Punsko lietuvių spektaklis tarp laureatų (1)

www.alkas.lt

Spalio viduryje Lenkijoje organizuotoje kaimo teatrų apžiūroje Punsko folkloro ansamblis „Gimtinė“  kartu su kaimo muzikantais, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos (LLEKD) valdybos nariais ir vaikų folkloro šokio grupe „Šalcinukas“ pademonstravo savo paruoštą spektaklį „Rugiapjūtės pabaigtuvės“.

Su šiuo spektakliu lietuviai iškovojo teatrų apžiūros laureatų vardus ir teisę dalyvauti lauretų festivalyje Tarnogrude (Tarnogród). Tarnogrūdo scenoje  per 3 dienas pasirodė 11 įvairaus pobūdžio grupių. Kiekvieną pasirodymą stebėjo kompetentinga komisija ir vietiniai bei atvykę žiūrovai. Lietuvių spektaklis buvo apdovanotas Liublino maršalo dovana už puikią režisūrą ir apgalvotą apeigų vaizdavimą. Šiuo spektakliu buvo parodyti XIX amžiaus pabaigos rugiapjūrės papročiai, dainos, šokiai. Lietuviškus papročius Lenkijoje parodę lietuviai nustebino komisijos narius. Jie vienbalsiai sakė, kad daugybę kartų bandyta pademonstruoti rugiapjūtės tema šį kartą atlikta nuostabiai. Komisijos nariai džiaugėsi, kad spektaklis suteikia daug žinių apie lietuvių kultūrą – ypač apie juostas ir vainikus. „Džiugu, kad teatrų apžiūroje atsirado naujas kultūros dvelksmas atėjęs nuo mūsų rytinių kaimynų,“ –  kalbėjo komisijos nariai.

„Mano manymu, „Gimtinė“ Lenkijoje atlieka ir lietuviškos kultūros ambasadoriaus vaidmenį. Tuo įsitikinau būdamas Tarnogrūde. Juos labai šiltai sutiko lenkai gyvenantys Lenkijos gilumoje ir neturintys išankstinio nusistatymo prieš lietuvius. Manęs jie klausinėjo kokia čia kalba vyksta spektaklis ir, nors kalbos nesuprato, bet su susižavėjimu jį stebėjo.“ – pasakojo Lietuvos ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijų narys Albinas Vaškevičius.

Kaimo teatrų apžiūra Lenkijoje surengta jau 27 kartą. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis atliko Vaclovas Krakauskas, Nijolė Aleksienė, Onutė Budzeikienė, Aurelija Pečiulytė, Laimutė Sidarytė, Teresė Uzdilaitė, Albinas Šuščevičius, Robertas Vektorius, Aldona Vaicekauskienė.

Punsko spektaklio gerą pasirodymą lėmė daugelio žmonių darbas, bet didžiausią  įtaką turėjo kruopštus etnografių Aldonos Aleksaitės-Vaicekauskienės ir Nastutės Aleksaitės-Sidarienės atliktas triūsas užrašinėjant  savo krašto rugiapjūtės dainas, papročius, kuriant scenografiją ir tinkamus drabužius įvairiems luomams ir įvairioms amžiaus grupėms… Ansamblio meno vadovė Angelė Babkauskienė gerai paruošė dainas ir kartu su kitais dirbo režisuojant spektaklį daugiaplaniuose veiksmuose su didele ir labai skirtingo amžiaus žmonių grupe.

Kelios spektaklio „Rugiapjūtės pabaigtuvės“ akimirkos:

Kategorijos: Etninė kultūra, Naujienos, Užsienio lietuviai, Visi įrašai.
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė