Kalbininkai tarė žodį dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (nuotraukos, video) (14)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 25 d. Lietuvių kalbos institute įvyko diskusija dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose.

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Lietuvių kalbos institute surengtos diskusijos tikslas ir buvo išgryninti kalbinius argumentus, remiantis instituto mokslininkų tyrimais ir parengtais darbais („Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, „Pavardžių žodynu“, pradėtu skelbti internete „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“ ir daugeliu kitų), taip pat įvertinti kai kuriuos viešumoje neadekvačiai pateikiamus faktus.

Pagrindinis diskusijos klausimas – ar Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškomis lotyniško pagrindo raidėmis?

Dau­gu­ma dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­sių kal­bi­nin­kų ir LKI moks­li­nin­kų vien­bal­siai tei­gė, kad as­men­var­džių do­ku­men­tuo­se ra­šy­mo prob­le­mą iš­spręs­tų du įra­šai su pi­lie­čio var­du ir pa­var­de – ofi­cia­lu­sis, ku­ris bū­tų ra­šo­mas tik lie­tu­vių kal­bos raš­me­ni­mis, ir ne­ofi­cia­lus – ra­šo­mas nau­do­jant ir ne­lie­tu­viš­kus raš­me­nis.

Diskusijoje dalyvavo kalbininkai Ona Aleknavičienė, Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Laima Kalėdienė, Pranas Kniūkšta, Jonas Klimavičius, Vitas Labutis, Rita Miliūnaitė, Sigitas Narbutas, Arnoldas Piročkinas, Aldonas Pupkis, Sergejus Temčinas, teisininkė, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė ir kt., tautinių mažumų atstovai.

Išdiskutuotos mintys renginio dalyvių siūlymu bus išdėstytos rašte Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, o toliau pateikiame kelis svarbesnius šios diskusijos momentus.

1. Ar asmenvardžiai priklauso kalbos sistemai?

Kitaip, nei kartais teigiama, asmenvardžiai priklauso kalbos sistemai: jie yra sudedamoji kalbos sistemos dalis, nes vartosenoje paklūsta bendrosioms lietuvių kalbos taisyklėms – kaip ir visi daiktavardžiai, jie gramatiškai derinami su kitais žodžiais sakinyje. Kartu asmenvardžiai yra teisės ir (geo)politikos objektas, todėl kelis dešimtmečius svarstomos nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose problemos sprendimo būdų turi kartu su politikais ieškoti kalbos ir teisės specialistai, vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtinta nuostata, kad būtina paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

2. Ar „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ esanti pastaba apie nelietuviškų raidžių vartojimą aprėpia asmenvardžių rašybą dokumentuose?

Lietuvių kalbos vartosenoje (pvz., žiniasklaidoje, mokslo veikaluose) funkcionuoja ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai ir išeina už lietuviškos abėcėlės ribų. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės: Q q, W w dviguboji, X x, kiek rečiau – Ä ä, Ö ö, Ü ü, <…> ir kt.“. Tokie žodžiai (asmenvardžiai) nėra lietuvių kalbos faktai ir gali būti laikomi kitų kalbų citatomis lietuvių kalboje, todėl gali išlaikyti kitų kalbų rašybos ypatumus.

Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės yra lietuvių (valstybinės) kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina.

3. Ar leidimas vartoti nelietuviškus lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenis Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose reikštų lietuviškos abėcėlės pakeitimą?

Nelietuviškos raidės užrašant vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas, nes asmenvardžiai priklauso kalbos sistemai. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra. Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių arba jų junginių, visuomenei kiltų sunkumų: pvz., Vrublevskis ir Wróblewski, Želaznikas ar Żelaźnik. Net jeigu būtų pritaikyta vadinamoji pasaulinė praktika „nepaisyti ženklų virš liniuotės“, t. y. visų diakritinių ženklų virš raidžių ar po jomis, vis tiek kiltų neaiškumų, nes būtų keblu nuosekliai taikyti lietuvių kalbos rašybos principą rašyti taip, kaip girdime.

4. Ar nelietuviški lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenys, bent jau q, w ir x, jokiais atvejais negalėtų būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose?

Jie galėtų būti rašomi išimties tvarka, jeigu asmuo yra turėjęs teisinių ryšių su kita valstybe (yra buvęs kitos valstybės pilietis). Tebegalioja 1991 m. sausio 31 d. priimto Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punktas: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“

5. Kaip vertinti siūlymus asmens dokumentuose kitakalbius asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis papildomu (neoficialiu) įrašu?

Daugumos diskusijos dalyvių nuomone, jei asmuo pageidauja, asmens dokumente kitakalbius asmenvardžius greta oficialaus įrašo valstybine lietuvių kalba galima būtų pateikti papildomu įrašu nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija. Konstitucinis Teismas 2009 m. išaiškino, kad asmens dokumento kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tas įrašas neturi būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Diskusijos išvada: kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose, nėra. Besikeičiančio gyvenimo diktuojamų išimčių (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daroma, tačiau jos neturi griauti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. Jokia piliečių grupė, skiriama tautiniu pagrindu, dėl kalbos vartojimo negali turėti kokių nors privilegijų.

Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri sugebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę.

Pranešimą parengė prof. dr. Laima Kalėdienė, LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja

httpv://youtu.be/XEr_USuP8hc

httpv://youtu.be/k8CTm9F_JKY

httpv://youtu.be/BxJvivuL8FA

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

14 komentarų

  1. ...:

    Laikas būtų įvardinti 1920 m. Lenkija okupavo Pietryčių Lietuvą.

  2. dėkui,:

    kalbininkams, kad atsilaikė politikų spaudimui.

  3. Žemaitis:

    Ar Lenkijoje pasuose lietuvių pavardėms skiramas atskiras lapas ? MIeli lenkai ar sulenkėįję lietuviai, nustokite drumstę vandenį stiklinėje dėl niekalo. Nepatinka- važiuokite gyventi Lenkijon. Ar daug giminaičių susitikus prašo parodyti pasą? Kvailai įrodinėjate niekalus. Mes per daug Jus gerbėme ir leidome , kaip tam velniui įeiti į lietuviškas bažnyčias, kad begerbiant jus užsikartumėte ant altoriaus. Net mūsų bendras šv.Paulius Jonas II , 1993 metais atvykęs Lietuvon įsakė Vilniaus lenkams nekelti nesantaikos ir gyventi darniai.
    li

  4. Petras:

    Dėkoju kalbininkams, kad atsilaikėte prieš kalbos darkytojus.

  5. Žemaitis:

    Lenkų kalbos abėcėlė ir jungtinių raidžių tarimai neatitinka nei lietuvių, nei vokiečių, nei prancūzų kalbose. Tai ar dėl lenkų norų reikėtų keisti ir ktų tautų kalbų rašymo taisykles ir tarimus?

  6. Miškų katė:

    Va taip ir turi elgtis tėvynę mylintys, praeitį gerbiantys, ateitį pramatantys savo srities profesionalai ir visi sąžiningi žmonės. Labai Jums ačiū 🙂

  7. Kęstutis:

    Pagarba kalbininkams… Laikykitės…

  8. bartas:

    Pagarba kalbininkams. Ačiū, bet laimėtas tik mūšis. Karas už Lietuvišką žodį tęsiasi. Naujasis “želigovskis’ su kirkilais taip lengvai nepasiduos.

  9. Getas:

    Ačiū kalbininkams, šaunuoliai. Kviesčiau rašyti skundus dėl lenkų prievartavimo visiems ir prancūzams, ir vokiečiams, ir lenkams bei kitiems slavams, koks lenkų raidynas sunkus su įstrižom lazdelėm ant priebalsių bei nosinėm ir šitais dvigubais ženklais: SZ, CZ, RZ, visa tai užima laiką ir vietą rašant, tai labai neracionali sistema šiame 21 a. Toks raidynas sukelia jovalą ES tarp tautų, nes vengrai SZ taria S ir pan, kiti slavai: slovakai, čekai, slovėnai, kaip ir lietuviai naudoja paprastesnį raidyną su varnele. Reikalaukime, kad lenkai pakeistų savo raidyną patogesniu ir paprastesniu. Bus geras iššūkis ir atsakas nenuoramoms lenkams.

    • Lamatas:

      labai teisinga mintis….”… kad lenkai pakeistų savo raidyną patogesniu ir paprastesniu….” Lenkai pereina prie daug patogesnio lietuviško raidyno ir automatiškai gauna įrašus lenku kalba lietuviškuose pasuose. Labai greitas ir racionalus problemos sprendimas . Niekam netenka daryti kokių tai nuolaidų.

  10. Atgalinis pranešimas: O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose | Alkas.lt

  11. Atgalinis pranešimas: Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose | Lituanistų sambūris

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė