R.Baškienė. Daroma viskas, kad referendumas neįvyktų (21)

Rima Baškienė |  Asmeninė nuotr.

Rima Baškienė | Asmeninė nuotr.

Kovo 25 dienos Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje buvo įtrauktas Seimo nutarimas dėl referendumo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“.

Šiandien ryte paaiškėjo, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas, pasiprašęs būti papildomu komitetu, praėjusią savaitę nesugebėjo apsvarstyti labai sudėtingo klausimo – rengti referendumą gegužės 25 d. ar birželio 29 d. Neapsvarsčius papildomam komitetui pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas neva negali svarstyti ir priimti komiteto išvados.

Seniūnų sueigoje į mano klausimą, kas sutrukdė komitetams svarstyti laiku – praėjusią savaitę, atsakymo nebuvo. Nesant pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados Seimo nutarimas išbrauktas iš darbotvarkės, o tai reiškia, kad pagal Referendumo įstatymą referendumas kartu su Europos Parlamento rinkimais – gegužės 25 dieną – vykti negalės, nes nebus išlaikytas dviejų mėnesių terminas.

Seimo plenarinio posėdžio metu pasiūliau balsuoti dėl šio ypatingos svarbos klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Man antrino Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius, „Drąsos kelio“ frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė, Darbo partijos frakcijos atstovas V. Bukauskas ir kiti Seimo nariai. Tačiau tam nepritarė balsavusi dauguma: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija (33 Seimo nariai), Liberalų sąjūdžio frakcija (8), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (28), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija (8).

Manau, kad Seimo dauguma pademonstravo nepagarbą Lietuvos žmonėms, nes surengti referendumą birželio 29 dieną, atskirai nuo Europos Parlamento rinkimų, valstybės biudžetui kainuos apie 14 mln. Lt.  Seimo nariai gavo referendumo iniciatyvinės grupės, daugelio visuomeninių, kultūros  organizacijų siūlymus rengti referendumą gegužės 25 dieną ir taupyti valstybės biudžeto lėšas.  Deja, kai kas nenori girdėti žmonių nuomonės, nenori taupyti. Nenustebsiu, jeigu vėliau referendumo organizatoriai bus kaltinami, kad jų inicijuotam referendumui reiks išleisti tiek daug valstybės biudžeto lėšų. Tie patys kaltintojai tikriausiai motyvuos, kad lėšas galima buvo panaudoti kultūros ar kitoms taip būtinoms valstybės reikmėms. Ar tai ne pasityčiojimas? Manau, daroma viskas, kad referendumas neįvyktų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

21 komentaras

  1. Amelija:

    Ką padarysi, referendumas vistiek įvyks, tik nežinia, kiek žmonių į jį ateis.

  2. Skalvis:

    Bijau, jog visas šis sambrūzdis netrukus išsikvėps ir atsibos, jei nebus pasinaudota dabar susidariusia puikia proga žmonėms išaiškinti ūkiškai visą Lietuvio gyvenimo esmę ir prasmę : 1. Kas yra Lietuvis 2. Ką reiškia žemė Lietuviui 3. Kas yra valstybė 4. Kas yra ir kaip reiškiasi Tautos laisvė ir nepriklausomybė 5. Kodėl vertybė yra viena ir blogybė kita . p.s. Tačiau: jei Žemė pažadėta – kaži ar beverta skeryčiotis ? 🙂

  3. Doc (Vilniaus universitetas):

    Gerb. Baškiene,
    Suprantu, kad priklausydama tokiai partijai (Valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungai), Jūs ir negalite pasielgti kitaip. Tik laimė, kad iš šios žemgrobius ir jų referendumą remiančios partijos esate tik viena. Tiesa, palaikymo sulaukėti ir iš kolegų – kitų populistinių partijų (Darbo partijos, Tvarko ir Teisingumo, Drąsos kelio, net Lenkų rinkimų akcijos) atstovų. Vien šis rinkinys parodo, ko vertas tas jūsų referendumas…

    Šaunu, kad Seimas atidėjo jo paskelbimo svarstymą. Su tuo ir sveikinu pažangesnius, nors kiek apie Lietuvos ateitį galvojančius Seimo narius.
    Tik labai gaila, kad provincijos žmonės vis dar balsuoja už tokius, kaip Jūs, už Darbo partijos, Tvarko ir Teisingumo, Drąsos kelio, Lenkų rinkimų akcijos atstovus. Manau, kad neilgam. Laikai keičiasi, o jaunimas jau visai kitoks 🙂 Jis gerokai pažangiau mąstantis, mažiau provincialus, liberalesnis.

    Tad tikiu, kad jaunimo, o ir mūsų – aukštųjų (ir vidurinių) mokyklų pedagogų pastangomis Lietuvoje liks vis mažiau primityvaus populizmo, nacionalizmo ir provincialumo. Kad taip nutiktų – tikrai pasistengsim.

    Taip pat tikiuosi, kad nei Šiaulių kraštas, nei kiti Lietuvos regionai nebalsuos rinkimuose už tokius politikus, kaip Jūs ir į Jus panašius.
    Nenoriu Jūsų įžeisti asmeniškai. Tiesiog man, kaip ir daugumai Vilniaus akademinės bendruomenės narių (o gal ir ne vien tik Vilniaus) tik nepriimtina Jūsų pozicija.

  4. Skalvis:

    Negaliu matyti, kaip puola protingą žmogų ( gerai, kad parašo doc, kitaip tikrai nepamanytum, kad protingas ) – žinoma: pralaimėjo tada ” žliužai ” gerokai pažangiau mąstantiems, mažiau provincialiems, liberalesniems pokario stribams – pralaimės ją ir dabar . Nenoriu doc. liaupsinti asmeniškai. Tiesiog manau, kad jam ir daugumai Vilniaus akademinės bendruomenės narių (o gal ir ne vien tik Vilniaus) tai labai priimtina pozicija 🙂

  5. Kažin:

    Konstitucinis teismas nagrinėja ir sprendžia ne tik tai, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, bet ir teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti įstatymai per rinkimus (Konstitucijos 105 str. 3 d.). Prašyti tokios išvados gali Seimas (Konstitucijos 106 str. 5 d.). Referendumas pagal mastą ir rangą yra analogiškas Prezidento ir Seimo rinkimams. Taigi, rinkimų konstitucinės nuostatos taikytinos ir referendumo atveju, be to, galima ir išvada, ar Referendumo klausimai nepažeidžia ES sutarčių, nes pagal Civilinį kodeksą sutartis prilygsta įstatymo galiai.
    Referendumo įstatymu nustatyta, kad už referendumo klausimų suformulavimą yra atsakinga referendumo skelbimo inciatyvinė grupė. Klausimų suformulavimas laikytinas referendumo skelbimo procedūriniu klausimu, t.y. vienu iš per referundumo skelbimą atliekamų veiksmų.
    Tokiu atveju Seimas, prieš skirdamas referendumo datą, vadovaudamasis nurodytais Konstititucijos straipsniais, gali paprašyti KT išvados, ar iniciatyvinės grupės skelbiamu referendumu sprendžiami klausimai pagal svarbą yra priskirtini Referendumo įstatymo 1 straipsnyje nustatytiesiems, ar jie laikytini referendumais sprendžiamos svarbos klausimais, t.y. ar nėra pažeistas Referendumo įstatymo 1 str. jo klausimams nustatytas reikalavimas.
    Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu KT išvadoje būtų nustatytas Referendumo 1 str. pažeidimas, tai Seimas tuo pagrindu nustatyti datos referendumui negalėtų.

    • LosAngeles:

      🙂
      Ka cia bepridursi… Apgailetina

    • Juozas to kazin:

      ar bent supratai, kad visiškai nusišnekšjai ? Kas tavo supratimu yra šalies suverenas ?

      • Kažin:

        Matau, kad pats teisėje nė bū, nė mee…
        Bet prie to kas pasakyta dar galiu pridurti, kad Konstitucija nustato ne tik kas yra suverenas, bet ir kaip yra vykdomos jo galios (4, 5, 9 str. ir kiti). Akivaizdu, kad suverenas tesireiškia ne kitaip, o tik per galių vykdymą. Gi jos pagal Konstituciją gali būti vykdomas ne tik tiesiogiai Tautos, bet ir per išrinktus atstovus. Beje, iš Konstitucijos matome, kad ji aukščiausių suvereno galių 99% dalies vykdymą yra padalinusi tarp valstybės valdžių, t.y. jas vykdo per išrinktus atstovus.
        Taigi, nebūk bobšiškas – lietuviui tas nebuvo būdinga…

  6. teisingai:

    tikra tiesa, konservatoriai su socdemais gerai sutaria, o dar liberalai su lenkais jiems labai tinka.
    Graži kompanija Lietuvos žemei parduoti

  7. Petras:

    Ateisim ir balsuosim, jokių kalbų, pradėjus ,reikia siekti veikti iki galo. O doc.. tegu mekena, nėr ko kreipt dėmesio. Dabar reikia siekt moratoriumo dėl žemės išpardavimo, kol įvyks referendumas.Tautos vardu reikia suteikt įgaliojimus Z.Vaišvilai , G. Songailai J,Pankai …vykti į Briuselį derybų. Manau, kad ten mes būsime išgirsti. TAIGI,TAUTOS VARDU.

  8. Joana:

    Pagarba gerb. Seimo narei R. Baškienei. Tai Parlamentarė, kuri drąsiai atstovauja savo Tautos interesams.

  9. Ugnis:

    Filmas „Pirmyn į praeitį“, daugelio internautų pramintas „Lietuviškuoju Zeitgeist“ apžvelgia įvairius politinius ir istorinius įvykius. Tačiau visiems, kurie neturi papildomo istorinio pasirengimo ar nėra gilinęsi į nagrinėjamas temas, iš visų faktų lipdomas teorijas rekomenduojame priimti su nemaža atsargumo ir kritikos doze.
    Vilius Bražėnas, “Po dvylika vėliavų”JAV publicistas, politikos apžvalgininkas, rašytojas, gyvenantis Lietuvoje, gyva legenda, matęs Leniną, nagrinėjęs globalizmo problemas.http://video.yandex.ru/users/lt90/view/83

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė