Paberžėje vyks Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis (2)

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

2013 m. lapkričio 6 d. 1863 m. sukilimo muziejuje (Paberžė, Gudžiūnų seniūnija) vyks  Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis.

Posėdyje bus aptarta etninės kultūros plėtra Aukštaitijos regione, Tarmių metams skirti renginiai ir kiti klausimai. Bus surengta ekskursija apžiūrint 1863 metų sukilimo muziejų ir Tėvo Stanislovo bažnytinių reikmenų kolekcijas.

Aukštaitijos regioninę etninės kultūros globos tarybą (AREKGT) sudaro visų Aukštaitijos savivaldybių deleguoti 28 nariai, savivaldybių administracijų, kultūros, švietimo įstaigų ir kitų įstaigų darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

AREKGT yra Lietuvos Respublikos Seimui pavaldžios institucijos Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) regioninis padalinys. EKGT regioniniai padaliniai veikia penkiuose etnografiniuose Lietuvos regionuose: Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje LietuvojeSūduvoje (Suvalkijoje)Žemaitijoje.

Jų tikslas – daryti įtaką etninės kultūros sklaidai etnografiniuose regionuose, laiduojančiai regioninio savitumo išsaugojimą, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimą, užtikrinti etninės kultūros paveldo apsaugą ir gyvosios tradicijos plėtrą, etninės kultūros objektų ir subjektų globą, įtraukti į etninės kultūros veiklą suinteresuotas institucijas, visuomenines organizacijas, vietos bendruomenes.

Regioninės tarybos yra įsteigtos 1999 m. vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu. Savo veikloje, be pagrindinių šalies įstatymų, jos vadovaujasi Regioninių tarybų nuostatais bei Regioninių tarybų reglamentais.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

2 komentarai

  1. Kai laikas…
    laikosi pakibęs
    (anoj pusėj upės, – rasite “už ko” ir kiek brangiai 🙂
    – o šioj pusėj upės, – nuostabiai išlikusi, aptikta ir pateikta …su Bulhaku /ant nykstančių jau trol./ stebukliškai
    http://mylimasvilnius.wordpress.com/category/dinges-vilnius/
    – 1944 m. buv. LIETUVOS TARYBOS rūmų nuotrauka, dab. esam/buv. centrinio knygyno vieta);
    tai metas šiandien Aukštaitijos regioninei etninės kultūros globos tarybai (AREKGT)
    “atkabint” tą …com/2009/02/ nuoroda teiktos “kultūros” laikinumą
    /”Tik dabar jau nebežinau ar gerai, ar blogai, kad jos laikinos(?)?..” iš mylimasvilnius.wordpress.com /
    nuo kablio
    žemėje…
    TAME Neries krante, –
    Zita Mackevičienė – Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininkė nuo 2013 m., Utenos r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė
    Lina Vireliūnienė – Biržų r. savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja
    Liucija Bertulienė – Joniškio r.savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė
    Violeta Aleknienė – Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė
    Zita Kapučinskienė – Pamūšio kultūros namų meno vadovė
    Lina Vilienė – Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyr. specialistė
    Remigijus Vilys – Panevėžio r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausias specialistas
    Daiva Adamkevičienė – Pasvalio kultūros centro etninės kultūros specialistė
    Kristina Kacevičienė – Radviliškio r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė
    Ramutė Kežienė – Kupiškio r. Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
    Eugenijus Urbonas – Lietuvos maironiečių draugijos pirmininkas
    Rasa Ališauskienė – Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė
    Regina Stumburienė – Anykščių kultūros centro etnografė
    Jonas Vaiškūnas – Molėtų krašto muziejaus Etnografinės sodybos ir dangaus šviesulių stebyklos vedėjas
    Petras Blaževičius – Rokiškio r.savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas
    Danutė Vigelienė – (nuo 2013 m.) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja
    Elena Kiškienė – Vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis“ folkloro ansamblio „Kupolytė“ vdovė, muzikos mokytoja ekspertė
    Rimutė Vitaitė – Zarasų r. savivaldybės Kultūros centro etninės veiklos skyriaus vedėja
    Sigutė Mudinienė – Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vyresnioji specialistė (kultūrologė)
    Algirdas Svidinskas – Rytų aukštaičių sambūrio seniūnas
    Daiva Medvedevienė – Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro etnografė
    Gintarė Daunoraitė – Kaišiadorių muziejaus muziejininkė
    Jolanta Balnytė – Kauno r. Neveronių kultūros centro meno vadovė
    Kęstutis Stadalnykas – Kėdainių r. savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas
    Laimutė Bikulčienė – Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė
    Vita Majerienė – Širvintų r. savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja
    Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė – Ukmergės kultūros centro specialistė etninei kultūrai
    Jonas Vitkūnas – Kernavės kultūrinio rezervato Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas

    tauta laukia Jūsų globos – šiandien.

    O rytoj,
    – anam krante nuo Paberžės,
    kažkur tai Varšavoj, – vėliavą
    grafienės Šilingienės Vilhelminos
    kunigo Antano Mackevičiaus
    sukilėlių būriui įteiktą Laisvės kovos
    valiai ir galiai apvienyti rastą, – atgabensite TEN.
    Laiku…

    • http://lh5.ggpht.com/_SDVDSDPC0FA/SZVbVF8zzPI/AAAAAAAAGzo/_id41FO02q4/s640/IMG_5071.JPG
      – dabar ir
      tuoMET –
      “Giminėje buvo gyvi prisiminimai apie 1863 m. sukilimą, Paberžės dvaro savininkų Stanislovo ir Vilhelminos Šilingų ryšius su Paberžės kunigu Antanu Mackevičiumi, vienu iš sukilimo vadovų. Paberžės būrio sukilėlių vėliava ir buvo Vilhelminos Šilingienės išsiuvinėta. Stanislovas Šilingas už sukilėlių rėmimą buvo ištremtas į Sibirą, jo žmona Vilhelmina spėjo išvykti į Paryžių, jų dvaras buvo konfiskuotas ir perduotas caro valdininkui, o vienuolikmetę Valeriją, mūsų rašinio herojaus Stasio Šilingo būsimą motiną, apsiėmė auginti patriotiško nusiteikimo asmenys. Tokia giminės istorija be pėdsako neišnyko, glūdėjo kaip uždelsto veikimo mina S. Šilingo savimonėje. Formuojantis etninei tautos savimonei visa tai atliko liepsnojančio deglo vaidmenį, ypač revoliucinių neramumų metais, o kadangi etninė lietuvių tauta formavosi lietuvių kalbos pagrindu, tai šią kalbą pirmiausia dar reikėjo išmokti. S. Šilingui ir R. Bytautui tai nebuvo kliūtis.

      Jie ne tik išmoko protėvių kalbos, o R. Bytautas net nusipelnė lietuvių kalbos tyrinėjimams, parašęs vertingų straipsnių iš kalbos filosofijos ir praktinių lietuvių kalbos vartojimo dalykų. Apie S. Šilingo išmoktos protėvių kalbos jausmą geriausiai liudija jo devynių dukterų vardai. Vedęs savo bičiulio R. Bytauto seserį Emiliją, dukterims suteikė štai kokius gražius, poetiškus tautiškus vardus: Laima (gimė 1912 m.), Daiva, Danguolė, Saulenė, Raminta, Rusnė, Audronė, Vingra, Galinda (gimė 1933 m.). Be išugdyto lietuvių kalbos jausmo vargu ar tokius vardus būtų suteikęs.

      Būdama toli nuo tėvynės lietuvių studentija ir inteligentija svarbiausią priedermę suvokė kaip gyvenimo tikslą – šviesti savo tautą, žadinti iš amžiaus letargo, į kurį tauta svetimųjų buvo nugramzdinta. Rusijos, Vokietijos šviesuoliai aiškino, kokius didžius turtus iš protėvių paveldėjo lietuviai per savo senąją kalbą, liaudies dainas, tautosaką, tradicijas ir papročius. Bet visas šias lobių skrynias ligi tol vos ne vos buvo pravėrę svetimšaliai tyrinėtojai, suvokę tą senos tautos dvasinės kultūros vertę. O kur patys lietuviai? Šis klausimas S. Šilingui, R. Bytautui ir kitiems šviesuoliams nedavė ramybės, o mes to meto lietuvių šviesuomenėje, tegul ir ne tokioje dar plačioje, galime įžvelgti naujų ir labai svarbių visuomeninių pokyčių.”
      http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2012/kategorija/mokslo-lietuvos-numeriai/2012-metai/2012-03-08-nr-5-471/page/2/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė