E.Merkytė. Teisiamos gydytojos pacientės: jos rankose neverkia vaikai (20)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Atsakymas į dėl gimdymų namuose teisiamos gydytojos B. K. atvirą laišką Lietuvos visuomenei.

Šios gydytojos rankose neverkia vaikai. Jau vien ką reiškia jos rankų prisilietimas. Tai žino šimtai moterų.

Prokurorams – monstrė, pacientėms – Šventoji

Kai pirmą kartą apsilankiau pas gydytoją B. K., ji man priminė vienuolę, tik vietoj juodo abito vilkinčią baltu gydytojos chalatu. Ir nuolat besišypsančią. Tyliai ir labai švelniai kalbančią. Net pagalvojau sau: „Kažkokia keista…“ Normalu, juk tipinis lietuvis – nuolat piktas ir paniuręs. Interneto erdvėje ne viena buvusi jos pacientė gydytoją vadina Šventąja: „Važiavau iš Klaipėdos į Kauną, nes norėjau gimdyti tik su ja! Ši moteris Šventa, mylinti besąlygiškai ir taip stipriai, kad mums gali būti sunku tai įsivaizduoti.“ Dviejų vaikų mamai Irinai Sabaliauskienei ji taip pat pasirodė išskirtinė: „Dabar Jurgiui – pusantrų metų, ir jo atsiradimas šiame pasauly – ne be gydytojos B. K. pagalbos. Giliai širdyje aš visada jai liksiu dėkinga. Už galimybę dar kartą tapti mama. Jos globalus požiūris į motinystę, apimantis ne tik medicinines, bet ir psichologines bei filosofines žinias, tiesiog užburia. Nedaug tokių plačių pažiūrų šiuolaikinių medikų teko sutikti. Mes su vyru kartais net pajuokaudavome, kad ši gydytoja – ne iš šios planetos, o iš Kosmoso, ji tarsi atitolusi nuo žemiškųjų rūpesčių, su besąlygišku atsidavimu dirba savo darbą. Iš visos širdies. Atrodo, kad jai daugiau niekas neegzistuoja, tik pacientas ir jo problema.“ O prokurorai ir tyrėjai ją pavertė „monstre“…

Žmogiškiausia sutikta gydytoja

Taip ir pasakiau jai po gimdymo: „Gydytoja, Jūs esate vienintelis mano sutiktas Žmogus ligoninėje.“ Kokia mano gimdymo patirtis vienoje iš naujagimiams palankių ligoninių Kaune? Jeigu ne ši gydytoja, būtų daug kartesnė. Visų pirma anksti ryte atvažiavus pasitikrinti, kiek atsivėręs gimdos kaklelis, budėjusi medikė tuoj puolė pildyti dokumentų ir liepė man vilktis ligoninės rūbais. Kodėl? Juk gimdos kaklelis prasivėręs jau / tik 1 cm! Pareiškiau, kad tikrai neliksiu ligoninėje, nes neaišku, kiek laiko tas „atsidarymo“ procesas truks. Be to, mano žiniomis, gimdos kaklelis greičiau atsidarinėja vaikščiojant, o ne gulint ligoninės lovoje (kaip tarybiniais laikais). „Aš jau pildau dokumentus!“ – įsižeidė medikė. Nežinau, ar dėl to, kad prarado pacientę, ar dėl to, kad ši atsisakė paklusti vis dar populiariems tarybiniams metodams. Ir žinote, kas labiausiai gimdymo namuose bei ligoninėse skaudina mus, moteris, ir kodėl saujelė drąsių moterų verčiau ryžtasi gimdyti namuose? Būtent gydytojų nemandagumas, šiurkštumas, nepaisymas gimdyvių poreikių. Juk besilaukiančios moterys tokios jautrios… Dažna ir žodį bijo ištarti, o ką jau kalbėti apie skundus. Erika Švarcienė, viena iš gydytojos B. K. pacienčių, pasakoja: „Kai anksti ryte atvažiavome į priėmimą, vyras, pildydamas dokumentus, paklausė budinčios medikės, ar bus galima ir jam pasilikti kartu su manimi ir kūdikiu. Medikė atrėžė: „Ne, visos palatos užimtos. Be to, jūs krūtų neturite, kūdikio nemaitinsite, žmona po operacijos bus silpna, tad nėra ko jums čia ir būti su ja.“ Man, žinoma, akyse pradėjo kauptis ašaros, kaip per rūką prisimenu, kad medikė klausinėjo apie darbovietę, amžių ir dar kažkokius visiškai nesvarbius dalykus, bet aš jau neatsakinėjau… Galvoje skambėjo tik nuosprendis, kad po operacijos (nes dukrytė pasirinko sėdmeninę padėtį) būsiu atskirta nuo savo kūdikio ir vyro. Tačiau po kelių minučių į kabinetą įėjo gydytoja B. K. Visas pasaulis kitomis spalvomis nušvito pamačius jos giedrą veidą ir patikinimą, kad visas bus gerai, kad niekas mūsų neišskirs ir galėsime būti visi kartu, kadangi vyras po operacijos labai reikalingas.“ Manau, toks gydytojų grubumas – tai sovietinė atgyvena mūsų ligoninėse ir ypač gimdymo skyriuose. Pamenu, visuomet šiurpdavau nuo mamos pasakojimų, kaip ji mane gimdė ant šalto metalinio gimdymo stalo, o šalia gulėjo kita šaukianti gimdyvė. Siaubas! Kai gimdyvės buvo laikomos vos ne mėsos gabalais, negalinčiomis turėti norų ir nuomonės. Anot sveikatos apsaugos ministro patarėjo Arvydo Skorupsko, gimdymas namuose (ir visokie kitokie gimdančių moterų pageidavimai – aut. past.) – tai tik „moteriškių užgaidos“ (LRT laida „Teisė žinoti“, 2013 02 06). Puiki gydytojų požiūrio pasaulin naują gyvybę atvedančios moters iliustracija! Toje pačioje laidoje dalyvavusi Seimo sveikatos reikalų komiteto narė, gydytoja ginekologė Vida Marija Čigriejienė pareiškė, jog „viskas priklauso nuo (ligoninės) vadovo“. Išmesti grubius medikus iš darbo? Beviltiškas reikalas. Juk net mirtiną kalio dozę kūdikiui suleidusi Kauno klinikinės ligoninės slaugė ne tik kad nebuvo atleista, bet pernai jai dar buvo ir premija išmokėta. Aš labai noriu tikėti, kad Lietuvoje yra ir daugiau žmogiškų gydytojų, tokių kaip B. K. Tik jos dėka man pavyko kažkaip „iškvėpuoti“ paskutiniuosius stipriausius sąrėmius, kai anesteziologė tiesiog rėkė, kad nejudėčiau, nes ji, mat, nepataiko kateterio įstatyti. Vyras suskaičiavo ant nugaros devynis dūrius. Tik šios į pagimdžiusios moters būseną įsijaučiančios gydytojos dėka vyras jau po gimdymo galėjo pasilikti ligoninėje kartu su mumis – nors girdėjau kitų darbuotojų burbėjimą: „Juk nėra vietų.“ Džiaugiuosi, kad tarp kauniečių, ir ne tik, populiarioje ligoninėje pagaliau suremontuotas naujasis korpusas ir įsteigta daugiau šeimos kambarių, kuriuose gali pasilikti ir vyras. (Kai aš gimdžiau, privati palata buvo tik viena.) Verta stengtis, juk į Kauną važiuoja mamos iš Vilniaus, net ir Klaipėdos. Ir žinote dažniausiai pas ką? Pas akušerę ginekologę B. K. Viena iš jos pacienčių: „Gimdėme savo pirmagimę su šia nuostabia Gydytoja. Iš Vilniaus į Kauną važiavome gimdyti vien dėl to, kad norėjome, jog mūsų vaikelį pirmos paliesiančios rankos būtų „švarios“ (t. y. nedariusios abortų) ir tas žmogus turėtų tyrą širdį – juk tai pirmas žmogus, kurį mano vaikas sutinka atkeliavęs į šį pasaulį! <…> Vien jos dėka patyriau gimdymo džiaugsmą ir sakiau, kad visus vaikus gimdysiu tik su ja. Laukiamės vėl. Esu šokiruota ir labai bijau, nes į konvejerį gimdyti tikrai neisiu! Tokių Gydytojų Lietuvoje vos keletas!“ Jeigu mūsų ligoninėse bent šiek tiek daugiau būtų tokių gydytojų kaip B. K., galbūt ir dalis tų moterų, kurios dabar gimdo namuose, nesibaimintų važiuoti ir į stacionarus.

Naujagimiams palanki ligoninė – teorija ir realybė

Iš esmės, tik šios gydytojos (ir apsiskaičiusio tėčio) dėka pirmą valandą po gimimo savo sūnų galėjau pamaitinti pati. Naujagimių skyriuje viena „specialistė“ pasiūlė iš karto duoti mišinuko: „Juk po cezario pieno tikrai nebus!“ Ir visa tai naujagimiams palankioje ligoninėje! Galiu jai pranešti – pusantrų metų sūnų savo pienu maitinu iki šiol. Gerbiamieji biurokratai, įrodykite man, kad viliojančiai skambantys ligoninėms suteikiami vardai nėra tik teorija. Tas pats ir su mūsų puikiais, „įgyvendintos Šveicarijos pagalbos programos“ dėka įrengtais gimdymo skyriais, kuriuose „sudarytos visos sąlygos, kuo palankesnės gimdyvėms“. (A. Skorupskas, LRT laida „Teisė žinoti“, 2013 02 06). Tiesą pasakius, pirmą kartą išvydusi gimdyklą išsigandau – ji vis dar panėšėjo į operacinę (žinau, kad kitose ligoninėse tikrai yra jaukių ir namus primenančių palatų bei gimdyklų). Vonia, sąrėmiams apraminti, pasinaudoti negalėjau, nes ji buvo tik viena – jau buvo užimta. Gal tuomet galiu nueiti į dušą? Atsiprašau, bet ten tik šaltas vanduo… Mano žiniomis, gimdyvei palankios ligoninės Lietuvoje nėra nė vienos. O jeigu dar šalia nėra tokios šiltos, nuo grubios ligoninės aplinkos jautrią būsimą mamą apsaugančios gydytojos kaip B. K., tai gal iš tiesų verčiau gimdyti namuose? Ką ir daro ta saujelė drąsių, apsišvietusių ir atsakingų šeimų.

Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pritariantys labai mėgsta postringauti apie mamų ir naujagimių saugumą. Anot jų, tik ligoninėse gimdyti yra saugu (nors remiantis užsienio šalių patirtimi ir atliktais moksliniais tyrimais, naujagimių mirtingumas mažos rizikos moterims gimdant namuose nesiskiria nuo tokių moterų gimdymų ligoninėje). Gerbiamieji, jeigu Jums taip rūpi mūsų saugumas, tai kodėl jau mažiausiai 20 metų nesprendžiate šios problemos, o kategoriškai atsisakote net diskutuoti apie ją? (A. Skorupskas aiškiai pasakė: „Mūsų dabartinės šešioliktosios vyriausybės programoje nėra numatyta gimdymų namuose reglamentavimo“). Kodėl, jeigu Jums taip rūpi mūsų saugumas, gimdyti namuose leidžiate, tačiau profesionaliems ginekologams ir akušeriams mums padėti draudžiate? Kur logika?

Visame pasaulyje gimdymus namuose priimančios akušerės – „nesveiko proto“?

Gydytoją B. K, kaip minėjo jos kolegos, buvo užvaldžiusi idėja grąžinti gimdymui pirmapradį natūralumą. Tai padaryti nelengva, jeigu išorinė aplinka tam tiesiogiai, ar netiesiogiai, priešinasi. Viešojoje erdvėje dažnai tenka išgirsti apie „tuos iš sektos“. Taip taip, tai apie tokius kaip ji, su ja gimdančias šeimas, apie akušerį ginekologą Romualdą Šemetą ir jo nėštumo mokyklos auklėtinius. Jie, neva, nenormalūs, nes siekia, kad mūsų šiuolaikinėje technokratinėje ir beišsigimstančioje super civilizacijoje naujojo žmogučio atėjimas būtų toks natūralus, koks buvo tūkstančius metų iki mūsų. Iš tokių šviesių užmojų tyčiojasi ne tik pikti interneto komentatoriai, bet ir kai kurie medikai. Ar bandėte kuri nors į ligoninę atvykusi būsima mamytė gimdyti atsitūpusi, nes ši poza laikoma pačia fiziologiškiausia ir natūraliausia vaikeliui ateiti?  Nemanau. Nes gydytojui ar akušerei juk nepatogu! Geriau jau ant stalo – pačia fiziologiškai nedėkingiausia gimdymui poza (tarybinių laikų reliktas). O gydytoja B. K. prisitaiko prie bet kokios moters pasirinktos padėties. Nes moteris pati jaučia, o ne gydytojas turi nuspręsti, kokia padėtis jai patogiausia. Tai ar ne todėl tas 1 % moterų renkasi namus, kur jų intuityvių poreikių niekas nestabdo?

Ko čia tos moteriškės purkštauja apie mocartus, smilkalus, pozas, vonias ir baseinus – paklausit. Apsišvietusios šeimos ir tie patys medikai jau seniai žino, kad kai moterys jaučiasi psichologiškai saugesnės, ramesnės, tada ir kūdikiai užgimsta kur kas lengviau, pasitaiko gerokai mažiau gimdymo komplikacijų. O ir vėliau vaikelis geriau vystosi. Be to, vis daugiau psichiatrų pripažįsta, jog gimimo patirtis lemia žmogaus požiūrį į pasaulį, palankumą kitiems žmonėms, optimizmo ir pesimizmo santykį, netgi pasitikėjimą savimi, pajėgumą įveikti savo problemas ir įgyvendinti planus. Todėl moterys ir stengiasi dėl savo kūrinių, o ne tik dėl savo „užgaidų“.

V. M. Čigriejienė pareiškė, kad į namus padėti gimdyvei „sveiko proto ir save gerbiantis ginekologas ar akušeris tikrai neis“ (LRT laida „Teisė žinoti“, 2013 02 06). Tuomet leiskite paklausti, ar visos akušerės, kurios padeda moterims gimdyti namuose Čekijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, JAV ir netgi mūsų kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje, yra „nesveiko proto“ ar „negerbiančios savęs“? Dauguma Europos šalių ir JAV, kur yra reglamentuotas gimdymas namuose, gyvena „viduramžių“ laikais (mėgstamas Lietuvos gimdymų namuose oponentų pasakymas)?

Profesionalumas savanorystės principu

Kad ir kaip panegiriškai tai skambėtų, gydytoja B.K. iš tiesų yra tiesiogine to žodžio prasme atsidavusi savo darbui – į kiekvieną gimusį kūdikį ji žiūri kaip į didžiausią Dievo stebuklą. E.Švarcienė: „Tikrinant vaisiaus vystymąsi ultragarsu jos veidą papuošia nuoširdžiausia šypsena. „Oi, žiūrėkit, kaip gražiai vartosi, kaip pirštuką čiulpia jūsų vaikelis!“ – kartais atrodo, kad ji net labiau už mus, būsimus tėvelius, džiaugiasi matydama mūsų kūdikį.“ Nėra ji toji užkietėjusi natūralistė „sektantė“, kaip kitiems galėtų pasirodyti. Ji – savo srities profesionalė, sugebanti numatyti galimas nėštumo bei gimdymo komplikacijas ir imtis priemonių jų išvengti. Ji neįkalbinės jūsų atsisakyti epidurinės nejautros, jeigu jūs to pageidausite. Tik pasakys savo nuomonę. Vėlgi, tik jeigu paklausite. Audra ir Eligijus iš Klaipėdos: „Gydytoja B.K. buvo šalia, kai gimė abu mūsų sūnūs. Ji niekada mums nieko neįrodinėdavo, nesmerkdavo. Ir nieko nereikalaudavo. Net ir dabar, kai jai labai reikia pagalbos, ji stengiasi jos niekieno neprašyti”.

Gydytoja nesiūlys jums gimdyti natūraliai, jeigu galimos komplikacijos. Erika, kurios dukrytei Liepai į pasaulį ateiti padėjo gydytoja B. K.: „Niekada negalvojau, kad mano vaikelis gims per cezario pjūvio operaciją. Tačiau… Atvykus į eilinę patikrą gydytoja B. K. pasakė, kad mažoji dar neapsivertusi žemyn galva, tačiau laiko dar turime. Nurodė keletą pratimų, kurie gali padėti jai apsiversti. Po kelių savaičių dukrytė vis dar nebuvo apsivertusi. Gydytoja tikrindama pasakė, kad vaisiaus vandenų jau gana mažai, vaikelis gana didelio svorio, todėl tikimybė, kad apsivers, maža. Gydytoja dar svarstė galimybę gimdyti kojytėmis į priekį (aš labai norėjau gimdyti natūraliai, vien žodis „operacija“ man kėlė šiurpą“), tačiau šios minties atsisakėme dėl per didelio dukrytės svorio. Abi priėmėme sprendimą laukti, kol prasidės gimdymo veikla, ir tada atlikti cezario pjūvio operaciją.“ Taip pat ji niekada negąsdina būsimos mamos įvairiomis baisiomis prognozėmis ir pasekmėmis kaip kad dažnai medikai mėgsta. Ji – nepataisoma optimistė, užkrečianti optimizmu ir kūdikio besilaukiančias šeimas.

Žinoma, galbūt ne visiems patinka gydytoja B. K., kaip ir ne visiems patinka idėja gimdyti namuose. Tačiau kiekviena demokratinė ir civilizuota valstybė, kokia mes save ir laikome, privalo užtikrinti savo piliečiams (net ir mažumai) pasirinkimo laisvę, nes tai, pagaliau, garantuoja ne tik Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bet  ir nacionaliniai teisės aktai.

5 vaikų (tris gimdė ligoninėje, du – namuose) mama Angelė: „Gimdymas namuose įvardytas verslu. Labai skaudu tai girdėti. Aš savo pribuvėjoms nemokėjau nė cento. Pagal seną lietuvių paprotį mes joms dovanojame rankšluosčius ir savo rankomis pagamintus dirbinius. Jei ne mano amžius, šalia tokių žmonių kaip J. Š. ir B. K., gimdyčiau dar bent tris. Ačiū Joms už parodytą kelią, kuriuo toliau eina ir mano dukros. Jos taip pat gimdė namuose. Tris anūkus pasitikau pati kartu su akušerėmis. Tik, žinoma, ne Lietuvoje, o šalyje, kurioje leidžiama moteriai rinktis, kur gimdyti, su kuo ir kaip.“

Negalime tylėti

„Nežinau, kiek turiu laiko, galiu nesulaukti tyrimo pabaigos, todėl nebegaliu tylėti“, – sako gydytoja B. K. savo atvirame laiške Lietuvos visuomenei. Negalime tylėti ir mes. Juk tyrėjų apklausas tenka iškęsti jau penkias chemoterapijas ištvėrusiam žmogui!

Gydytojos pacientė I. Sabaliauskienė: „Ligai atsirasti, ko gero, turėjo įtakos ir gydytojos begalinis atsidavimas savo Artimam, savęs netausojimas, nenustebčiau, jeigu per begalinius darbus (tarp pacientų ji ypač populiari, neatstumia nė vieno besikreipiančio) ir pavalgyti laiku bei pasirūpinti elementariausiais savo pačios poreikiais nespėdavo, nes vis bėgdavo tekina kitų skaudulių slopinti, kenčiantį paguosti, atrodo, įmanytų, į save tavo skausmą sugertų. Stebint nūdienos teisminį procesą prieš B. K., tiesiog netelpa galvoje, kas gali taip elgtis su šia gydytoja, kurios didžiausia nuodėmė – pernelyg didelė meilė savo profesijai ir pacientui. Mieli tyrėjai, leiskit paklausti Jūsų, jeigu į Jus kas nors kreiptųsi su prašymu padėti išgelbėti gyvybę, nejaugi nusisuktumėte motyvuodami tuo, kad tai – nelegalu??? Deja, įstatymo nuostatos kartais nesutampa su žmoniškumo principais, bet kurie iš jų svarbesni??? Jeigu tokį Žmogų, kuris galėtų būti pavyzdžiu ne tik kolegoms akušeriams, ginekologams, bet ir apskritai visiems žmonėms, tąso po teismus už besąlygišką atsidavimą savo profesijai ir meilę žmogui, už visaapimantį globalų požiūrį į gyvybę, už pagalbą gyvybei ateiti į šį pasaulį, tada aš jau nesuprantu gyvenimo prasmės…“

Garsiausios Lietuvos buriuotojos, olimpinės vicečempionės ir planetos čempionės Gintarės Scheidt gimusį mažylį pirmosios taip pat pasitiko gydytojos B. K. rankos: „Tokio žmogaus, spinduliuojančio ramybe ir natūralumu, dar nebuvau sutikusi. Kartu su vyru visada prisimename šią gydytoją kaip atsidavimo savo darbui pavyzdį. Šiuo metu laukiuosi antro vaikelio. Sužinojusi apie mūsų gydytojos ligą labai nuliūdau. Koks gyvenimas neteisingas… Tai buvo viena priežasčių, kodėl apsisprendžiau antrą mažylį gimdyti užsienyje. Šiandien įsitikinau, kad mūsų valstybė dar žiauresnė. Visada gerbiau ir lenkiau galvą prieš tokius žmones kaip gydytoja B. K. Lietuvoje jau ir taip maža tokių specialistų, o toks instancijų elgesys dar labiau skatina emigraciją. Labai labai gaila ir gėda.“

Kodėl esame taip bukai užsidarę (ir deja, ne tik šiuo vieninteliu klausimu)? Čia toks lietuvių mentalitetas? Nejaugi teks laukti, kol užaugs ir iš emigracijos grįš naujos, pasaulio mačiusios, kosmopolitiškesnės, tolerantiškesnės kitų poreikiams ir teisėms kartos? Gydytoja tiki, kad moterys po penkių, dešimties ar penkiolikos metų ir Lietuvoje galės laisvai gimdyti namuose. O ar mes leisime ją prikalti prie kryžiaus dabar už tai, kad mūsų – nebrandžios valstybės – įstatymai tokie nelogiški (gimdyti galima, bet padėti – ne)?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. Griežtas:

    Nesąmonių prirašyta: įstatymus turime vykdyti visi.

    • Inga Baranauskienė:

      Tik jau nesugriežtėkite, tamstele, nes be mūsų Seimo priimtų įstatymų dar yra gamtos įstatymai ir Hipokrato priesaika. Aš pati turbūt nesiryžčiau gimdyti namuose, bet jeigu kažkam taip patogiau (ką aš visiškai suprantu), tai kodėl ne? O jeigu atsiranda gydytojų, kurie ryžtasi tokiame reikale padėti, tai prieš juos tikrai reikia lenkti galvą, nes jie rizikuoja labiausiai.
      Be to, visuomenei gimdymas namuose tikrai atsieis pigiau, jau vien dėl to, kad nereikės mokėti už patalynės skalbimą, ligoninės maistą, kurio vis tiek niekas nevalgo, ir pan.
      Ir nereikia čia pliurpti apie neva tobulą ligoninių praktiką. Pvz., mano sūnui buvo gelta dėl Rh nesuderinamumo. Atvejis nestandartins, nes, pasirodo, tas Rh nėra tik +/-, o susideda iš daugybės komponentų. Vis dėlto šitą faktą vyras išsiaiškino per internetą, o aš turėjau įkišti gydytojai ne tik pluoštą straipsnių, bet ir 100 Lt, kad skirtų vaikui šviesos terapiją, nors vargšas jau buvo visiškai pageltonavęs… Nors gydytojos irgi nenorėčiau užsipulti pernelyg griežtai – buvo jauna, nelabai patyrusi ir paskui tikrai nuoširdžiai apgailestavo, kad laiku nesusivokė.
      Žodžiu, pasakysiu tik viena – blogai, kai toks dalykas kaip sveikatos apsauga tampa konvejeriniu verslu. Blogai ir pacientams, ir gydytojams, kurie per popierių pildymą išties dažnai neturi laiko į pacientą net pasižiūrėti. Todėl, jeigu yra galimybė bent kažkiek ištrūkti iš šio konvejerio, tai tą galimybę reikia suteikti.

      O teisti gydytoją už tai, kad vykdo savo kaip gydytojos priesaiką padėti pacientams apskritai yra nežmoniška, nors iš mūsų prokurorų nieko kito turbūt ir negalima tikėtis.

      • tikras lietuvis:

        Kažko paskutiniu metu jūs vis karščiuojatės?
        Esmė tų reikalavimų yra ta, kad mergelės įsivaizduoja, jog valstybė turi tiek pinigų, kad sugebėtų prie jų namų durų pastatyti gydytojų brigadas jų gyvybėms gelbėti.
        Specializuota įstaiga yra tai ko reikia (geriau nerasi – nebent vėlgi ligoninę) ir tai yra žmonijos pasiekimas, nes kadaise mano mama su teta per tokią pribuvėją (namuose) neteko mamos vos gimusios.

        • tikras lietuvis:

          Papildau.
          Jei gydytojai net ligoninėse padaro klaidų, kas (pripažinkite!) yra reta, nes jie ten yra kontroliuojami, tai be jų, netgi atsitikus atvejui, kada be aparatūros ir pan. pagalbos nieko nebegali pagelbėti, lauktų tik mirtis ir naujagimių sužalojimai – ką ir sako specialistai.
          Ką galima gauti tuose konvejeriuose ( 🙂 ), tai kokį nors auksinį filokoką, ką ir mano pirmam vaikui, jau buvusiam namuose, dar ligoninėje paimtų tyrimų pagrindu paskelbė gydytojas. Nežinau kiek tai buvo tiesa, tačiau mano mama, stebėdama, kad mano žmona kūdikį maitina nervuodamasi, man pasakė, kad gali būti tai dėl nervavimosi. Ir akurat – pasakiau žmonai, kad nebemaitintų ir tuojau pat ta liga baigėsi. 🙂

    • Prusas:

      tai ko trizna tu ejai sausio 13 prie boksto? (jei isvis ejai tu sudo gabale)…mafija susikuria sau palankius istatymus o po to zmones terorizuoja…be REVOLIUCIJOS nieko nebus, sudus privalome su sakemis ismezti is visu svarbiausiu valstybes postu

  2. Artūras Gotautas:

    Placenta tyli,placenta kalba.
    Klientų reikia nuolatos.
    Palatos tyli,palatos kalba.
    Gydytojas nenori likti be algos.

  3. Griežtas:

    Ar čia ta pati Eglė Merkytė, kur Briuselyje sėdi?

  4. Griežtas:

    Tų mergelių norai yra tas pats kas ir kitų visokių mažumų norai – prajoti ant kito sprando.
    Kada geriausia yra viena tvarka visiems – lygybė.
    Kitaip bus žulikizmai.

    • Inga Baranauskienė:

      Tiesos tamstos žodžiuose, be abejo, yra. Man irgi nepatinka, kad gimdymo namuose šalininkės skelbia save ultra-pažangiomis, o tradicionalistus puola be atodairos. Bet, manau, problema išsprendžiama: reglamentuokim taip, kad gimdyti namuose pasiryžusi šeima prisiima visą atsakomybę už pasekmes, o su akušere privalo atsiskaityti pagal dvišalę sutartį, ir viskas bus aišku. Juk namuose negimdys moterys, gyvenančios 1-2 kambarių bute iš minimalaus atlyginimo – tokios važiuos į tradicines gimdyklas. O dėl akušerių tai vėlgi – tokios, kurios abejoja rezultatu, į namus neis. Eis entuziastės, kurioms pačioms lengviau tvarkytis su viena gimdyve, o ne lakstyti per tris palatas, dar užbėgant pakonsultuoti į ketvirtąją. Galop dėl kainos, tai gimdymas privačioje klinikoje dabar turbūt jau apie 10000 Lt kainuoja, o ir valstybiniuose gimdymo namuose gimdymo “taksos” svyruoja apie 1000-2000 Lt. Taigi nemanau, kad reikia taip griežtai – visokių yra, visokių reikia. Kas nori ir gali sau leisti gimdyti namuose, tegul tai ir daro – gimdymo namuose bus daugiau vietos.

      • Griežtas:

        Tai, kad tos, kurios nori, tos jau seniai gimdo bele kur – netgi ant asfalto policininkų, kuriems tai nedašunta ir jie mašiną su tokia moteryte stabdo, akivaizdoje.
        Betgi jokia akušerė nieko nepadės, jei tik kils didesnio pavojaus situacija – akušerė gali “padėti”, kada pačiai gimdyvei gerai sekasi.

  5. Gintautė:

    Jeigu esi jauna ir sveika, paskaičius knygelių apie naturalų gimdymą, gali gimdyti ir namuose, ir vandenyje ar lauke, ir be gydytojo pagalbos. Tiesiog tu ir gamta. Mes moterys stiprios. Indėnės gimdydavo , tiesiog , nulipusios nuo mustango ir pagimdžiusios pasivydavo gentainius.

    • Vaidilosvainis:

      Stiprios moters komentaras.

      Dar pridursiu,- jei prie ką tik pagimdžiusios indėnės prieitų koks blyškiaveidis ar blyškiaveidė ir imtų rimtai jai aiškinti, kad, nors pagimdė pati, vis tiek turi susimokėti 200 litų į išsiviepusią mediko kišenę už “priežiūrą”, kitaip teks padaryti išvadą, kad ji savo vaiku per menkai rūpinasi, normali indėnė, prieš pasivydama saviškius, dar spėtų tokiai blyškiaveidei išgamai nuimt skalpą. Žiauru, tik kam toks čigriejieniškai-skorumpuotas pūlinys ant žmonijos kūno… Tokia mano indėniška nuomonė.

  6. Artūras Gotautas:

    Mes esame visi Gamtos dalis – Gamtos dalyje – Gamtoje.
    Posakiai iš Gintarinės posakių skrynios:
    Gamta vienintelė knyga,Kurios kiekvienas puslapis prasmingas.
    Protingas yra tas,kuris pažįsta Gamtos ir Pasaulio tvarką,o Išmintingas,kuris nori ir moka gyventi kaip liepia Gamta.
    Gamta moko taip neįkyriai,jog mes per vėlai sužinom,kad Ji – mūsų Mokytoja.
    Gamta niekados mūsų neapgaudinėja,tik mes patys nuolat apsigauname.
    Mes per daug stebime Gamtą ir per mažai gyvename su Ja.
    ……….
    Gimdymas namuose yra vienas iš kelių grįžimas prie Žmogaus prigimtinių šaknų,paliekant visus “skiepus/poskiepius” žmonių žalojimo įstaigoms ir jų darbuotojams..
    ……….
    Teismas nieko bendro neturėjo/neturi/neturės su Teisybę,medicina nieko bendro neturėjo/neturi/neturės su Sveikata.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė