Dievai ir dainos (7)

Inija TRINKŪNIENĖ  

Kalba, pasakyta VISI folkloro ansamblio 30 – mečio proga 2010m. spalio 23d.

Lietuviškas dainas kažkada sukūrė dievai. Ir liko jose gyventi – sąskambiuose, vinguriavimuose, patęsimuose  ir pagreitėjimuose. 

Žemaičių dievai gyvena žemaitiškose, dzūkų – dzūkiškose dainose. Sutartinėse gyvena senosios deivės. 

Dzūkų dainų dievai neramūs, greiti, – tie, kurie jaunesni. Senieji ramesni, patikimesni, labiau individualūs. Su jaunaisiais susipažinau pirmą sykį, kai išgirdau Veroniką ir Trinkūną dainuojant. Jie patys buvo tada jauni ir jų dainose gyveno energingi, veržlūs, šiek tiek dzūkiškos samanės truktelėję, kadagio kvapo dainų dievai. Iki šiol jie tokie tebėra. 

Žemaičių dainų dievai rūstoki ir plačiai įsilingavę, jie gana tvirti, sunkiai telpa į iš savo protėvių paveldėtas sermėgas. Jie gyveno už mano vaikystės kiemo tvoros. Aš jų nepažinojau. Prabilo tik Evaldo Vyčino ir Valdo Rutkūno prakalbinti. 

Iki šiol nepažįstu suvalkiečių, sūduvių dainų dievų. 

Labai ypatingi dievai gyvena rytų aukštaičių atkartotinėse giesmėse – padainuoji posmą – ir jie tau atitaria. Aš juos girdžiu Dvarciškėse per Romuvos vasaros stovyklas, kai du šimtai jaunų balsų atkartoja šventąsias Švenčionių krašto giesmes. 

Aukštaitiškos deivės skleidžiasi sutartinėse. Pažinties pradžioje jos buvo panašios į Daivą Račiūnaitę – Vyčinienienę, tačiau paskui atitolo, įgavo daugiau individualių bruožų ir tapo modernios, jaunos ir nepriklausomos – tokios kaip mano dukros Ugnė, Indrė, Rimgailė ir Vėtra, ir kaip Jorigė. 

Ar gyvena dievai šiuolaikinėse dainose? Reiktų klausti Trinkūno arba Vaiškūno arba Rutkūno…

Jei jie ir gyvena (tikiu, kad kai kuriose dainuose gyvena, ypač tose, kurias mano vyras ir dukros per Youtub‘ę klauso), tai jie neprilygsta senųjų didybei, neturi tų individualių žemės spalvas ir kraštovaizdžio vingius pakartojančių bruožų, juose nėra įdėta tiek švenčių ir darbų prasmių ir kvapo. 

Dievai ir Deivės apsigyveno Romuvos apeigų giesmėse. Šiemet jos gal šimtą kartų kalbėjo mano balsu, sutuokiant jaunuosius, laiminant kūdikius, palydint mus palikusius. 

Už dievus ir deives, ir tuos, kurie juos moka prakalbinti!

Kategorijos: Laiškai Alkui, Visi įrašai.
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė