Signataras Romualdas Ozolas padovanojo tėviškės mokyklai asmeninę biblioteką (12)

Bazilionų mokyklos direktorius R.Gorys ir Kovo 11-osios Akto signataras R.Ozolas

Bazilionų mokyklos direktorius R.Gorys ir Kovo 11-osios Akto signataras R.Ozolas

Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas Bazilionų vidurinei mokyklai padovanojo asmeninę biblioteką, kauptą visą savo gyvenimą.

Gegužės 26-oji Šiaulių rajono Bazilionų vidurinei mokyklai tapo viena iš įsimintiniausių mokyklos istorijoje. Tądien čia lankėsi filosofas, Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas. Garbaus svečio apsilankymas ne atsitiktinis: signataras mokyklai, kurią pats baigė 1957 metais, įteikė dovaną – „Lietuvių enciklopediją“, dar žinomą kaip „Bostono enciklopedija“. 37 tomų leidinys, padovanotas mokyklai, yra simbolinis gestas: šių metų birželio mėnesį Bazilionų vidurinę mokyklą pasieks ypatinga dovana – asmeninė R. Ozolo biblioteka, kaupta visą filosofo, žymaus politiko gyvenimą. Sumanymas Bazilionų vidurinei mokyklai padovanoti per gyvenimą sukauptas knygas, filosofui R. Ozolui kilo dar 2008 m., tačiau mokykloje saugoti šį neįkainuojamą turtą iki šiol nebuvo galimybės: mokyklos patalpos nebuvo tinkamos efektyviai panaudoti šią medžiagą. Mokyklos direktoriui Rimantui Goriui kilo mintis apie informacijos centro prie mokyklos sukūrimą. Manoma, kad tokio centro kūrimas būtų viso Bazilionų intelektualinio gyvenimo kėlimo viena rimčiausių prielaidų ir paskatų.

Šiuo metu derinami mokyklos rekonstrukcijos darbai, netolimoje ateityje planuojama pertvarkyti mokyklos klases. Siekiama sukurti saugią ir jaukią mokymo(si) aplinką, o pertvarkius mokyklos erdvę, – tinkamai panaudoti signataro R. Ozolo bibliotekos resursus. Ši biblioteka gali tapti traukos centru ne vien mokyklai, Bazilionų miesteliui, bet ir visiems, besidomintiems filosofija, lietuvių ir pasaulio grožine literatūra ar Lietuvos istorija.

R. Ozolas juokauja, kad jo ilgametis rinkinys savotiškas. Filosofas pasakoja, jog stengėsi surinkti, ką pajėgė: knygas iš 1918–1940 metų, visus lietuvių literatūros, leistos tarybiniais metais, leidinius. Rinktos ir įvairiausios senosios lietuvių literatūros knygos, pasaulinės literatūros bibliotekos leidiniai, įvairūs raštai. R. Ozolas prisimena, kad šiuolaikinės grožinės literatūros iš karto nepirko, nes buvo įtūžęs, kaip yra rašoma. Vėliau suvokė, kad šios knygos, kaip pats sakė, „vis tiek pravers, galų gale kaip literatūros faktas, kaip muziejinė vertybė, jeigu nieko kito jose ir nebus“, todėl ilgainiui ėmė kaupti ir šiuolaikinės literatūros leidinius. Signataras ketina sudaryti bendradarbiavimo sutartis su leidyklomis, kad jo biblioteka ateityje būtų nuolat pildoma.

Be grožinės literatūros mokyklą pasieks ir daug politinio pobūdžio sovietinių metų leidinių. Šie leidiniai, kaip teigia signataras, žmonėms įdomūs nebus, tačiau pravers istorikams ir būsimiesiems mokslininkams – mokiniams, tyrinėsiantiems filosofiją, literatūrą ir Lietuvos istoriją. Didelę R. Ozolo bibliotekos dalį sudaro jo paties kūryba: rankraščiai, išleistos knygos, video įrašų rinkiniai ir dienoraštis. Vien jį sudaro 127 tomai. Visą šį gyvenimo turtą signataras taip pat patiki tėviškės mokyklai – Bazilionų vidurinei.

XXI amžius į istoriją įrašytas kaip pašėlusiu tempu besivystančių technologijų era. Informacinės, komunikacinės technologijos veržiasi bene į visas gyvenimo sritis, švietimo sistema – ne išimtis: įvairių technologijų taikymas ugdymo procese tapo kasdienybė. Tačiau kad ir kokiu greičiu vystytųsi technologijos, neatsiejama mokymo(si) dalimi vis tiek lieka knygos. Bazilionų vidurinė mokykla su didžiu dėkingumu priima Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo dovaną ir tikisi, kad ji taps pagrindu Bazilionų miestelio intelektualiniam ir kultūriniam gyvenimui atgimti.

Kategorijos: Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. marija:

    Manau, kad šitai Filosofas padarė per anksti: jam dar gyventi ir gyventi… Senstant vis labiau norėsis paliesti ir atversti turėtas knygas… O Bostone leistą Lietuvišką Enciklopediją!!! Neduok, Dieve – nei už ką neatiduočiau… Dėdė padovanojo man tarpukario metais “Spaudos fondo” išleistos Lietuviškosios Enciklopedijos keturis tomus /viso suspėta išleisti gal septyni tomai/, tai saugau kaip savo akį… Vaikams ir anūkams prisakiau, kad laikytų iki pasaulio pabaigos…

  2. Tęsėjas:

    Jonai, kuo pagrįstas toks pesimizmas? Gal Tamstą jau neigiamai veikia juodosios ir nepagrįstai tendencingos majų pranašystės? Kiek jų buvo ir kiek dar bus?!

  3. Eirimas:

    Va kaip reikia!
    Ir f*ck visas ministerijas, su jų visais ES pinigų plovimo projektais. Ozolas – pavyzdys visai Lietuvai.

  4. Vaidilosvainis:

    Man regis šį filosofo gestą inspiravo panašūs motyvai, paskatinę kitą priešistorinės legendos filosofą, visą gyvenimą prasibasčiusį po pasaulį išminties beieškant, o galų gale savo rankomis iškalusį ant gimtinės pakelės akmens frazę: “Ko ieškai klajokli nešies su savim nerandi naujo su kiekvienu žingsniu prarandi”…

    Kokie bebūtų motyvai, gaila, kad Lietuvoje tokių žmonių kaip Romualdas- tiek nedaug.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Kai važinėji klajodamas po gimtinę su AUTO, tai su kiekvienu kilometru filo sofiškai turbūt irgi prarandi ?

      O jei rimtai, skaitant knygę (kažkas čia Alke sakė, kad KNYGA – vis tik, ne Lietuviškas žodis) vartomi puslapiai skleidžia ypatingą garsą. Gintaras Beresnevičius taipogi yra minėjęs, kad rašymas ant popieriaus turi jėgišką garsą.

      • Vaidilosvainis:

        Žinoma, kad prarandi, nes bevažinėdamas nieko nesukuri, o viskas, ko reikia kūrybai, tavyje yra pirmapradiškai. Turbūt nederėjo taip neaiškiai aiškint, bet perpasakoti visą legendą- per daug nekomentariška…

  5. erkė:

    Teisingas žingsnis. Gal jau ir Ozolas suprato, kad kolektyvinė nuosavybė yra geriau nei privati, o kolekcionavimas yra tik egoizmo forma, einanti koja kojon su vartojimo skatinimu. Ir dar nepamirškim, kad kiekviena popierinė knyga yra šimtai ir tūkstančiai nukirstų medžių, todėl knyga man nėra joks gėris ar garbinimo objektas. Informacija- taip, o knyga, deja, yra tik toks daiktas, informacijos nešėjas, kurį šiandien galima visiškai pakeisti elektronine forma. Dar svarbu suvokt, kad tik koks 10% leidinių yra šio to verti, visa kita- makulatūra tiesiogine šio žodžio prasme. Aš nuolatos peržiūriu savo namų biblioteką ir pradžioje dar atidavinėdavau į bibliotekas (ne visos ir priima, nes lentynų plotai riboti), bet paskui galvoju, o kam tą šlamštą perdavinėti ateinančioms kartoms, teršti jų protus beverte informacija? Dabar naudoju knygas prakuroms.

    • Eirimas:

      „kurį šiandien galima visiškai pakeisti elektronine forma“

      Erke, pasiskaityk Umberto Eco knygą „Nesitikėkite atsikratyti knygų“. Nauda – dviguba: 1) turėsi didžiulį malonumą; 2) suprasi, kas yra knyga, ir kam ji reikalinga. Knyga nėra vien informacijos laikmena.

  6. Eirimas:

    „kurį šiandien galima visiškai pakeisti elektronine forma“

    Erke, pasiskaityk Umberto Eco knygą „Nesitikėkite atsikratyti knygų“. Nauda – dviguba: 1) turėsi didžiulį malonumą; 2) suprasi, kas yra knyga, ir kam ji reikalinga. Knyga nėra vien informacijos laikmena.

  7. suomis:

    O aš palaikau erkę. Miškai nyksta ir prie to svariai prisideda popieriaus pramonė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė