E. Drungytė. Baimė užvaldė valstybę (26)

Erika Drungytė | asmeninė nuotr.

Erika Drungytė

Sugniuždyti, sukvailinti, išjuokti žmonės, kurie tarpusavyje dažniausiai kalbasi patylomis, pašnabždomis. Arba visai nesikalba. Aplink tvyro Baimė. Baimės šmėkla keičia savo pavidalus, jos griaunamoji jėga, žiūrint iš šalies, skiriasi, tačiau iš tiesų – ne. Argi yra skirtumas, kieno gyvenimas sugriaunamas – svarbaus politiko ar pardavėjos, menininko ar smulkiojo verslininko, studento ar ūkininko? Atrodytų, kuo didesnė karjera, tuo baisesnė praradimo kančia. Tačiau tai tik mitas – kiekvieno žmogaus asmeninis išgyvenimas yra vienodai begalinis, vienodai tragiškas.

Baimė sklinda iš Prezidentūros, iš ministerijų ir teismų, Baimė užėmusi policiją ir įvairiausias tarnybas, universitetus ir mokyklas, savivaldybes, verslus, ūkius, šeimas… Žmonės bijo visko, nes jie yra baudžiami tais dalykais, kurie dabar aktualiausi – jie netenka darbo, ES paramos, pelnyto įvertinimo. Iš jų tyčiojamasi visais įmanomais būdais – jie suiminėjami, terorizuojami, jų negina advokatai, jie neturi kuo susimokėti už paslaugas, vaistus, duoną… Tokia dabartinė Lietuva.

Visa tai atrodo visiškai kitaip tiems, kurie gyvena ar dirba sostinėje, susiję partiniais saitais, turi bet kokį galios instrumentą. Kurie pažįsta tą susiplakusią ir beveik sviestu pavirtusią grietinėlę, kurie joje mirksta ir įsivaizduoja, kad gyvenimas yra štai toks – gražus, gaivus, įžymus, išskirtinis, intelektualus. Įsidėmėkite šitą žodį – intelektualus. Štai kur tikrasis sovietinės tikrovės palikimas. Juk prisimenate – jei baigei universitetą, jei turi daug pažinčių ir kopi karjeros laiptais, tuomet „išėjai į žmones“. Vidurinės klasės kaip nebuvo, taip ir nėra. Yra tik „žmonės“ ir masė, kurią valia pravardžiuoti, kaip tik kuriam „intelektualui“ šauna galvon. Kažkaip nesąmoningai šis reliktas mūsų visuomenėje yra puoselėjamas iki šiol. Žmonių skirstymas ir vienų aukštinimas, o kitų paniekinimas šiandieną mūsų valstybėje yra pačiame apogėjuje.

Grįžkime prie ponios Baimės. Jos gyvenimo ir vešėjimo priežastys yra sąlygojamos kelių veiksnių. Bauginimas yra metodas tų, kurie patys bijo. Tai svarbiausioji taisyklė. Kuo labiau bijo, tuo stipriau rėkia, manipuliuoja, dangstosi įvairiausiomis priemonėmis – visuomenine padėtimi, įmantria kalba, melavimu, jėgos struktūrų pasitelkimu, šantažavimu, dėmesio nukreipimu, paniekinimu, tyčiojimusi ir pan. Nes jų baimes sukelia jų veikla. Jei bauginamieji pasiduoda, tuomet yra palanki situacija tęsti valdymą baime ir įtvirtinti norimą modelį kaip normą. Kas tokiai visuomenei būdinga? Vertybinės vertikalės, žmogiškumo, išminties, atsakomybės, dorybių sunaikinimas. Tokios visuomenės gerovę užtikrina ne teisingumas, ne pasitikėjimas, ne Dievo įsakymai, ne artimo meilė, ne tarnystė Tėvynei ir tautai, ne susitelkimas ir bendras siekis kurti. Gerovės samprata yra iškreipta iki vergiškų lūkesčių – valdo valdžia, teismai baudžia, geresnis gyvenimas priklauso „išėjusiems į žmones“, siekinys – ekonominė gerovė (šiaip taip išgyventi), paprastas žmogus nieko negali.

Dabar aktualiausia tema yra Ukraina. Jai buvo būdingas būtent toks visuomenės valdymo modelis. Ir tauta sukilo. Sukilo ne prieš Rusiją ir ne už Europą. Sukilo prieš vergovę, prieš baimę, prieš draudimą tautai kurti savo valstybę. Pirmiausia tauta turi susigrąžinti savo dvasinį orumą, parodyti, kad baugintojo gyvuliškumas negali jam garantuoti visagalybės. Pirmiausia tauta turi vėl susitelkti po savo kalbos ir kultūros, po religijos ir meilės vėliavomis, kad paskui jau pasirinktų, už ką ar prieš ką, taip ar kitaip ji kurs savo valstybę. Ukrainos tautos siekius palaiko Lietuvos valdžia. Bet palaiko deklaratyviai, vienapusiškai, netgi pompastiškai. Lietuvos valdžia rėkia, kad Ukraina nori į Europą, o Janukovyčius ir Putinas neleidžia. Bet tai nėra visiška tiesa. O pusė tiesos yra melas. Lietuvos valdžia taip rėkia todėl, kad bijo savo tautos. Bijo, kad ir jų bauginimai bei nesibaigiančios melagystės iškils paviršiun. Kai labai garsiai rėkiama, tai mėginama nukreipti dėmesį kitur. Kur?

Suirutėje ir peršamos karo grėsmės akivaizdoje beveik nebelieka vietos modeliuoti savo šalies gyvenimą. O jeigu jau modeliuojama, tai dar labiau bauginant ir dar niekšiškiau meluojant. Atkreipkite dėmesį, kaip kalba valstybės lyderiai. Emocijomis, įvairiais epitetais ir metaforomis, galimų scenarijų piešimais, vieni kitų niekinimais ir t.t. Niekas nekalba faktų kalba. Visada kažkoks panašus scenarijus – „jeigu jūs įgyvendinsite savo sumanymus (referendumą, Konstitucijos pakeitimus, savivaldos pertvarką etc.), tai mus visus nubaus ES“. Bet nepateikia nė vieno ES nutarimo, kuriame būtų aiškiai išdėstyta, kas ir už ką ir kaip jau susiruošė bausti.

Mielieji, niekas nieko nebaus ir nebus jokių sankcijų. ES svarbu išlaikyti stabilumą ir ji pasirengusi bet kokioms deryboms, bet kokių sąlygų išklausymui ir aptarimui. LR Seimo Teisės departamentas uoliai aiškina, kad referendumas už lito išsaugojimą pažeistų mūsų įsipareigojimus ir Konstituciją. Tačiau nėra jokio susitarimo – jokio! – apibrėžiančio euro įvedimo datą, ir nėra jokio įsipareigojimo nerengti referendumo dėl nacionalinės valiutos. Švedai surengė, danai surengė, britai nė neketina įsivesti euro. Ar švedai sulaukė sankcijų dėl surengto referendumo ir nacionalinės valiutos išsaugojimo? Ne! Ar mūsų politikai dažnai manipuliuoja Švedijos vardu kaip demokratijos pavyzdžiu? Taip.

Referendumo dėl žemės ir 100 tūkst. parašų referendumams rengti baimė aptemdė valdžios protus. Todėl jų taktika – dar aršesnis puolimas ir gąsdinimas viskuo: masių bukumu, rusų puolimu, ES negailestingumu… Elito ir „intelektualų“ panieka žmonėms jau net fiziškai iškreipia jų veidus. Jiems tikriausiai atgrasu pripažinti, kad jei ne tie paprasti žmonės, išėję plikomis rankomis prieš tankus 1990 metais, jei ne tie paprasti žmonės, vieningu mūru reikalavę nepriklausomos valstybės įteisinimo, – nei elitas, nei kiti „išrinktieji“ nebūtų nieko pasiekę. Jūs, lietuviai, rusai, karaimai, armėnai, baltarusiai, lenkai, – visos visos Lietuvos tautos, visi Lietuvos žmonės, – esate mūsų valstybės druska. Jūs kuriate valstybę ir ji teisėtai priklauso jums. Šita žemė, jos vandenys ir oras, jos kaimai ir miestai. Tik jūs turite nustoti bijoti. Nes „baimės priėmimas ir jos įveikimas yra vystymosi žingsnis, leidžiantis mums po truputį bręsti. O jos ir susidūrimų su ja vengimas skatina mūsų stagnaciją“ (Fricas Rymanas (Fritz Riemann).

Ko bijo elitas? Kad jūs imsite studijuoti Konstituciją ir Europos teisės aktus. Bet pradėkite! Kad jūs gausite informacijos, kuri jiems nepatogi. Bet susitelkite, dalykitės, perduokite vienas kitam! Jaunime, padėkite žmonėms kaimuose, panaudokite pagaliau tuos savo spausdintuvus ir užsiimkite šviečiamąja savanoryste – padrąsinkite visus, duokite pasiskaityti tų dalykų, kuriuose mes maudomės vartydami veidaknyges, bet kurių nežino kai kurie nuo centrų nutolę mūsų broliai ir seserys. Padrąsinkite, kad kitaip mąstančių ir susitelkusių yra ne vienas, o tūkstančiai. Ir jie taip pat išdrįs.

Dorieji teisininkai, švieskite savo bendruomenes, aiškinkite, kad gyvename ne prievartos valstybėje, kad priklausome ne prievartos sąjungai, kad nėra jokio slapto Briuselio dėdės, kuris galėtų atimti iš Lietuvos žmonių jų teises. Dorieji žmonės, viešinkite. Viską viešinkite, nes tai vienintelis būdas įveikti baugintojus. Jų žodžiai, jų darbai teatsisuka prieš juos. Atraskite ir rodykite jų nusikalstamas veikas, jų auksines pilis, jų sandėrius, išparduotas ar susipirktas žemes, jų kyšininkavimą, melagystes, savivalę. Jie juk šito labiausiai bijo ir šitos baimės genami baugina kitus.

Galiausiai, patikėkite, kad ne ekonominė gerovė yra mūsų valstybės pagrindinis siekinys. Toji gerovė ateina savaime, kai įsigali vertybės – moralinės, dvasinės, bendražmogiškosios. Kai teisingumas, o ne teisė tampa valstybės pamatu. Kai žmonės pasitiki ir didžiuojasi savo išrinktais atstovais savivaldoje ir Seime, o nevykdančius tarnystės priesaikos atšaukia. Kai jų išrinktasis prezidentas yra ne simbolinė figūra ar formalus karinių pajėgų vadas, o tikras valstybės vadovas, besąlygiškai ginantis savo Tėvynę ir tautą ir Konstitucijoje įtvirtintus valstybingumo pamatus. Kai žmonės drąsiai ir laisvai projektuoja valstybės ateitį, pavesdami vykdomajai ir įstatymus leidžiančiai valdžiai tai įgyvendinti. Tautos gerovė remiasi į savo žemę, į savo kalbą ir kultūrą, į tradicijas ir tikėjimą. Į pagarbą savo praeičiai, dabarčiai ir kiekvienam žmogui. Nes tik atsirėmus į patvarius dalykus galima kurti naujoves. Turime pažadinti savigarbą ir pradėti veikti – telktis, šviestis, išdrįsti, patikėti, pamilti, kurti. Juk mes, lietuviai, galime dar kartą susigrąžinti Lietuvą ir ją atstatyti, susigrąžinti savo vaikus, šeimas ir savo žemę. Ir tegu mūsų baimė prarasti Lietuvą bus didesnė nei baimė prarasti sočią gerovę.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. Suvalkietis:

    Straipsnyje daug tiesos. Bet aš matyt kažką darau ne taip. Nejaučiu baimės. Nėra kada. Daug dirbu, daug skaitau, turiu hobi. Atsiras kada laiko, apsidairysiu. Mažu kur ji ir yr ? Ale kas ką nori, tas tą mato. Kas ko ieško, tą ir suranda.. Bet – straipsny yra tiesos… Visi prie darbo – nebus kada bijot.

  2. lietuve:

    pagarba autorei, nuostabus straipsnis

  3. Mantvydas:

    Matau, į šitą puslapį sugužėjo visa violetinė brisiaus galo partija. Didieji “kovotojai”, kurių tikslas – įsigrūsti į Seimą ir bezdėti, kaip tai daro dabartiniai “Brisiaus” atstovai Seime, lengvesnio gyvenimo Amerikoje ieškoti išrūkus jų vadovei Nutrijai, žmogžudžio sesutei ir jo “dvasios vadovei”.

  4. Skalvis:

    Baimė užvaldė valstybę ?! Tik dabar ? Nebuvo 600 metų gyvenimo Baimėje ? Baimė – Laisvės antipodas, o apie Laisvę ir Nepriklausomybę baisu jau net ir pasvajoti 🙂

  5. Laima:

    Atgave ” priklausomybe” gyventi oriai neina o baimes ateičiai apstu

  6. tampax'as:

    Gal str. ir yra kiek tiesos, bet faktas, kad tik Erika visko bjo, nors tik kopūsto lapas jau ant uodegėlės nukrito… O dėl Ukrainos: ką darome ne taip? Faktas -per mažai dėl jos darome, prisibijodami visokių Kaikarių ir Kremliaus kumščio… Ne tokie buvo mūsų tėvai.

    • Kemblys:

      Norint kažką padaryti reikia KIEKVIENAM asmeninės jėgos ir mokėti sutelkti visus į bendrą jėgą. Tai rimtas darbas, kurį turi pradėti ruošti keli žmonės. (rašyk, kad jau atsibodau Tau 🙂 )

      • tampax'as:

        šį kartą ne, bet šiaip…Galėtum ir pailsėti, didysis kalbininke.

        • Kemblys:

          Tautos jėga prasideda kalboje.

        • bartas:

          O aš pasakysiu atvirkščiai. Kembly, niekada nepasiduok. Pasakiau nelietuviškai, pataisyk. Dėkingas būsiu. Ir “tampax’as”, keistas slapyvardis, galėtum pakeisti savo požiūrį, ir nesipūsti . Mes esame svetainėje Alkas Lt, ne Alkas Ru ar EN. Taigi, susirinkome ne vienas kitą smukdyti , ar šaipytis, o dalintis savo mintimis , vienas kitą palaikant, pamokant.
          Bet svarbiausia tai , kad dar susikalbam lietuviškai. Tai jau jėga. O dar šauniau atrodytume, jeigu šluotume visas šiukšles iš mūsų kalbos. Nieko nemokau – prašau.
          Kemblys – šaunuolis.

          • tampax'as:

            na Bartas irgi man keistas slapyvardis (tap kažkada šaukiau savo šunį….) O kas pučiasi? Aš Kamblį net pagyriau, kad domisi kalba, bet dažnai jis ir nusivažiuoja, visai nerašydamas apie straipsnį, – kaip rašyti tą ar kitą galūnę…Kartais atrodo, kad jūs esate didesni lityviai negu visi kiti…

          • Kemblys:

            Bartai, ne dėl pagyrų užkabinu nelietuviškus žodžius. Švarindami savo kalbą, žmonės pradės giliau mąstyti apie žodžių reikšmes, t.y. pereis į kitą mąstymo lygį. Atsiras atsakomybė už savo žodžius, kalbą ir veiksmus. Atsakomybė sau labai stiprina asmenį iš vidaus. Mums labai reikalingi stiprūs Žmonės, o dabartinės jų nuomonės neturės jokios reikšmės. Sustiprėję jie susitelks tarpusavyje ir patys spręs kaip saugoti Tautą, tas ,,kemblys” neturi jokios reikšmės.

  7. Tautininkas:

    Taip, kai drebama iš baimės, tai tik tam tikra savigynos reakcija, bet kai ir protas aptemsta, tai jau blogai. Ką ir bekalbėti, kai viename savo rašinyje net “politikos patriarchas” tautininkus sugretino su jedinstvenininkais. Kaip greitai pamirštama, kas sunkiausiomis minutėmis buvo greta ir palaikė. Bet, gal tai tik liga ir tiek.

  8. stasys:

    Iš str. šauklio daina nesigaus ..gal autorė ir labai norėtų ,..bet tam trūksta ..elementaraus putiniško išmanimo kaip tokias dainas/kalbas reiktų rašyti ..Pradėti nuo baimės ir įvardinimo kas dėl to kaltas teisingą praktika, teisinga, priminti ir kaip mus baisiai skriaudžia ,..bei išnaudoją ..blogiau nebus jei bus paminėta, kad už viso to stovį ir stambaus verslo interesai .Juk jei verslas ..tai čia kyšiai, papirkinėjimai ..ir šeip praito šimtmečio buržua ..tik va bėda ..šiais laikais jau nemadingas internacionalas ..kaip toks. Šiandiena reikia daug svaresnio, labiau griebiančios gaidos ..širdžiai ir kas gi belieka nei tik griebtis Ivanuškos tautinių klejonių .Reikia gintį tauta nuo jos pačios ..skleidžiant gerają žinia, tarp tamsuolių, ..apie naujai gimstančia tiesa ..Miela autore iš veiduko Jus neatrodote tiek naivi ..kad man rimtai reikėtų skaityti tai ką parašėte ..Elitas nieko nebijo ..elitas kaip toks supranta kad jam pakeisti ..labiau sąžiningais, dorovingais kaip ir nėra iš ko ,.. pasirodo patys neišauginome tokius..o jei taip pieninės karvės nepradės skraidyti..Ir bananai bananų šalyje neims nokti..tai tik alegorijos kaip ir Jūsų str. turinys.

  9. Kažin:

    Čia baimė pamatyta panašiai taip “tikrai”, kaip Marksas savo metu pamatė kapitalizmo šmėklą klaidžiojančią po Europą. Rašinio dvasia grynai komunistinė, trūksta tik paties šūkio: “visų šalių proletarai vienykitės”, teisingiau jo nertrūksta jis pasakomas tik, žinoma, šuolaikiškais žodžiais…

  10. prašalaitis:

    Teisingas straipsnis. Baimė yra jau finišo tiesioji, kurią prabėgęs žmogelis tampa beviltišku vergu. Iki baimės intensyviai buvo skiepijama gėda, kad esi lietuvis, kad nieko nesugebi, kad esi runkelis, šunauja, kad neatitinki europietiškumo kriterijų. Akivaizdu – žmonės gėdijasi, kad gimė kaime, kad gimė Lietuvoje, kad gyveno sovietmečiu, kad yra nemodernus, nes nesupranta sodomitų mados ir nenori laižyti satanistams išeinamosios. Tokie siekia kuo greičiau tapti europiečiais, kad tik ne lietuviais. Ir nesupranta, kad Lietuvai europa paskyrė tik tarnaitės vietą – atnešk, paduok, išvalyk, ir šiukštu, nedrįsk sėsti prie šeimininkų stalo. Drauge su gėda buvo kalama į galvas kaltė – tu kaltas, kad esi nevykėlis, nes nesugebėjai prisivogti, prisiplėšti, įsisavinti. Kaltas, kad keletas išsigimėlių šaudė žydus, kaltas, kad amžinai išsirenki ne tuos ir ne tą, kaltas, kad nesupranti, jog teisinga demokratija yra tik ta, kuri yra liberali ir neokoniška, kaltas, kad gimei sovietmečiu, kad esi pensininkas, kqad esi durnas, nes esi nepartinis, kaltas, kad matai, jog nesibaigiančios reformos yra priemonės sugriauti valstybę, kaltas, kad būdamas trisdešimtmečiu turi du vaikus, o ne važinėji riedlente ir negyveni sau ir t.t. ir pan. Ir gyvena toks nudemokratintas silpnaprotis infantilus vergas ir kliedi apie laisvę ir modernią europą. Ko ir siekia liberaltrockistai su neokonais. Jeigu nusiimtume žydrus akinius, tai pamatytume, kad tikrovėje bijo jie – šeimininkams įsipareigoję snarglėtas niekšelis, panelė, visa gauja šakalų, trolių ir šiaip liberalių priedurnių. Visi įsipareigojimai yra tik asmeniškai jų, tegu jie nekalba už visą Lietuvą. Davė jiems ne itin simpatinga europanelė, malonumas abejotinas, po to ilgalaikės problemos ir gydymas. Tai tegu ir sukasi kaip nori ir gydosi kaip nori. Paėmei pinigus iš šalies, tapai penktakolonininku, automatiškai esi savo valstybės ir tautos priešas.

  11. Baudadarijus:

    Galas bijo robotijai, baime virsta sistemos naikintoja, nes kodai nulaužti, satelitai praneša, ratas apsisuko, …. Arba virsti žmogumi pagal kūrėjo valia arba mirtis, pragaras. Jėgonis žyvi gina, jis liuosas ir bijantiems gėriau viens kitą kalt… Muilo burbulai bezdalijos pokši… Jėga gina vili lita tara! Žyveniki! Žyvenki! Žyvenk!

  12. LosAngeles:

    Labai dekui autorei uz straipsni. Ukrainos klausimas gal ir nera toks ‘pigus’ kaip bandyta pavaizduoti, bet kas liecia musu vidaus aktualijas tai labai taiklu: del referendumo, del valdzios kryptingos politikos (tarnaujancios kam? ne Lietuvai, tai faktas), del poziurio i eilinius zmones… Vislas byloja apie didele vertybine krize. O baime? Ji kaip priemone pasiekti tam tikrus tikslus, ir tai jau vyksta visame ‘demokratiskame’ pasaulyje, ne tik Lietuvoje.
    O paskutine pastraipa tai kaip zydras dangus ir tyras oras, tiesiai i desimtuka. Butent tokia ir turi buti valstybe. Ekonomika tik pasekme, teisingumas ir teisetumas nera tas pat, vadovas turi vadovauti (tarnauti tautos ir valstybes interesams) ir darbais pelnyti pavaldiniu pagarba….
    ‘..Galiausiai, patikėkite, kad ne ekonominė gerovė yra mūsų valstybės pagrindinis siekinys. Toji gerovė ateina savaime, kai įsigali vertybės – moralinės, dvasinės, bendražmogiškosios. Kai teisingumas, o ne teisė tampa valstybės pamatu. Kai žmonės pasitiki ir didžiuojasi savo išrinktais atstovais savivaldoje ir Seime, o nevykdančius tarnystės priesaikos atšaukia. Kai jų išrinktasis prezidentas yra ne simbolinė figūra ar formalus karinių pajėgų vadas, o tikras valstybės vadovas, besąlygiškai ginantis savo Tėvynę ir tautą ir Konstitucijoje įtvirtintus valstybingumo pamatus. Kai žmonės drąsiai ir laisvai projektuoja valstybės ateitį, pavesdami vykdomajai ir įstatymus leidžiančiai valdžiai tai įgyvendinti. Tautos gerovė remiasi į savo žemę, į savo kalbą ir kultūrą, į tradicijas ir tikėjimą..’
    Siai dienai, deja, tai visiska utopija 🙁 Labai labai liudna. Referendumas jau gal paskutine viltis dar bent siek tiek uzsikabinti tautai uz savigarbos likuciu, todel is valdzios puses ir vyksta beatodairiska ataka: sumalti i miltus… Kad ‘runkelynas’ daugiau nepakiltu, tik sliauziotu…nuleide galvas…

  13. ausra:

    Puikus straipsnis.Aciu autorei

  14. Dalija:

    Puikia ir teisingai parašyta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė