Ketvirtadienio Perkūnkalbė (60)

Ar kada pagalvojote, kad šiandien mes savo rankose jau turime Lietuvą. Jos už mus nebevaldo nei stalinai, nei leninai. Visa valdžia perduota į mūsų rankas. Kiekvienas iš mūsų savo rankose turi dalį Lietuvos “akcijų”, kiekvienas turi svarų žodį. Bet, kaip skelbia užrašas ant sienos netoli Žaliojo tilto Vilniuje – suteik žmogui žodį ir jis nebeturės ką pasakyti. Giliai širdyje mes dar nesame laisvi, nes bijome prasižioti, pasakyti savo nuomonę dėl valstybės ateities ir tvirtai reikalauti tinkamų sprendimų. Tačiau mes esame laisvi, vadžios MŪSŲ rankose, tad ko verkiam ir dejuojame? Ko slapstomės pakampėmis? Tuose užkaboriuose slapstomės jau visą dvidešimtmetį.

Norėčiau nutildyti visus, kurie lyg elgetos prašo duonos. Vadina valdžią vagimis, bet patys save žemina iš tų vagių prašydami duonos. Nors tauta pabudo iš okupacijos miego, tačiau dvasioje dar pasilikom elgetos. Būdami elgetos, išsivaikštome po kitas šalis, nes liekame bedaliai savo žemėje. Namų neatpažįstame, lietuviai – ne lietuviai mes? Argi laisvi taip elgiasi? Belieka tik užduoti tą patį klausimą, kurio visą dainuojančią revoliuciją atkakliai klausė tautos dainiai. Šiandien noriu priminti jums vieną dainą, tvirtai laikykitės įsikibę jos žodžių. Pabudome ir kelkimės.

httpv://youtu.be/bxOFiMQ7iL8

Kategorijos: Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė