be gėdos jausmo siekyje “tobulinti” kažkokią susimovusią krikščionybę.

    • Kęstutis:

      .. tada (1941 metais) krikščionybė atrodė gerokai stipresnė, nei dabar. Žmonės buvo nuoširdesni ir tikėjo jie, kad ir į nesąmones, bet labai nuoširdžiai, todėl Vydūnas ir galvojo, kad į krikščionybę dar galima įpūsti šiokios, tokios gyvybės. Bet per tuos prėjusius 73 metus krikščionybė tik susilpnėjo…

      • LosAngeles:

        Si straipsni Vydunas rase per I pasaulini… 🙂
        Kas del ‘gyvybes iputimo’ krikscionybei, tai turbut jus nelabai teisingai supratote jo mintis. Cia greiciau apie bendra religijos busena kalba vyksta: religija zmogus naudoja tik kaip savo noru ir igeidziu ispildymo instrumenta. Kas meldzia Dievo malones savo troskimams ispildyti, kas is viso tik prisidengia Jo vardu darydamas juodus darbus. Jis juk visa tai mate ir suprato:
        ‘..Čia, kur geiduliai ir nekanta vyrauja, nėra krikščionybės..Dvasios, sielos dalykai prapuldė žmogaus akyse savo vertybę. Ir užtai regimieji turtai labai pasvarbėjo.
        ..Šitas krikščionybės nykimas prasidėjo labai seniai. Pirmutinis didesnis jojo žymis buvo tas, kaip Romos (Konstantinopolio) kaizeris Konstantinas krikščionybę padarė savo viešpatuvės tikyba. Tuomi pastojo tai, kas nebuvo šio pasaulio dalykas, valdytojų priemone. Nuo to laiko krikščionybė palengva vis daugiau virto visokiais tvirtinimais – dogmatais. Apie tuos toliau spietės visokie geiduliai ir troškimai.
        Pati krikščionybė pasiliko slėpiniu. Bet kam žmonės neturi akių, neturi sąmonės, to jų numanymui ir nėra. Taip žmonės iš lengvo įprato gyventi be dvasios aukštybių. Ir jie grimzdo į visokius paikumus ir nedorybes..
        ..Didis žmonių skaičius pradėjo naudoties visokiomis priemonėmis, jeib nors kaip Dievą privertus jiems patarnauti. Kiti žmonės, nieko apie Dievą nežinodami ir nebemanydami, bandė gamtą pajungti, jeib toji su savo galiomis jiems tarnautų. Bet visi tie norėjo tik ko gauti, naudos pasiplėšti iš to, ką jie gyvendami numanė.
        Nei vienas tų žmonių nenujautė, jog žmogus turėtų pirm to viso lobinti savo sielą ir bandyti tais lobiais apšviesti pasaulį. Didysis žmonių skaičius gyveno tvirtai įsimerkęs į paviršiaus lėkštumą ir jojo žadamąjį smagumą.
        ..Kas iš to išeis, nesunku pasakyti. Krikščionijos nebėra. Ir nebėra krikščionių. Nors vardas dar yra tariamas ir rašomas..’

  2. Silvija:

    Ačiū “Alkui” už šią puikią publikaciją; pačiu laiku ir vietoje 🙂

  3. vabalas:

    Geras žmogus buvo tas Vydūnas. Tik protelio trūko. Todėl ir apie visokias “aukštybės dvasias” visą gyvenimą vapėjo. Iš Vydūno galima semtis pozityvumo, taikumo, geranoriškumo, nuoseklumo, gal net sveikatingumo atskirų elementų, tačiau šiuolaikinis žmogus turėtų be gailesčio atmesti visus jo svaičiojimus apie sielą, dvasias ir kitas “paslatis”. Mokslas vistik pažengė į priekį…

    • )..(:

      mokslas Dievo niekada nepavys .

      • vabalas:

        Negalima pavyti to, ko nėra. Todėl mokslas ir nesivaiko jokių dievų.

        • LosAngeles:

          to ko nera kaip ir nereiketu vaikytis. Tik vat beda: kas jums sake kad nera? Nematete, reiskia nera? Netoli taip tenueisit… 🙂
          Jums nera, o kazkam yra. Manote jus zinote geriau…

          • vabalas:

            Na, jeigu kas matė, tegu parodo ir kitiems. Netgi yra žmonių ir organizacijų, kurie už konkrečius antgamtinių, anapusinių, viršmokslinių reiškinių įrodymus dalina nemažus pinigus. Pvz., toks Randi jau nuo 1964 m. siūlo 1000000USD ir nu nėr kam atiduot, nors pilnos psichiatrinės bendraujančių su sielom iš ano pasaulio (http://web.randi.org/the-million-dollar-challenge.html). O juk tereikia tiek mažai. Ateiti ir parodyti, įrodyti, bet prisilaikant visiems mokslininkams suprantamų reikalavimų. Pvz., jei kažkas tvirtina, kad naudodamas savo dvasinę energiją gali lankstyti šaukštus, jis turės tai padaryti su tyrėjų pateiktu šaukštu, įdėmiai stebimas ir būdamas neutralioje laboratorijos aplinkoje. Bandymų būta, ir ne vieno, ir visi baigėsi visišku fiasko. Pirmyn tikėtojai, pasiimkit prizą ir paremkit alką.

            • LosAngeles:

              Ale tai koks ‘razumnas’… Tegu parodo… Tai cia reikala su daiktu turi? Issitraukiau is kisenuko ir se, paziurek 🙂
              Ar cia Dieva pavilioti nori tamstos kolega Randi uz n USD. Pasirodyk, tai as pamokesiu…:)
              Ir visgi, prie ko cia mokslas. Tamstos mintis buvo, kad mokslas kazkur tai ten pazenge. Na tai kas is to? Kaip tai neigia Dievo buvima? Gal kazko nesupratau ir nera priezasties net ‘bangu kelti’?

              • vabalas:

                Taip, nesupratai…
                Mokslui nereikia neigti dievo buvimo, kol nepateiktas bent kiek įtikinamesnis argumentas, kad jis yra, kaip nereikia neigti devyngalvių slibinų, trolių, zombių, šambalos išminčių ir žemę laikančių banginių. Tai būtų kvaila ir beprasmiška. O bet kokio dievo, iš maždaug tūkstančio žinomų, gerbėjai tik mojuoja savo šventomis komiksų knygomis, tačiau pateikti bent kiek patikimesnius įrodymus nesugeba. Tačiau, kaip šalutinis efektas, mokslo pagalba dievai išstumiami į paraštes, ir tai vyksta nuolatos. Biologai išstūmė dievus iš gyvybės sutvėrimo, astrofizikai išstūmė dievus iš pasaulio sutvėrimo lygiai taip pat, kaip meteorologai išstūmė dievus iš lietaus siuntimo ir vaivorykščių gamybos, ar antropologai- iš moralės kūrimo.

                • Kemblys:

                  vabalas:
                  ,,Biologai išstūmė dievus iš gyvybės sutvėrimo…”
                  Pripažink, kad čia melavai 🙂

                  • vabalas:

                    Ne, nemelavau. Gyvybei atsirasti dievas nebuvo reikalingas.

                    • Perkūno Paukštis:

                      Įdomi mintis apie sėklas ir spermas. Tačiau, jei toks esi išmanusis (ne telefonas-CHA), tai nors kažkaip pagrįsk šitą savo teiginį.

                    • vabalas:

                      Tu turbūt juokauji? Nori, kad vieną sudėtingiausių dalykų žemėje paaiškinčiau komentaro langelyje?! Net gerokai supopuliarintas straipsnis wikipedijoje užima 30 ekranų: http://en.wikipedia.org/wiki/Abiogenesis

                    • Kemblys:

                      Mano manymu, Vabale 🙂 taip gali rašyti tik tas, kuris mano, kad biologija VISKĄ išsiaiškino apie gyvybę. Deja, mokslas nėra baigtinis – kintantis NUOLATOS!

                      Dar apie Dievą… Ar, Vabale 🙂 nedarai klaidos nagrinėdamas Dievo buvimą ar nebuvimą? Keistai viskas: jei Dievas sukūrė žmogų, o žmogus sukūrė mokslą, kuris spręstų Dievo buvimą ar nebuvimą… Gal Tavo ginčas būtų aiškesnis, jei aiškintumeisi ar žmogus ‘išsivystė’ savaime ar atsirado kokių nors jėgų dėka. Tos jėgos žmogui būtų Dievas, taip manau.

                    • Kemblys:

                      Vabale 🙂 jei suvoktum gyvybę, paaiškintum keliais sakiniais. Tau gyvybė ,,vienas sudėtingiausių dalykų” todėl, kad nesuvoki. Aš čia neaiškinsiu, turiu kitus tikslus.

                • LosAngeles:

                  Deja deja, panasu kad supratau… Tamsta is visos eiles ‘eruditu’, kuriems mokslas viska paaiskino. Per daug nesigilinant galima pasakyti tik tiek: mokslas dar labai daug ko nepaaiskino, o kai pradeda aiskinti, tai eina vis prie subtilesniu ir subtilesniu dalyku(nuo fizikos prie kvantines fizikos, nuo ‘sviesos greicio virsyti negalima’ iki to kad jis jau virsytas ir t.t.). Kas liecia ‘mokslui nereikia neigti…’ tai velgi veidmainiaujate (nes nelabai ka daugiau galite pasakyti). Mokslas neigia, ir paneiges tokiu kaip tamsta ‘inkvizitoriu’ lupomis labai tai isreklamuoja. Prisiminkime kad ir paneigta teigini apie plokscia zeme… Kokie narsuoliai bunate minedami si paneigima, ir jis tikrai ne vienintelis. Jei tik mokslas turetu galimybes ir metodus paneigti, neabejotinai tai padarytu… Deja, ‘kiska slaba’. Mokslas neturi galimybiu paneigti Dievo egzistavima 🙂 Ir visi ‘isstume Dieva’ is biologijos, astrofizikos ar ko ten tik bebutu kliedi, blefuoja, pristato norima uz esama ar kaip tik norite tai vadinkite.. Ir visa diskusija, bent jau is mano puses, tik del to ir issivyste. Nedankstykite savo neigalumo garbingu mokslo vardu. Mokslas tegu eina savo keliu, ir labai gerai kad jis pazenge. Bet Dievo paneigti jis negali. Netikite, tai jusu asmeninis reikalas, bet pristatineti tai kaip kazkokia neabejotina pazanga (ir savaime aisku ‘paneigima’) gerokai nepadoru, nes galimybes gerokai mazesnes nei norai, deja. Tuo labiau kad tai neatitinka faktu 🙂

              • Kęstutis:

                To kas neįrodoma siūlau ir neliest – Dievas, o va ypatingas – ekstrasensorines žmogaus galimybes galėtume ir aptart. Dar ir pomirtinį gyvenimą… Tas Randi tai tik samdomas CŽV verbuotojas… Prieš kokius 5 metus per Discovery buvo rodomos kelios laidos apie spec, CŽV programa – ekstrasensai žvalgai. Pačią programą atseit uždarė 1992 metais po SSSR subyrėjimo, nes ekstrasensų darbą perėmė patobulėje kosminiai palydovai. Laidoje dalyvavo buves tos programos vadovas. Keletas faktų, buvo rodomi ekstrasensų pešiniai rusų raketinių bazių ir palyginti su dabartinėmis palydovinėmis nuotraukomis. Skirtumai neesminiai. Paminėtas toks dalykas, kad Jupiterio žiedus atrado jų programos ekstrasensas, kai jam buvo duota užduotis “apžiūrėti” Jupiterį per atstumą – ekstrasensas susikaupes ištarė – kaip įdomu, pasirodo Jupiteris turi žiedus kaip Saturnas. Po metų voyager 1 praskriejes šalia Jupiterio patvirtino… Pats pažystų du stiprius ekstrasensus ( vienas jau mires), bet būtent jis irgi dalyvavo sovietinėje “randi” programoje – ekstrasensų suvažiavime, organizuotame kažkokios tai neaiškios jaunimo organizacijos ir po sėkmingo pasirodymo, buvo verbuojamas KGB… Kitas labai “spakainas” vyriokas, baiges universitetą fiziką, dabar verslininkas turėjo išskirtinių savybių nuo gimimo, kaip jis pats sakė – tik būdamas kokių 14 metų supratau, kad pasaulį matau kitaip… Yra tokia garsi Bechterevų dinastija – senelis, tėvas, dukra, anūkas – visi mokslininkai tyrinėjantys smegenų veiklą. Jei supranti rusiškai, duočiau nuorodų… Pati Bechtereva, savo metu labai žymi mokslininkė – dabar mirusi, važiavo į susitikimą su Vanga, patikrinti ar tai tikra, ar Vanga tik kuoktelėjusi bobelė. Bechtereva taip atpasakojo – važiavau kaip mokslininkė paneigti Vangos fenomeną, bet teko, kaip mokslininkei, pripažinti išskirtines jos galimybes… Taip kad savo vaikėziškus išsišokimus palik kiemo draugams, nei tu mokytas, nei ką žinai daugiau nei mes, bet jei nori bendrauti ir dar kai ką sužinot, pradėk klausytis ir mąstyti . Tavo komentarai besikartojantys, nieko šviežio nebeparašai… Ar gerai supranti rusiškai? Duočiau nuorodų…

                • Perkūno Paukštis:

                  Angelei lyg nereikia.
                  Pasiūlink man.
                  ———
                  Na, aš kartais Jūtube įsivedęs pasižiūriu tokį labai pasaulėžiūrinį “H. Levašov’ą”.

                • vabalas:

                  Eina sau… Tai tu esi sąmokslo teorijų šalininkas, ane?
                  Apie tą Randį. Jis gi buvo magas, iliuzionistas, ir kažkuriuo tai momentu užsiėmė visokių aferistų demaskavimu, kadangi gerai žinojo virtuvę. Kai kurie iš tų aferistų taip įtikinamai veikė, kad net sukėlė susidomėjimą CŽV ir ji kreipėsi į Randį. Nu tas ten aišku sumalė į miltus visus regėtojus ir tuo viskas baigėsi. Visi be išimties ekstrasensai yra aferistai. Jupiterio žiedus atrado ekstrasensas?! Eina sau, tokio briedo seniai neteko skaityti. Bent pasakyk kur jam paminklas pastatytas. O šiaip tai ekstrasensai prišneka aibes visokių dalykų, kai kas pasitvirtina, bet niekada tokie spėjimai neviršija statistinio atsitiktinių pataikymų vidurkio. Nu tiesa, paties minėta Vanga su savo regėjimais lyg ir viršijo tą vidurkį. Bet ir tiek niekų prišnekėjo, kad baisu. Ir kaip jau ta Bechtereva tyrė Vangos galimybes? Ji gi iš savo kaimo kojos nekėlė. Be to, prieš svarbesnių žmonių iš anksto suderintus vizitus Bulgarijos saugumas paduodavo Vangai informacijos, kad būtų ką “pranašauti”. Nesvarbu. Aš turiu giminaitę, kuri man atrodo dar 1975 metais važiavo pas Vangą. Paskui vis pasakojo anekdotus apie jos “pranašystes”. Nu gal jai nepasisekė… O Bechterevas, tas kur iki revoliucijos gyveno, buvo kietas ir jo nuopelnai abejonių nekelia. Tik jau nepainiok jo su visa ta ekstrasensų šutve.
                  Nuorodas duok, pasidairysiu kuo maitinasi šita publika.

    • LosAngeles:

      Na pazenge mokslas, pazenge… Ir ka jis rado ‘pazenges’? Kuo cia jums, kaip ‘siuolaikiniam mokslo zmogui’, netinka ‘siela’ ar ‘dvasia’?

    • JUOZAS:

      deja, vabalas yra vabalas. Tik keista, kad taip nieko ir (!) nesupratęs, kiša savo varganą nuomonę. Jis tebesapnuoja XIX a.vidurio “šviesuolių” darvinistų pasakas, kurias šiuolaikinis mokslas seniai atmetė. Tik reikia netingėti, o bent šiek tiek įtempti smegenis, išmokti atskirti marketingą, reklamą nuo naujausių mokslinių atradimų . Taigi Vydūnas, gyvenęs prieš gerą šimtmetį, apie mokslo perspektyvas suvokė daug geriau nei vabalai .
      Pagarba Vydūnui .

  4. LosAngeles:

    Labai geras straipsnis. Daugiau Vyduno minciu ir straipsniu turetu alke buti. Bent jau alke, nes lietrytis tikrai nespausdins… Tai tautos savimones zadintojo balsas. Liudna kad jaunoji karta apie Vyduna tezino tik kaip apie 200-ines veida. O kodel jis ten? Uz kokius nuopelnus? Siai dienai puikiai tinka Vyduno pastebejimai ir mokymas apie tautos gyvata, apie ‘aukstesnio zmoniskumo patekejima’, ir t.t..

  5. Laura:

    Labai geras straipsnis! Ačiū!
    V

  6. Atgalinis pranešimas: A. Patackas. Kada užgis Treniotos randas? | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė