A.Žarskus. Nauji karaliaus drabužiai, arba kam reikalinga lyčių lygybė? (12)

Aleksandras Žarskus | „XXI a.“ nuotr.

Aleksandras Žarskus | „XXI a.“ nuotr.

Prieš dvejus ar trejus metus atsilaikėme prieš brukamą lygių galimybių projektą keistu pavadinimu Gender Loops. Ką jis reiškia? Pavadinimuose slypi esmė. Gender yra naujakalbės žodis, pakeičiantis angliškąjį sex arba lietuviškąjį lytis. Jei lyčių buvo dvi, tai gender gali būti ir viena, ir daug. O žodis loops reiškia kilpa. Kilpa kam? Kokia kilpa ir kam ji reikalinga?

Šių metų vasarą Gender Loops sugrįžo, bet jau pakeistu ir pagražintu pavadinimu: Lyčių lygybės ugdymo programa darželinukams. Kas tą projektą finansuoja ir kokios jėgos ar organizacijos jį paslapčia bando prastumti Lietuvoje, galima pasiskaityti ČIA. Paskaitęs šį straipsnį pagalvoji: ar gali tokie dalykai vykti normalioje valstybėje? Turbūt normalioje – ne. Bet ar ES yra normali nepriklausoma valstybė? Lietuvoje tokie dalykai tikrai vyksta – pats įsitikinau, dalyvaudamas liepos 31 dieną Seimo narės Astos Baukutės suruoštoje diskusijoje apie minėtą Lyčių lygybės ugdymo programą darželinukams. Jei ne A. Baukutės pastangos viešinti šį reikalą, platesnė visuomenė vargu ar būtų ką nors apie tai žinojusi.

Šiaurės ministrų tarybos biuro patarėja Vida Gintautaitė programos paskirtį apibūdino bendrais žodžiais: ji skirta ugdyti socialinius gebėjimus, gerinti santykius tarp lyčių, išbandyti kitos lyties galimybes ir lyčių lygybei plėtoti. Ir patikino, kad programa ne apie lyties keitimą. Pristatymas paliko daug abejonių ir klausimų, tačiau nė į vieną jų nebuvo aiškaus ir tiesioginio atsakymo – arba išsisukinėjimai, arba programa dar nebaigta versti, dar esą per anksti, ar ne jos galioje spręsti. O programos vykdytoja, Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė patikino: Yra finansavimas ir ta programa neišvengiamai turi judėti. Tarsi mums sakytų: aš jau parsidaviau (priėmiau naująją ideologiją), o jūs jau pusiau parsidavėte (priėmėte) ar greitai parsiduosite (priimsite), bet pirmesniems teks geresnės vietos. Galų gale paaiškėjo, kad ši programa turi pakeisti tradicinį mąstymą.

Lyčių lygybė, lygios galimybės, teisė ar laisvė pasirinkti… Regis, tokie gražūs žodžiai, kuriems turėtume beatodairiškai pritarti. Jei laisvės ar lygybės iš tiesų reikia ir tenka už jas kovoti, tada taip – tai vertybės, bet kai laisvė ar lygybė yra siūloma, pradedi galvoti, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose. Dar blogiau – brukamos teisės ir laisvės pamažu tampa prievarta. Ką duoda laisvė ar teisė pasirinkti lytį? Kas slypi po lyčių lygybės skraiste?

Įdomus, tarsi užkratas plintantis reiškinys: kalbame tik apie formą, apie išorinius reiškinius, pamiršdami esmę. Kalbame tik apie tai, kaip vyksta ar daroma, bet visai nekalbame kodėl ar kam tai daroma. Kalbame apie lyčių lygybę, svarstome įvairiausius projektus ir būdus, kaip tą lygybę įgyvendinti. Tam yra sukurta daug naujų institucijų, naujų žodžių, bet kažkodėl niekas neklausia, kodėl norima sulyginti lytis. Tarsi burnos šitam klausimui būtų užsiūtos. Keista, ar ne?

Taip pat buvo ir tebėra, svarstant naująjį šeimos apibrėžimą, kuris patenkintų ES komisarus. Vėlgi buvo svarstoma ir tebesvarstoma, kokia šeima galėtų būti, bet niekas nekelia klausimo: kam šeima yra skirta? Kalbama tik apie galimas šeimos formas, visai pamirštant esmę. Jeigu paklaustume, kam šeima yra skirta, iš karto būtų aišku, kokia ji turėtų būti. Jei šeima yra skirta sudaryti tinkamiausias sąlygas tautos ateičiai – vaikams atsirasti ir jiems augti – tai aišku, kad tai turi būti tik vyro ir moters santuoka. Ir visos diskusijos atkrenta. Kai 1992 metais buvo rašoma Lietuvos Respublikos Konstitucija, dar buvo savaime suprantama, kad santuoka natūraliai priklauso šeimai ir kitaip negali būti – taip 2007 metų spalio 12 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Šeima besikeičiančioje visuomenėje“ kalbėjo konstitucinės teisės žinovas, Konstitucinio Teismo teisėjas (1996-2005 metais) Egidijus Jarašiūnas. O štai dabar tas suvokimas kažkur ir kažkaip dingo. Aiškiai tapome „pažangesni“.

Taigi, kodėl norima sulyginti lytis? Ką tai duoda, kokios to pasekmės? Ogi tokios pačios ar bent labai panašios, kaip ir šeimos išardymas – mažėja vaikų, traukiasi mūsų ateitis.

Lytis yra socialinis-kultūrinis konstruktas – taip teigia naujoji ideologija. Persakant paprastais žodžiais išeina, kad lytimi tampama. Tačiau tai tik pusė tiesos. Berniuku ar mergaite gimstama, tačiau tikru vyru ar moterimi tampama. Dar ne taip seniai ir psichologai kalbėjo, kad lytinis tapatumas (identitetas) yra labai svarbus, o jo neaiškumas sutrikdo asmens raidą. Dabar viskas apsivertė – yda tapo dorybe. Atrodo, kad greitai gyvensime išvirkščiame pasaulyje.

Lytiškumas yra gana trapus reiškinys, todėl visos kultūros labai rūpinosi biologinio lytiškumo įtvirtinimu socialinėje-kultūrinėje plotmėje, šiuolaikiškai sakant – lytiniu tapatumu. Tiktai tada, kai vyras yra vyru, o moteris yra moterimi, visuomenė gali sėkmingai gyvuoti ir plėstis. Santykiai tarp vyro ir moters yra kultūros pagrindas. Genderinė kultūra, nežinau kaip ją pavadinti – belyte, vienalyte ar daugialyte – turbūt negali egzistuoti, bent jau ilgai. Tokio pavyzdžio žmonijos istorijoje nėra.

Ar vaikai, kuriems bus sutrikdytas lytinis tapatumas, norės tapti tėvais, ir ar iš viso galės? Ar mergaitė, kuri norės tapti ar taps „berniuku“, susilauks savo vaikų, tuo labiau, kai jai bus įteigta, kad gimdymas yra praeities atgyvena ir dabar vaikai atsiranda mėgintuvėliuose, inkubatoriuose ar kitokiuose techniniuose įtaisymuose? O berniukas, kuris manysis esąs mergaitė ar taps „mergaite“, gimdyti negalės biologiškai.

Kas laukia tokios visuomenės? Senėjimas ir lėta mirtis. Nebus kam pasirūpinti senstančiais ir todėl „ant kulnų lipa“ eutanazijos įteisinimas. Jis būtinai bus priimtas: gerai gyvenęs žmogus nori ir „gerai“ mirti. Atrodo viskas logiška, jei ne viena smulkmena – primestos teisės ir laisvės pamažu virsta prievarta. Išvirkštumo arba prievartos požymių demokratinėje visuomenėje vis daugėja. Greitai bus prievartinis skiepijimas. Aišku, pavadinimas bus kitoks, pavyzdžiui, vaiko teisė būti sveikam. O tėvai, kurie priešinsis tokiai prievartai, bus baudžiami už neatsakingumą.

Šeimos ardymas, draudimas vartoti žodžius tėvas, motina (kol kas tik oficialiuose dokumentuose), lytinio tapatumo ardymas ir kitokių lytinių perversijų skatinimas bei įteisinimas, jaunimui palankios paslaugos (visa, kas skatina ankstyvą seksualinį aktyvumą), juvenalinė justicija (vaikų teisės ir kova su smurtu prieš vaikus, o iš tiesų – įstatymai, įgalinantys atimti vaikus iš šeimos), eutanazija, prievartinis skiepijimas, šeimos planavimo priemonės, teisė į abortą (iki šiol buvo tik laisvė daryti abortą arba ne, dabar jau kalbama apie teisę į abortą, o paskui teisė pavirs prievarta), teisė į dirbtinį apvaisinimą (vėlgi teisė, eugenikų mintyse jau pavirtusi į prievartą), reprodukcinė sveikata, gėjų paradai, tolerancija, diskriminacijos, t. y. pasirinkimo draudimas, amžiaus cenzo seksualiniams santykiams mažinimas ir artėjantis pedofilijos pervardijimas bei jos įteisinimas – tai tik atskiros vieningos biopolitikos priemonės ar kryptys. [Biopolitika – valdžios galia valdyti gyvybę, Mišelio Fuko (Michel Foucault) terminas.] Gal dar ne visas ir ne visai tiksliai išvardinau, nes sunku susigaudyti išoriškai skirtingų, bet iš esmės į tą patį tikslą nukreiptų biopolitikos priemonių gausoje. Tuo labiau, kad pavadinimai maskuoja ir daro nepastebimą jų esmę.

Iš kur tas visuotinis aklumas, kaip H. K. Anderseno pasakoje „Nauji karaliaus drabužiai“? Reikia žiūrėti giliau. Svarbiausia, kaip paaiškinti, kad niekas nebūtų kaltinamas. Kaltinome ir kaltiname kapitalizmą, fašizmą, komunizmą, sovietmečio palikimą, dabar kaltiname terorizmą, masonus, iliuminatus, sionistus, globalizmą. Kaltų ieškojimas reiškia priešų ieškojimą. O priešus reikia sunaikinti. Taip ir gyvename, naikindami vieni kitus.

Kovoti su išoriniais priešais – tai tas pats, kaip kautis su devyngalviu slibinu, kurio nukirstos galvos vis atauga. Jeigu ir yra tai, ką galima vadinti priešu, tai šis priešas mumyse, mano ir tavo viduje. Tai – mūsų pažmoniškosios galios, mūsų ego.

Vartotojų civilizacija priėjo naują, labai svarbią ribą, už kurios matyti dvi galimybės, visiškai priešingos ir pagal veikimo būdus, ir pagal pasekmes. Pirmoji galimybė – iš esmės mažinti vartojimą ir gyventi ekologiškai, nealinant planetos, o antroji – įvairiais būdais mažinti vartotojų skaičių.

Ir vienas, ir kitas variantas kyla iš tam tikros gyvenimo filosofijos arba pasaulėžiūros. Riba jau peržengta. Mes jau pasirinkome, nors nebuvo jokių debatų, balsavimo ar referendumo. Turbūt visi lengvai atspėjote, ką pasirinkome. Žiniasklaida kalba tik apie ekonomikos augimą. Vartotojų visuomenei reikia nuolatinio augimo.

Girdime apie „auksinį milijardą“, t. y. apie tai, kad žemė pajėgi aprūpinti tik vieną milijardą tokių nepasotinamų vartotojų. Beveik visuotinai paplitusi nuomonė, kad žemėje gyventojų per daug. Tačiau tikriausiai visi tikisi, kad pateks į tą auksinį milijardą.

Esame šio pasirinkimo įkaitai ir tikimės, kad vartotojų naikinimas arba biopolitika palies kitus, bet ne mane. „Aš pastebėjau, kad visi abortų šalininkai – tai žmonės, kurie suspėjo gimti“, – yra pasakęs buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan). Nepasirinkome meilės, nenorime aukotis, savęs apriboti, bet pasirinkome modernią, rafinuotą kovą už būvį trumpalaikiame žemiškame vartotojų rojuje.

Šitas mūsų pasirinkimas – labiau pasąmoninis, nei sąmoningas – mažinti vartotojų akivaizdžiai matėsi aukščiau minėtoje diskusijoje apie lyčių lygybę. Buvo kalbama tik apie formalius dalykus. Ir kai trumpai išsakiau čia išdėstytas mintis, niekas neprieštaravo, bet diskusija ir toliau vyko tame pačiame paviršutiniškame lygyje, tarsi niekas net neišgirdo.

Įdomu buvo girdėti, kaip tie, kurie nori ir galėtų sustabdyti ar bent pristabdyti minėtą projektą, norėdami pasakyti tai, kas apnuogina šio projekto klastą, pirmiausia atsiprašydavo projekto stūmėjų: „negalvokite, kad mes jus demonizuojame ar laikome priešais“. Tolerancija su reveransu. Bet tuo nepasižymėjo projekto stūmėjų pusė: netolerancija nebus toleruojama. Ir kam tas reveransas? Ar tai ne užuomina į būsimą pritarimą ar bent jau nesipriešinimą projekto įgyvendinimui? Sena patarlė sako: „Neik su velniu obuoliauti“.

Ta maskuotė ir klasta, su kuria yra atnešami į Lietuvą ir kitas šalis iš užsienio (šiuo atveju iš Šiaurės šalių) finansuojami projektai, labai primena legendinį Trojos arklį. Iš tiesų, po saule nieko nauja – istorija nuolat kartojasi, kaip sako Ekleziasto knygos autorius. Ir mes, kaip tie Trojos gyventojai, pamatę paliktą medinį arklį, svarstome, kas tai galėtų būti, kam jis tinkamas, ar reikia jį įsitempti į miestą, ar tai neprieštarauja įstatymams ir pan. Bet niekas nesidomi esme: o kas yra jo viduje?

Manau, visi supranta, kad mokyti berniukus būti mergaitėmis, o mergaites berniukais yra absurdas, nesąmonė, bet labai rimtais veidais kalbame ir apie tai, ir iš kur ta programa finansuojama, ir kiek jos stūmimas atitinka įstatymus, kiek ji padeda ar kenkia vaikams ir pan. Visai kaip toje H. K. Anderseno pasakoje apie naujus karaliaus drabužius. Tačiau niekas nepasako, kad tokių absurdų iš viso neturėtų būti, kad karalius yra nuogas. Tiesa, kažkas ištarė, kad už tuos pinigus geriau būtų atspausdinti vaikams H. K. Anderseno pasakas. Jas vertėtų ir suaugusiems pasiskaityti, kad suprastume, jog tyras vaiko žvilgsnis gali būti išmintingesnis už protingųjų gudrumą.

Susidaro įspūdis, kad ši ir kitos biopolitikos programos bei priemonės, kaip ir toje pasakoje apgavikų audėjų audžiamas audeklas, iš kurio buvo siuvamas naujasis karaliaus apdaras, turi keistą ypatybę: yra nematomos tiems, kurie neverti jų turimos vietos arba per daug kvaili (citata iš H. K. Anderseno pasakos).

Ar ne taip yra ir su „nematomu“ biopolitikos audeklu, iš kurio gudrieji siuvėjai sukerpa įvairias programas, paslaugas, teises ar įstatymus? Giriame naująjį karaliaus rūbą, jei norime būti verti užimamos vietos ar liekame abejingi ir nesipriešiname, nenorėdami pasirodyti kvaili, atsilikę, homofobai ar fundamentalistai.

Jeigu ir toliau diskusijos apie dovanai atvežamus (finansuojamus) projektus vyks tokioje plotmėje, anksčiau ar vėliau juos priimsime ir įteisinsime. Sena tiesa: dyki pinigai ištvirkina žmones.

Pagrindinės vertybės, užtikrinančios žmonių bendruomenės ir kultūros stabilumą, yra išjudintos ir keičiamos. Tačiau reikia atsiminti, kad yra tokios pamatinės, galima sakyti, paties Kūrėjo nustatytos vertybės, be kurių bet kuri bendruomenė išsigimsta ir išnyksta. Tokios vertybės yra šeima ir lytis. Jų negalima keisti ir nereikia diskutuoti apie galimus pakeitimus, nes jei įsileisime į diskusijas, tai anksčiau ar vėliau priimsime naujas, jau ne iš dvasinės žmogaus prigimties, bet iš kūno ir jo nuodėmingumo kylančias pažiūras bei vertybes.

P. S. Diskusijos metu Jolanta Lipkevičienė paviešino, kad panašus projektas „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“ (paraiškos kodas VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-043) jau vykdomas, kad Socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis“ dėl šio projekto tris kartus raštu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją ir negavo jokio atsakymo. Žurnalistei R. Juknevičiūtei jau pavyko sužinoti, kad projektas vykdomas 11-je mokyklų – tarp jų Radviliškio Vaižganto vardo ir Veiviržėnų. Projekto vadovas Tolerantiškojo jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis telefonu atsisakė apie tai kalbėtis. Trojos arklys įsileidžiamas dalimis.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Iš miškų:

    Na juk yra tokių dalykų, kurie neginčijami ir viskas. Nekišti į mėsmalę pirštų, nes nutarkuos ir nebeturėsi jų; vietoj benzino nepilti į baką vandens, nes sugadinsi motorą; nešokti iš lėktuvo be parašiuto, nes užsimuši; neiti su kalašnikovu prie seimo, nes ne taip supras ir patį nušaus; taip pat ir vaikų nemokinti būti priešingos lyties, nes kai subręs tai taip ir atsitiks. Bet jei kiši prštus į mėsmalę, vadinasi nori, kad nutarkuotų juos, jei šoki be parašiuto, tai nori užsimušti, jei trikdoma vaikų lytinė tapatybė, vadinasi tai ir siekiama sutrikdyti ir taip priveisti naujų “pride” paradų ištikimų dalyvių. O mat, jei priešinsies, tai būsit apšaukti homofobais ir netolerantais.
    Tad aš renkuosi būti homofobu ir netolerantu. Mokysiu savo vaikus, kad berniukai gimsta berniukais ir mergaitės gimsta mergaitėm., kad šokant iš lėktuvo, reikia turėti parašiutą ir t.t.

  2. gintaras:

    “Pirmoji galimybė – iš esmės mažinti vartojimą ir gyventi ekologiškai, nealinant planetos, o antroji – įvairiais būdais mažinti vartotojų skaičių.”
    Gerą tekstą gadina autoriaus postringavimas apie “planetos” problemas. Lietuvai gręsia depopuliacija, o ne demografinis bumas. Ir rūpintis turime ne “planeta”, o savo krašto likimu.

    • erkė:

      Breiviko draugelius vien perskaičius žodį “planeta”, “pasaulis”, ar “globalus”, apninka įtarumas ir baimė. Och tie globalistai-multikultūralistai… , vėl liepia rūpintis planeta, o ne Lietuva-ašara aky.

  3. Iš miškų:

    Ir rūpintis turime ne “planeta”, o savo krašto likimu
    Rūpintis ir tuo ir tuo.
    Čia panašu kaip ir šiukšles išnešti ir išpilti už savo kiemo ribų ir sakyti, kad viskas jau švaru ir tvarkinga.

  4. (iš Tautininkų sąjungos Bendrosios programos).:

    “Šeima – tai santuoka grįsta vyro ir moters abipusiai savanoriška sąjunga. Taip suprantama šeima yra viena iš pagrindinių Lietuvos konstitucinių vertybių. Atmetame visus mėginimus ją paneigti ar pakeisti. Svarbiausia šeimos paskirtis – žmogiškosios gyvybės ir sąmonės tęsimas. Šeima – pirminė bendruomenė, kurioje žmonės mokosi mylėti artimą, atranda skirtybių vienybę” (iš Tautininkų sąjungos Bendrosios programos).

  5. Galindas:

    Iš Tautininkų sąjungos rinkiminės programos:
    11. Šeima -visuomenės ir valstybės branduolys. Šeima yra vyro ir moters santuoka rįsta sąjunga, tėvų ir vaukų bendruomenė. Alternatyvių lytiškumo ir šeimos sąmpratų, lytinių iškrypimų propagavimas – draudžiamas, fiziniai asmenys už tai baudžiami laisvės atėmimu ir finansinėmis baudomis, juridiniai asmenys – likviduojami. Iš visų teisinių dokumentų išbraukiamos lytinės ir seksualinės “orientacijos” sąvokos.
    Tik už tautininkus balsuosiu, nes jie kalba ir darys aiškiai ir konkrečiai.

  6. erkė:

    Maždaug tokio Žarskaus teksto ir tikėjausi- seniokiško ir klaidinančio. Nesinori čia kandžiot seno žmogaus, bet tylėt irgi nėr prasmės.

    “matyti dvi galimybės, visiškai priešingos ir pagal veikimo būdus, ir pagal pasekmes. Pirmoji galimybė – iš esmės mažinti vartojimą ir gyventi ekologiškai, nealinant planetos, o antroji – įvairiais būdais mažinti vartotojų skaičių.”

    Pajunk vaizduotę, žmogau. Aš dar matau tarpines galimybes, nes pateikiami pasirinkimai labai puikiai dera tarpusavyje, o ekologinė kryptis be gyventojų skaičiaus mažėjimo apskritai yra utopija ar saviapgaulė. Taip pat yra ir kiti variantai. Pvz., paliekame viską kaip buvę ir tos “vertybės” dėl kurių taip dūsaujama, garanatuotai atves į trečią,ir ketvirtą, ir penktą pasaulinius karus, jei dar liks kam kariaut. Dar kitas variantas- kovojant už “vertybes” palaipsniui didinama kontrolė ir to pasekmė- totalitarizmas, policinė valstybė ir t.t. Ai, dar Žarskus, be abejo, galėjo paminėti ir dievo nužengimą iš aukštybių, armagedoną, teismo dieną ir pirminės dievo tvarkos atkūrimą. Dar galima būtų pasvarstyti ir neapsikentusių pasaulio dirbančiųjų maištą, kurį valdantieji pavers kruvinu maištu, kurio metu bus nušluotos visos hierarchijos, multimilijonieriai ir milijardieriai iškabinti ant stulpų, klebonai pasiusti nx, o visuomeninė tvarka perkurta į tinkamesnę žmonėms ir planetai. Yra ir daugiau, dar baisesnių ar švelnesnių variantų.

    “Manau, visi supranta, kad mokyti berniukus būti mergaitėmis, o mergaites berniukais yra absurdas”

    Manau visi, išskyrus Žarskų, supranta, kad nieks ir nesiruošia mokyti berniukus būti mergaitėmis ar atvirkščiai. Ruošiamasi padėti suvokti ką reiškia būti priešingos lyties žmogumi, kad paskui jį gerbtum, vertintum ir geriau suprastum, pagaliau. Čia panašiai, vieno renginio metu, buvo siūloma žmonėms užsirišti akis ir truputį pavaikščioti su aklųjų lazdele, kad atsidūrę jų kailyje suvoktų jų problemas ir kasdienybę. Ir absurdas yra manyti, kad šitoje visuomenėje viskas su santykiais tarp vyrų ir moterų yra gerai. Jau nekalbu apie požiūrį į homoseksualus ar transseksualus. Čia galima dar palyginti su dviračių infrastruktūra Vilniuje, kuri yra niekinė iš esmės, ir viena iš to priežasčių yra ta, kad už dviračių eismą atsakanti valdžios utėlė- toks smulkus savivaldybės veikėjas- pats nevažinėja dviračiu. Persėstų iš savo subariko ant dviračio savaitėlei, ir iškart atsirastų pagarba dviratininkui, teisingas situacijios vertinimas, ir galbūt teisingi sprendimai.

    “Kūrėjo nustatytos vertybės, be kurių bet kuri bendruomenė išsigimsta ir išnyksta. Tokios vertybės yra šeima ir lytis”

    O apie kokį kūrėją, tamsta, kalbate? Ar tik ne apie tą, kuris moterį iš vyro šonkaulio sukūrė? Kur liepė eiti ir daugintis? Na, atsiprašau, bet šitais kliedesiais remiantis lipdyti visuomenę yra, hm…, šiek tiek keista, ypač turint prieš akis tokių pastangų pasekmes. Ir kodėl jau ta šeima yra vertybė. Geriausiu atveju tai yra tik toks socialinis reiškinys, kuris pats savaime yra nei geras nei blogas.Jei jau taip primityviai norima daugintis, tai bešeimiai lovelasai dažnai į pasaulį paleidžia daugiau vaikų nei dievo baimės ir išsigalvoto padorumo sukaustytos šeimos. Jei jau tas dėdulė kūrėjas manė, kad lytis yra vertybė (o ne paprastas biologinis reiškinys), kodėl jis nepasirūpino, kad negimtų nei vienas homoseksualas ar transseksualas? A jo, žinau atsakymą, jis norėjo išbandyti mūsų tikėjimą… O ką pats galėtum pasakyti apie tūkstantmečius gyvuojančias bendruomenes, kuriose “norma” ir “vertybė” yra daugpatystė, dalinimasis vyrais ar moterimis, gyvenimas būriais, gentimis ar komunomis, o ne šeimomis? Bet Žarskus nesuderinamas net su įvadine antropologija. Bent jau paskaityk “Loki moteris”- š. Amerikos Loki genties moters autobiografiją, sužinosi kokią pakankamai garbingą vietą šioje, atrodo karingoje ir patriarchalinėje visuomenėje, užima homoseksualai ir transseksualai, kurių, pagal dievo planą, apskritai neturėtų būti, o “tvirkintojų” indėnų bendruomenėse irgi kaip ir nesimato..

    • aidas:

      “Ruošiamasi padėti suvokti ką reiškia būti priešingos lyties žmogumi, kad paskui jį gerbtum, vertintum ir geriau suprastum, pagaliau”

      o norint geriau suprasti invalida reiktu nusipjaut kojas, o gal noretumete pasijusti kalnų erelio esybėje, ir su lietpalčiu šoktelėti nuo uolos..
      visos vertybės yrą suvokiamos auklėjant vaikus, ir kai tą auklėjimą suteikia blaivūs tėvai (kad ir gyvenantys ekologiškai..)

      gerb erke, briedas kazkoks jusų parašytas..
      atsiprašau, nesusilaikiau irgi

  7. jonas:

    “Ruošiamasi padėti suvokti ką reiškia būti priešingos lyties žmogumi, kad paskui jį gerbtum, vertintum ir geriau suprastum, pagaliau.”
    o ar ne paprasčiau tiesiog mokyti gerbti ir vertinti? ir padėti suvogti ką reiškia būti savo lyties žmogumi.
    ar manai kad tūkstančius metų Žemėje gyveno bambukai ir karus keldavo dėl vertybių “dėl kurių taip dūsaujama”.
    ir staiga priviso gudručių , modernistų , pakeis “senas vertybes” ir įsivyraus amžina taika?
    pasidomėk Internacionalo žodžiais ir sužinosi dėl ko prasidėjo XX amžiaus mėsmalė.

    • erkė:

      Priešingai nei Žarskus, aš nemanau, kad vertybės yra nuleidžiamos iš aukštybių ir transliuojamos kšatrijų, tautų vedlių ar kitų apsišaukėlių, lūpomis. Vertybės yra kuriamos čia ir dabar, mūsų rankomis ir galvomis. Norime to ar nenorime, nei viena vertybė nėra iškalta akmens knygose ir jos nuolat kinta. Žinau, kad tautininkai yra bukai įsikibę kažkokių tai “tradicinių” vertybių, kurios arba dulka senuose raštuose arba virtualiai egzistuoja tik jų priplėkusiose makaulėse (pvz., tautos išlikimo vertybė), bet ką padarysi.
      Būta visuomenių, kur moterys buvo visiškai lygios vyrams, išskyrus, savaime aišku, biologinio dauginimosi funkcijas. Dabar tokių reiškinių dar galima aptikti šiaurės Amerikos inuitų tarpe ir dar keliose primityvesnėse bendruomenėse. Paskui prisiveisė visokių pusgalvių aiškinusių apie moters sukūrimą iš vyro šonkaulio, apie “kirchen, kuchen, kinder” ir kitus briedus, to pasekoje susiformavo ar buvo suformuota ir atitinkama vertybių sistema, kurioje moteris buvo tik vyro priedas, ar nuosavybė. Iš to ir visos šiandieninės klišės, stereotipai, nuostatos ir ideologijos. Šlykštu. O kaip tą pakeist irgi nėr aišku. Man tai kai koks seniokas vapa apie tariamą su lytimi susijusių stereotipų ir problemų nebuvimą ir po kelių pastraipų leidžia sau pasmerkti abortus (ir kontracepciją turbūt), tai yra aiškiausias įrodymas, kad reikia ne tos vienos nelaimingos “gender loops”, o dešimt panašių programų. Ir viena jų turėtų būti daužymas su kuolu per galvą išnaglėjusiems bybnešiams, kad ateitų į protą ir susimastytų.
      Taip, dabar jau visiškai patvirtinta, kad buvo visuomenė, kur nebuvo karo 3 tūkstančius metų. Pabandyk susirast ką nors apie Katajulko kalvos kasinėjimus Turkijoje, nors lietuviškai tikriausiai nieko nerasi. Ir pabandyk atspėti koks toje gyvenvietėje su 10000 gyventojų buvo požiūris į lytis? Taip kad būta vertybių, kurios užtikrino gyvenimą be karo ir be prievartos, ir niekas netrukdo vėl prie jų gryžti. Nors ne, tautininkams tai giliai nepriimtina…

  8. Erke, esi susierzinusi, pikta, gal nelaiminga. Gal neišsprendusi savo tapatybės ar kt. klausimų. Akivaizdu, kad vilties yra, nes esi pasiskaičiusi, mąstanti, nerimstanti – tokių reikia. Gal reikėtų mandagiau….
    Pasiklausius gerb. Žarskaus, viskas tampa aišku, tikra, saugu, nes dauguma žmonių taip mąsto. Žinoma, yra daug pavojų ir pagundų, vilionių, kai ateina tokios ‘programos”, visokios akcijos, eitynės (gaila vaivorykštę sugadino – dabar vaikams apie spalvų spektrą negalima aiškinti), Na nereikia maišyti vaikams proto perrengiant kt. lyties rūbais, na supranta mano vyras ir nepavaikščiojęs su sijonu, kad moteriai būna sunku , tuomet jis padeda, kuo gali. Na nereikia gaišti laiko tokioms nereikalingoms insinuacijoms, geriau su vaikais padaryti mankštą, išvesti į lauką, nes fiziškai auga labai silpni.
    Beje, sovietų laikais pasaulį šiurpino tarybinės moterys kombainininkės, traktoristės, gatvių asfaltuotojos; tai dabar mechaniškai sulyginę visas galimybes, vėl susodinkime jas į furas, o darželiuose šeimininkutėmis tegul dirba vyrai-kažkodėl čia konkurencijos nėra. Lytys yra skirtingos, jos yra lygiavertės, žmonijos istorijoje yra nusistovėję vaidmenys ir nėra reikalo juos griauti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė