Rimantas Matulis – lietuvių tautinės savimonės budintojas (audio) (4)

www.alkas.lt

Rimantas Matulis

Rimantas Matulis

Alkas.lt sveikina garsų tautotyrininką, lietuvių tautinės savimonės puoselėtoją, vieną iš Lietuvos „Žygeivių“ kraštotyros sąjūdžio įkūrėjų Rimantą Matulį su neeiliniu gimtadieniu.

Rimantas Matulis, garsiosios rašytojos Lazdynų Pelėdos (Marijos Lastauskienės) vaikaitis, gimė Kaune 1941 m. vasario 19 d. Karo metu su tėvais gyveno Salų miestelyje, Rokiškio raj. Besimokydamas vidurinėje mokykloje Kaune, dalyvavo kraštotyrinėje, tautinėje ir turistinėje veikloje, grojo styginiame orkestre ir dainavo vyrų chore.

1957 m. už dalyvavimą nelegaliame Vėlinių minėjime buvo nuteistas ir įkalintas 10 parų.

1960 m. Rimantas Matulis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos – filologijos fakultetą ir kartu su kitu kauniečiu Tadu Šidiškiu iškarto pradėjo žygeivišką veiklą. Pradėta Vilniaus universiteto turistų klubo veikla buvo bandoma išplėsti kartu su Latvijos, Estijos turistų klubais kuriant „Pabaltijo turistų sąjungą“, su vieninga atributiką bei uniformą. Šios sąjungos veikloje aktyviai dalyvavo ir žymi Estijos tremtinė disidentė, būsima nepriklausomybę atgavusios Estijos užsienio reikalų ministrė Parek Lagle. R.Matulis už šios sąjungos įkūrimą 1961 m. 10 dienų buvo tardomas KGB.

Palaipsniui septinto dešimtmečio pabaigoje Vilniaus universiteto turistų klubo veikla peraugo į galingą Žygeivių judėjimą. Žygeivystė Lietuvoje plito per aukštųjų mokyklų turistų klubus, suburdama į savo gretas vis daugiau jaunimo, besidominčio savo krašto istorija ir tautinių tradicijų puoselėjimu.

Žygeiviai lankė piliakalnius, įvairias istorines vietas, partizanų ir laisvės kovų paminklus. Skambėjo patriotinės dainos žygiuose, traukiniuose ir net po žygio einant miesto  gatvėmis. Žygiuose dalyvaudavo ne po 10, bet kartais net po šimtą žygeivių.

Rimantas rengė ir tolimas keliones už Lietuvos ribų – į Sibirą, Aziją. Bet svarbiausi žygiai buvo po Baltų žemes. Karaliaučiaus kraštas buvo pagrindinis žygeivių taikinys. Traukiniu jie pasiekdavo įvairias Karaliaučiaus srities vietas. Pasipildavo minios žygeivių ir traukdavo po prūsų piliakalnius ir net draudžiamas karines zonas.

Būdavo tokių atvejų, kai žygeiviai sustoję stovyklaudavo, gaminosi pietus, o tuo tarpu rusų kariuomenė juos apsupa ir iš krūmų išlenda su atstatytais ginklais. Rimantas šaltai valgo konservus ir nekreipia į juos jokio dėmesio. O kai prieina ginkluotas leitenantas, išsitraukia namuose pasigamintą maršrutinį lapą, ant kurio parašyta, kad šitas žygis yra skirtas Spalio revoliucijos metinėms paminėti…

Tokių gudrybių žygeiviai prigalvodavo daugybę ir su tokiais rašteliais nukeliaudavo net į Tolimuosius Rytus.

Dėl KGB persekiojimo už tautines pažiūras 1962 m. R.Matulis buvo priverstas iš universiteto išstoti.  Pora mėnesių jis dirbo Kaukaze (Karačiajų-Čerkesų autonominė sritis) geologijos ekspedicijoje. Po to buvo paimtas tarnauti į sovietinę armiją.

Kai valdžia uždraudė Žygeivių judėjimą, 1969 m. rudenį kartu su Birute Burauskaite, R.Matulis įkūrė garsųjį liaudies dainų klubą, vėliau pavadintą „Raskila“. Nors ir turėdamas labai nekaltą pavadinimą, klubas ir toliau tęsė „Žygeivių“ pradėtus darbus. Klubas nuo pat įkūrimo pradžios nusitaikė į plačią tautinę veiklą: senųjų lietuvių dainų ir šokių mokymąsi, senųjų kalendorinių švenčių, papročių, apeigų atgaivinimą, piliakalnių, pilkapių lankymą ir tvarkymo talkas, ryšių palaikymą su lietuviškomis salomis Gudijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur. Buvo rengiamos šventinės vakaronės darbo kolektyvuose, ugdymo įstaigose, senelių ir vaikų globos namuose. Ekspedicijose bei susitikimuose su senoliais buvo renkamos ir užrašomos liaudies dainos. Dainų klubas „Raskila“ 2009 m., atšventęs savo veiklos 40-metį, sėkmingai tebeveikia iki šiol.

1970 m. Vilniaus Universitete R.Matulis, baigęs anglų k. ir literatūrą, pradėjo studijuoti istoriją, tačiau dėl politinių motyvų antram kurse buvo priverstas istorijos mokslus nutraukti.

1972 m. išlaikiusiam kandidatinio minimumo egzaminus, Rimantui sovietinis saugumas neleido rašyti disertacijos iš Lietuvos istorijos, tačiau iki pat šių dienų domėjimasis istorija lieka jo pagrindiniu laisvalaikio praleidimo būdu.

R.Matulis aiškina senovinių ženklų reikšmę. J.Vaiškūno nuotr.

R.Matulis aiškina senovinių ženklų reikšmę, 2009 m. J.Vaiškūno nuotr.

Jau minėjome, kad Rimantas ypatingai didelį dėmesį skyrė Karaliaučiaus kraštui. R.Matulio bendražygis Jonas Trinkūnas pasakoja, kad Rimantas buvo prigaminęs daugybę  Prūsų žemės žemėlapių su smulkiausiais pavadinimais. Žemėlapiai buvo lietuviški – ne vokiški, ne rusiški – juose buvo sužymėti visi piliakalniai, Romuvų vietos ir t.t. Būtent šiais žemėlapiais ir naudojosi Karaliaučiaus kraštą lankantys žygeiviai. Bet vėliau atsirado Kaliningrado srities siena, kur pradėti tikrinti dokumentai. Štai tada rusai ir surado būdą, kaip sustabdyti Matulį ir kitus Prūsijos entuziastus. Atsirado „juodasis sąrašas“, kuriame buvo ir Matulio pavardė. Šiems žmonėms buvo draudžiama įvažiuoti į sritį.  Bet ir Lietuvoje buvo kas veikti. Vėliau Rimanto duomenys apie Karaliaučiaus žemę pravertė V. Šilo ir H. Samboros parengtai knygai „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje“. Šiai knygai Rimantas parengė Karaliaučiaus piliakalnių sąrašą ir žemėlapį.

1970-1980 m. R.Matulis dirbo moksliniu bendradarbiu Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje, o nuo 1980 iki 1990 m. – inžinieriumi Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijoje. Kartu su Antanu Terlecku, Julium Sasnausku ir kitais disidentais dalyvavo antisovietinės Helsinkio grupės veikloje. Nuo 1989 m. R.Matulis  yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, priklauso Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai ir Vokiečių kalbos klubui „Lotte“.

1989 m. buvo vienas pagrindinių Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) atkūrėjų, 1989–1990 m. LTS pirmininkas.

1990-1995 m. R.Matulis buvo išrinktas Vilniaus miesto deputatu ir dirbo Lietuvos kultūros fondo direktoriumi. 1996–1998 m. dirbo Lietuvos pedagogų kėlimo kvalifikacijos institute. Taip pat dirbo anglų k. mokytoju, žurnalistu dienraščio „Lietuvos aidas“ redakcijoje, Valdovų rūmų paramos fonde.

Rimantas Matulio plunksnai priklauso gerai žinomos knygos: „Lietuvių tautos kilmė“ ir „Istoriniai akmenys“. Spaudoje jis yra paskelbęs kelis šimtus rašinių kraštotyros ir istorijos mokslo klausimais.  Už aktyvią tautinę visuomeninę veiklą R. Matulis yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Sunku suskaičiuoti, kiek Rimantas Matulis yra padaręs Lietuvai svarbių darbų, kiek visokių iniciatyvų paskleidęs. Jis yra tikras lietuviškos dvasios reiškėjas ir skleidėjas,  paruošęs ir įkvėpęs nemažą būrį Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio veikėjų.

Klausykitės 2009 06 27 d. „Žinių radijo“ laidos „Avilys“.
Apie save ir lietuvių kilmę laidoje kalba istorikas, žygeivis Rimantas Matulis.
Laidos autorius ir vedėjas – Audrys Antanaitis.

Kategorijos: Garsai, Naujienos, Visi įrašai, Žmonės | Žymos: .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė