Lenkijoje pristatytas lenkų leidinys apie Lietuvą (7)

Loreta Zakarevičienė |  URM nuotr.2012 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje buvo pristatytas Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto periodinio mokslo leidinio „Politeja“ 16 numeris skirtas Lietuvai, Lietuvos-Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečiui.

Pristatyme Lietuvą atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, prof. dr. Šarūnas Liekis ir Politologijos katedros vedėjas, dr. Andžej Pukšto, Lenkiją – Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto Lietuvos studijų centro direktorė dr. Katažyna Koženevska-Volek (Katarzyna Korzeniewska-Wołek) ir leidinio „Politeja“ redaktorė, Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto mokslinė bendradarbė dr. Dorota Petčyk-Reves (Pietrzyk-Reeves).

Gausiai susirinkusius svečius pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė Lenkijos Respublikoje Loreta Zakarevičienė.

Renginio moderatorius dr. A. Pukšto vylėsi, kad ateityje Lietuvoje galėtų pasirodyti ir panašus leidinys apie Lenkiją.

Pasak prof. Š.Liekio, šis leidinys padės Lenkijos visuomenei plačiau sužinoti apie šiuolaikinę Lietuvą, nes ir lenkai, ir lietuviai nedaug žino vieni apie kitus.

Dr. K.Koženevska-Volek pažymėjo, kad leidinio tikslas – pristatyti Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų naujausių tyrimų rezultatus ir pagrindines gaires, išplėsti Lietuvos ir Lenkijos tyrėjų dialogą, apimant ne tik senąją istoriją, bet ir naujausių laikų tyrimus. Leidinys turėtų padėti peržengti šio momento nesutarimus ir įtampas bei parodyti Lietuvos dabartį giliau ir plačiau. Todėl leidinyje nėra aptariamos aktualiausios temos, kaip lenkų pavardžių rašyba ar tautinių mažumų švietimas.

Po leidinio pristatymo vyko aktyvios diskusijos apie dabartinius Lietuvos-Lenkijos santykius. Renginio klausytojai siūlė įkurti nevyriausybinę „Lietuvos mylėtojų“ organizaciją Lenkijoje. Ši idėja daugelio susirinkusiųjų buvo sutikta labai palankiai.

Kategorijos: Mokslo darbai, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Rytas:

    Ta pati Korzenievska:

    NAUJI POLONIZACIJOS PLANAI

    Polonizacijos teorija

    Lenkijos politinės minties centras, esantis Krokuvoje, vykdo Lenkijos Senato maršalkos Alicijos Gžeskoviak kuruojamą programą (1998-2000 m.) pavadinimu “Lenkijos valstybė lenkams rytuose. Politikos modelio paieškos”.

    Atkreipsime dėmesį į vienos programos vykdytojos Kristinos Koženiovskos parengtą ir platinamą studiją “Lenkiškos kultūros būsena Rytuose”. Studiją paskelbė “Pšegliond Povšechny”, ir ji išplatinta per internetą (http://www.omp.org.pl/korzeniowska.htm).

    …..Ten rašoma:
    Ši, autorės vadinama “naujoji polonizacija” turi teikti patrauklius lenkų kultūros pasiekimus Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos elitui, kaip tai buvo per amžius.
    Visas tekstas apie būsimą Lietuvos polonizaciją:

    http://senoji.tautininkusajunga.lt/archyvas/zinios_archyvas_14.htm

  2. Rytas:

    Ta pati Korzenievska?

    NAUJI POLONIZACIJOS PLANAI

    Polonizacijos teorija

    Lenkijos politinės minties centras, esantis Krokuvoje, vykdo Lenkijos Senato maršalkos Alicijos Gžeskoviak kuruojamą programą (1998-2000 m.) pavadinimu “Lenkijos valstybė lenkams rytuose. Politikos modelio paieškos”.

    Atkreipsime dėmesį į vienos programos vykdytojos Kristinos Koženiovskos parengtą ir platinamą studiją “Lenkiškos kultūros būsena Rytuose”. Studiją paskelbė “Pšegliond Povšechny”, ir ji išplatinta per internetą …..

    Ten rašoma:
    Ši, autorės vadinama “naujoji polonizacija” turi teikti patrauklius lenkų kultūros pasiekimus Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos elitui, kaip tai buvo per amžius.
    Visas tekstas apie būsimą Lietuvos polonizaciją senosios tautininkų sąjungos svetainės archyve.

  3. Pikc:

    Aha, aršiai antilietuviškai nusiteikęs Š…Liekis – pats tas asmuo atstovauti Lietuvos pusei. Šitoks ir lenkų “šedevrą” apie Panerius su džiaugsmu pristatinėtų. Vadinasi, toj knygutėj apskritai bet kas gali būti prirašyta – anam sueis.

  4. Skeptikas:

    Gal, sakau, reikia pasiūlyti vokiečiams arba rusams parašyti knygą apie Lenkiją? Ir pristatyti atitinkamoje ambasadoje Varšuvoje?

  5. Vilna:

    Nemanau, kad Lietuvai reikalingi kokie nors Lenkijos “pamylėjimai ar pabučiavimai”, atvirkščiai, Lietuva turi viso to išvengti.
    Manau, kad Oskaras Milašius buvo šimtą kartų teisus, sakydamas, kad bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos pražūtis.
    Apskritai Liekis ir Pukšto galbūt gali atstovauti VDU, o ne Lietuvą. Tai gal jie atstovai – apsišaukėliai!?

  6. Komentaras iš punsko.pl:

    kraštietis sako:
    2012/01/13 21:26
    per Lietuvos tv kalbėjęs ponas Pukšto dėstė, kad Lietuva esą turi atlikti savo namų darbus ir kad intelektualai (turbūt ponas Pukšto turėjo omenyje save ir sau panašius ‘intelektualus’tokius, kaip Šarūnas Liekis) spaus vyriausybę, kad darytų kuo greičiau nuolaidas Lenkijai, tam, kad pagerėtų santykiai su Lenkija. Matyt, jiems talkins nauja organizacija – Lietuvos milosnikai“ – vieni milosnykai nesenai jau beišmirią ar tai politine, ar natūralia mirtimi- tai yra politinis užsakymas steigti kitus.
    Vargas Tau, Lietuva, kol tokie ‘intelektualiai’ diktuos madas Tėvynėje

  7. tautietis nuo Punsko:

    buvo tokie “Lietuvos milosnykai’ Leon Brodowski su zmona ir dar keliais lenkais (visa ta kompanija tilpo ant vienos sofkutės) , anas brodowski taip ‘mylejes’ Lietuvą- kad net siūlęs Lenkijos lietuviams skusti Varšuvą Maskvai. Aišku, tam kad sukompromituotų Lenkijos lietuvius. Bet anie buvo gudresni už visus ‘milosnykus’ susėdusius ant vienos sofkutės. Dabar sofkutė laisva, ir ateina nauji ‘milosnykai’. Tik ar Leituvos lietuviai atsilaikys prieš eilinį Lietuvos ‘milosnykų’ desantą? Norėtųsi šia proga priminti žinomą posakį: Dieve, apgink mus nuo draugų (netikrų) nes nuo priešų apsiginsime patys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė